Sausio 13-osios įvykiai ir pokario partizanų kovos yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, apipinta drąsa, viltimi ir tragiškais likimais. Nors šie įvykiai įsirėžė į tautos atmintį kaip laisvės ir vienybės simbolis, jie taip pat atskleidžia sudėtingus asmeninių dramų ir moralinių pasirinkimų kelius. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sausio 13-osios prisiminimus ir gilinsimės į poeto Kosto Kubilinsko, kurio kūryba ir gyvenimas tapo prieštaringu istorijos puslapiu, dramą.
Sausio 13-oji: Vilties ir Ryžto Diena
Daugelio atmintyje Sausio 13-oji išlieka kaip tylos ir susikaupimo diena, kartu su dideliu dėkingumu tiems, kurie neišsigando ir liko vieningi. Tai diena, kai tūkstančiai Lietuvos žmonių stojo ginti savo laisvės ir nepriklausomybės. Įvykiai Vilniuje, prie televizijos bokšto ir Seimo, tapo simboliu, kuriame ore tvyrojo viltis, „šiltesnė už sausio speigą.“
Asmeniniai Prisiminimai ir Išgyvenimai
Dainų PSPC direktorė A. pamena, kad dalis žmonių vyko autobusais į Vilnių, o dalis pagalbos buvo numatyta ligoninėje, jei tektų priimti daug sužeistųjų. Televizorius buvo įjungtas, ir pastoviai buvo stebimi įvykiai iš Vilniaus. Žmonės, beginkliai, keliomis eilėmis apjuosė televizijos bokštą, stovėjo susikibę rankomis, stebėjo tankų kolonas ir automobilius su kariškiais, laukdami, kada atvyks ir pas juos. Taip išstovėjo visą šaltą naktį, o kitą dieną vyko prie Sitkūnų radijo stoties. Apie baimę tada nebuvo galvojama, nes „važiavo su dainomis, su degančiomis širdimis, su tyliu, bet tvirtu ryžtu.“ Tą naktį visi suprato: laisvė gimsta tada, kai žmonės nebijo būti kartu. Būtent tą dieną į pasaulį atėjo Dainų PSPC administratorės-sekretorės G. brolis.
Dainų PSPC infekcijų kontrolės specialistė D., gimusi jau po Sausio 13-osios įvykių (1992 m.), prisimena, kad jos mažoje Balėnų kaimo mokykloje Mažeikių rajone kasmet šia proga vykdavo simboliniai minėjimai: tylos minutės, uždegtos žvakutės, dokumentinės medžiagos peržiūros, mokytojų pasakojimai, Tautiškos giesmės giedojimas, eilėraščių deklamavimas ir straipsnių iškarpų skaitymas. Vienintelį kartą per metus specialiose mokyklos lentose kabėdavo ne pirmūnų, o Sausio 13-osios aukų nuotraukos.
Partizanų Dainų Skaitmeninė Kartoteka
Pokario partizanų dainų skaitmeninė kartoteka yra esminė Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis, kuri kartu su paraleliai kuriamomis liaudiškųjų tikėjimų ir mįslių kartotekomis sudaro bendrą skaitmeninių kartotekų posistemę. Šios kartotekos pagrindas - Lietuvos Atgimimo metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėta kurti kortelinė partizanų dainų kartoteka (jos autorius folkloristas dr. Kostas Aleksynas), kurioje, laikantis bendrųjų Lietuvių liaudies dainų katalogo sudarymo principų, susisteminta gerokai per 4000 partizanų dainų.
Dainų Įtraukimas ir Struktūra
Į kartoteką įtraukiamos dainos iš Lietuvių tautosakos rankraštyno tautosakos rinkinių, kitų archyvinių fondų, taip pat iš įvairių spausdintų šaltinių. Atskirai minėtina pogrindinė partizanų spauda ir kiti įvairaus pobūdžio rezistencinių kovų laikotarpio spaudiniai bei rankraščiai. Partizanų dainų kartoteka sudaryta tipologiniu principu: visos dainos joje suskirstytos įvairios apimties (nuo vieno iki kelių dešimčių ar net šimtų dainų variantų) tipais, kurių suformuota apie 600.
Struktūruojant ir pildant partizanų dainų kartotekos duomenų skaitmeninį modelį stengtasi ne tik pateikti visatekstį jų turinį bei atspindėti visus metaduomenis, bet ir sudaryti kuo daugiau paieškos galimybių. Ruošiantis dainų skaitmeninimui ir jau pildant sistemą partizanų dainų kartotekos duomenys buvo tikslinami, prireikus koreguojami bei papildomi. Dainų tekstai skaitmeninėje kartotekoje pateikiami laikantis originalių jų šaltinių.
Paieškos Galimybės
Skaitmeninės partizanų dainų kartotekos lankytojai gali naudotis įvairiomis paieškos galimybėmis:
- Dainos tipas: Įvedus ieškomos dainos pradžios žodį ar žodžių junginį, sistema leis pasirinkti norimą dainos tipą, kurį atidarius taps prieinami visi tos pačios dainos variantai.
- Raktažodžiai: Galima atsirinkti dainas, turinčias vieną ar kitą raktinį žodį ar žodžių junginį (pvz., laisvės kova, partizanas, Tėvynė, kryžius šalia kelio).
- Užrašymo laikas ir vietovė: Duomenų paieška pagal dainų užrašymo laiką ir vietovę.
- Dainininkai ir užrašinėtojai: Paieška pagal konkrečius dainininkus (pateikėjus) ir dainų užrašinėtojus (fiksuotojus).
- Spausdinti šaltiniai: Atskirai minėtina įvairiuose spausdintuose šaltiniuose išsibarsčiusių partizanų dainų paieška. Šie spausdinti šaltiniai yra dvejopo pobūdžio: publikuoti leidiniai ir savilaidiniai pogrindiniai partizanų spaudiniai (dažniausiai mašinraščiai); išlikę jų egzemplioriai šiuo metu saugomi įvairiuose viešuose ir privačiuose archyvuose. Skaitmeninėje partizanų dainų kartotekoje visi šie leidiniai buvo sutelkti į bendrą bibliografinį banką, pasiekiamą per paieškos langą „Spaudinys".
Kūrimo Komanda
Skaitmeninę partizanų dainų kartoteką kūrė dr. Kostas Aleksynas (dainų kartotekos tipologinių įrašų ir metaduomenų struktūros sudarymas, duomenų tikrinimas ir tvirtinimas), dr. Bronė Stundžienė (skaitmeninės dainų kartotekos koncepcijos kūrimas, skaitmeninimo veiklų koordinavimas, duomenų pildymas), dr. Vilma Daugirdaitė (duomenų pildymas, tikrinimas ir tvirtinimas).
Kosto Kubilinsko Drama: Tarp Kūrybos ir Išdavystės
Poetas Kostas Kubilinskas (1923.07.01 - 1962.03.09) yra viena iš labiausiai prieštaringų asmenybių Lietuvos pokario istorijoje. Atgimimo metais paaiškėjus, jog šios dainos žodžių autorius poetas Kostas Kubilinskas buvo kagėbistų užverbuotas ir nušovė du partizanus, jis tapo vos ne didžiausiu Lietuvos priešu. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvos ypatingajame archyve atskleisti bei paviešinti dokumentai įneša kiek kitokių šio poeto biografinių duomenų. Galbūt reikėtų kalbėti ne apie Lietuvos priešą, o apie dramatišką poeto - kūrėjo ir menininko - likimą skaudžiais pokario metais.
„Suvalkijos bernioko“ Daina ir Jos Rezonansas
Bene dažniausiai populiaraus dainininko Ovidijaus Vyšniausko repertuare būdavusi daina „Suvalkijos berniokas“ sulaukė daugybės peržiūrų ir teigiamų atsiliepimų „YouTube“ platformoje. Klausytojai apibūdino dainą kaip „labai gražią“, „verkti norisi“, „kai klausausi - širdis dainuoja“. Tačiau pastaraisiais metais ši graži daina kažkaip išnyko iš koncertų ar pasidainavimų dėl minėtų priežasčių. Daina perteikia gilų sentimentą ir ryšį su gimtine:
Ant klevo gonkų saulė tyška,Gražu darželyje sesers,Tu padainuok, berniok išblyškęs,Sesuo ir vėjas tau pritars.Priedainis:Tu padainuok, šaunus bernioke,Iš Suvalkijos lygumų,Ir tau pritars javai nunokęIr senas gluosnis prie namų.O tu pašvilpauki, berniokeIš Suvalkijos lygumųTik tu ir vėjas šitaip mokaPašvilpaut tyliai prie namų.Neliūsk, jei tyli, jei nemyli -Graži gėlė ne tik rūta…Jei tavo širdį ji apvylė,Ne tavo daliai ji skirta.Priedainis /Tu padainuok, šaunus bernioke/Geriau… pašvilpauki, bernioke,Iš Suvalkijos lygumų,Tik tu ir vėjas šitaip mokaPašvilpaut graudžiai prie namų.
Poeto Kelias ir Krizės
Poeto pradžia nežadėjo nieko blogo. Jo tėviškės klebonas Grigaitis rūpestingai globojo vaikinuką, skatino mokytis. Visi kaimo vaikai džiaugėsi, kai Kostukas savo eilėraščiuose juos apdainuodavo. Būdamas gimnazistas jis aktyviai dalyvaudavo ateitininkų bei pavasarininkų gretose. Pirmuosius savo eilėraščius, būdamas penkiolikos, nusiuntė „Šaltinėlio“ redakcijai ir gavo pirmąją premiją, o laikraštyje buvo išspausdintos ne tik jo eilės, bet ir nuotrauka.
Karo metais spaudoje paskelbė keletą antibolševikinių kūrinių - „Stalino ūsai“, poemėlę „Eltesera“ (pasijuokiant iš naujadaro LTSR). Kubilinskas šmaikštavo: „Eltesera raudonoji/ Mūsų ragana baisi./ Pagyvenom tavo rojuj/ ir palikome basi“.
Pirmaisiais pokario metais apsigyveno savo bičiulio tėviškėje - Baibių kaime. Bet tuoj pat iš arti pajuto tikrąją pokario dramą - dienomis šmirinėjo enkavedistai ir saugumiečiai, naktimis - partizanai. Jis persikelia į Vilnių, pradeda mokytis universitete, įsidarbina „Komjaunimo tiesos“ redakcijoje. Tačiau kažkam kilo pavydas. Į Vilnių nuskriejo skundas su Kubilinsko antibolševikinių posmų citatomis. Atomazgos nereikėjo laukti: poetas pašalinamas iš universiteto, iš redakcijos, išbraukiamas iš Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos.
Pasaulis be žmonių 2008 | Dokumentinis #filmas HD
Verbuotė ir Partizanų Bunkeryje
Belikęs be išeities, Kostas Kubilinskas kreipėsi į tarybinius organus, o šie peradresavo visą reikalą saugumo komitetui. Naujai užverbuotą agentą imasi šefuoti pulkininkas Ilja Počkajus. Jis nutaria Kostą Kubilinską infiltruoti į Dainavos partizanų apygardos štabą ir asmeniškai likviduoti garsųjį Adolfą Ramanauską-Vanagą. Jaunasis poetas pasiunčiamas mokytojauti į Lynežerio kaimą Varėnos rajone, kur netrukus susipažįsta su kovotoju Stasiu Jovaiša-Gražuoliu. Jis siūlo poetui prisidėti prie partizanų spaudos leidybos. Poetas sutinka, jo posmai dažnai pasirodo pogrindiniame leidinėlyje „Raudonasis rojus“ (čia paskelbta apie 450 Kubilinsko posmų, beje, jie dar kurį laiką buvo spausdinami ir po dramatiškų įvykių). Netrukus atsiranda proga tiesiogiai susipažinti su vadu Ramanausku-Vanagu - jų pažintis įvyko 1948 metų pavasarį vykusioje partizanų apdovanojimų šventėje.
Garsusis partizanų vadas poetui, dabar atliekančiam agento vaidmenį, palieka didžiulį įspūdį. Kubilinsko sąmonė suvokia - prieš šią asmenybę jis niekada nepakels rankos. Todėl ir pradeda atsikalbinėti saugumiečiams - prašo neskirti tikslių datų bei užduočių. Pulkininkas Počkajus vienoje ataskaitoje pažymi, jog agentas demonstruoja neapsisprendimą, baiminasi pats likviduoti banditus. Matydamas agento dvejones, pulkininkas įsako didinti jo „politinį persilaužimą mūsų pusėn“.
Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje rašoma: „Garbiniuotasis poetas neapsisprendžia likti pas mus“; „Vakar visą dieną pradiskutavome su Kapsu. Jis sakė nenorįs įstoti į mūsų eiles“... Kad ir dvejodamas Kostas Kubilinskas apsisprendžia ir 1948 metų lapkritį pradeda gyventi partizanų bunkeryje. Saugumiečiai, pajutę agento dvejones bei svyravimus, paskiria tikslią datą - atlikti užduotį iki 1949 metų kovo 10-osios. O poeto dvejonės niekur nedingo… Viename partizano dienoraštyje rašoma: „Kapso nuotaika keisdavosi į dieną keletą kartų. Atsigulęs ilgai mąstydavo ir neužmigdavo“. Įtampa augo. Kovo pradžioje Kubilinskas norėjo važiuoti į Alytų nusipirkti popieriaus. Partizanai jo nebeišleido - jie ėmė įtarti poetą, nes kažkas pranešė, jog matė jį Vilniuje einant su uniformuotu saugumiečiu… Pajutęs partizanų nepasitikėjimą, pergyvenantis dėl sunkių gyvenimo sąlygų bunkeryje, Kubilinskas puola depresijon, jam pašlyja nervai. Ir kovo septintosios rytą jis tame bunkeryje paleidžia šūvį į miegantį laikinąjį vadą Benediktą Labėną-Kariūną.
Poeto Drama ir Mirtis
Taip baigėsi Kosto Kubilinsko - agento Kapso-Varno veikla. Prasidėjo poeto drama. Pajutęs, kad ne vienas pažįstamas dabar žiūri į jį, kaip į vilką, kad dažnai girdi epitetus seklys, saugumietis, šuo, jis rašo laišką Antanui Sniečkui: „aš vaikštau pajuodęs kaip žemė, aš negaliu be narkotikų užmigti, nes nerviniai priepuoliai mane ištrenkia iš lovos…“ Kiek vėliau rašytoje autobiografijoje poetas prisipažįsta likęs kaip pavėlavęs paukštis - „nesugebėjau prasmingai gyventi aš - daugelio skaudžių savo klaidų kaltininkas“… Dar skausmingesnis jo poezijos suaugusiems pasaulis: „Kiek raistų, kryžkelių ir vingių praėjau, / Kiek mano sieloje kraujuojančių randų“. Jis dabar mato ne grakščiai skrendančias gerves, o regi jas girgždančias palaužtais sparnais… Jo krūtinę rėžia lyg ašakos gerklėj užkliuvę žodžiai… Jis nebežino, kas palangėje šnabždasi - alyvos ar sekliai?.. Eilėraštyje „Vagonų langai užkalti“ poetas pergyvena, kad dėl vis dar riedančių tremtinių vagonų „žmoneliai vis retyn ir retyn“, dėl ko „nuo sielvarto lūpos sutrūko / ir žodžio ištart negaliu“…
Poetas mirė anksti, nesulaukęs net trisdešimt devintojo gimtadienio. Mirė perdozavęs alkoholio kūrybos namuose Pamaskvėje… Jo artimieji įtarė, jog galbūt dėl ne tiksliai įvykdytų užduočių taip su juo atsiskaitė saugumiečiai. Kas dabar besužinos?.. Užtat iki paskutinės akimirkos poetas eiliavo grakščiai ir sklandžiai eilėraščiuose, skirtuose vaikams. Jis tapo neginčijamu vaikų poezijos dainiumi. Net ir Nepriklausomybės metais, paaiškėjus jo dramatiškam likimui, išleista per trisdešimt knygų, skirtų jauniesiems skaitytojams.
tags: #tai #galejome #buti #mes #bet #as