Kaip sužinoti automobilio „Euro“ standartą?

Nustatyti, kokį „Euro“ standartą atitinka jūsų automobilis, yra svarbu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai gali turėti įtakos mokesčiams, kuriuos mokate už automobilio eksploatavimą. Antra, kai kuriose miestų zonose taikomi apribojimai transporto priemonėms, neatitinkančioms tam tikrų „Euro“ standartų. Trečia, žinodami „Euro“ standartą, galite įvertinti automobilio poveikį aplinkai.

Kas yra „Euro“ standartas?

„Euro“ standartai - tai Europos Sąjungos (ES) nustatyti išmetamųjų teršalų standartai, reglamentuojantys automobilių išmetamų teršalų kiekius. Šie standartai nuolat griežtinami, siekiant mažinti oro taršą ir gerinti aplinkos kokybę. „Euro“ standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį - pirmiausia azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir kietųjų dalelių (PM).

Kiekvienas „Euro“ standartas (EURO 1, EURO 2, EURO 3, EURO 4, EURO 5, EURO 6 ir kt.) nustato leistinus azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (PM), anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (HC) išmetimo lygius. Daugumai transporto priemonių taikomi Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje galiojantys išmetamųjų teršalų standartai. Kiekvienam ES registruotam automobiliui priskiriama išmetamųjų teršalų klasė, pagrįsta šiais standartais. Kuo žemesnis „Euro“ standartas, tuo daugiau teršalų automobilis išmeta - ir tuo daugiau apribojimų gali būti taikoma.

„Euro“ standartų evoliucija ir raida

„Euro“ standartai jau daugiau nei 30 metų formuoja šiuolaikinį transportą. Pirmasis reglamentas, „Euro 1“, įsigaliojo 1992 m. ir buvo taikomas nuo 1993 m. Nuo to laiko standartai nuolat griežtinami, siekiant mažinti aplinkos taršą.

Kiekvienas naujas „Euro“ standartas, įvedamas maždaug kas 4-5 metus, užtikrina, kad parduodami automobiliai turi mažesnes emisijas. Nors jie brangina automobilius, jie taip pat užtikrina švaresnius miestus ir sveikesnį orą. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.

Konkretūs „Euro“ standartų pokyčiai:

• EURO 4 standartas buvo parengtas ir patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams. Kitaip tariant, jei automobilis pirmą kartą buvo įregistruotas po 2006 m., ketvirtoji išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir kietųjų dalelių išmetimo standartų redakcija de facto galiojo penkerius metus.
• Naujieji standartai, vėliau pavadinti „Euro 5a“, buvo patvirtinti dar 2009 m. rugsėjį, tačiau įsigaliojo tik 2011 m. sausį.
• EURO 6b standartas, įsigaliojęs 2015 m., sugriežtino dyzelinių variklių kietųjų dalelių emisijų reikalavimus, tačiau benzininiams varikliams didelių pokyčių neatnešė.
• EURO 6d-TEMP, įsigaliojęs 2019 m., įvedė realių važiavimo sąlygų (RDE) testus, dėl kurių gamintojai privalėjo diegti pažangesnes emisijų mažinimo sistemas, tokias kaip SCR su „AdBlue“, EGR ir DPF filtrus.
• EURO 6d, taikomas nuo 2021 m., nustatė griežtesnes CO₂ emisijų ribas (maks. 95 g/km) ir sumažino leidžiamą emisijų paklaidą realiomis važiavimo sąlygomis.
• „Euro 7“, kuris įsigalios nuo 2025 m. liepos mėn. lengviesiems automobiliams ir nuo 2026 m. lapkričio mėn. kitiems, įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo.

Būdai nustatyti „Euro“ standartą

Yra keli patikimi būdai nustatyti, kokį „Euro“ standartą atitinka jūsų automobilis. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią metodą.

1. Dokumentacija ir registracijos liudijimas

Pirmasis ir dažniausiai pats paprasčiausias būdas - patikrinti automobilio dokumentus. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Elena Auglienė patvirtino, kad transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje. Dažniausiai „Euro“ klasė yra nurodyta transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 grafoje arba dokumento žymose. Tokiu atveju nieko papildomai daryti nereikia.

Tačiau sužinoti (ypač senesnių automobilių) „Euro“ standartą nėra taip paprasta. Jis nurodytas tik naujausių automobilių techniniuose pasuose. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą.

Ne visuose, net ir šiais metais išduotuose techniniuose pasuose įrašytas „Euro“ standartas - teorija kartais paprastesnė už praktiką. Pavyzdžiui, dokumentas išduotas 2022 m. rugpjūčio 10 d., gali neturėti nurodyto „Euro“ standarto.

2. Atitikties sertifikatas

Kiekvienas vairuotojas „Euro“ standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs. Tai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad automobilis atitinka tam tikrus ES standartus. Jei informacija apie „Euro“ klasę yra pateikiama duomenų bazėje, tačiau nėra nurodyta registracijos liudijime, tuomet, jei reikia, asmuo turėtų užsisakyti naują registracijos liudijimą, kuriame būtų nurodyta „Euro“ klasė.

3. „Regitros“ duomenų bazė

Jei informacijos apie „Euro“ klasę nėra registracijos liudijime, tuomet reikėtų patikrinti „Regitros“ duomenų bazę. Jei informacija apie „Euro“ klasę yra pateikiama duomenų bazėje, tačiau nėra nurodyta registracijos liudijime, tuomet, jei reikia, asmuo turėtų užsisakyti naują registracijos liudijimą.

4. Gamintojo informacija

Jei nerandate informacijos registracijos liudijime, kreipkitės tiesiai į automobilio gamintoją. Dauguma gamintojų gali pateikti informaciją apie „Euro“ standartą pagal automobilio VIN kodą (transporto priemonės identifikavimo numerį). VIN kodas paprastai būna nurodytas ant automobilio kėbulo (pvz., po priekiniu stiklu) arba variklio skyriuje. Taip pat, galite rasti VIN kodą automobilio registracijos dokumentuose arba draudimo polise. Kreipiantis į gamintoją, reikės pateikti VIN kodą, o jie galės nustatyti, kokį „Euro“ standartą atitinka jūsų automobilis. Šis metodas yra patikimas, tačiau gali užtrukti šiek tiek laiko, kol gausite atsakymą.

5. Interneto duomenų bazės ir „Euro“ standartų katalogai

Yra keletas internetinių duomenų bazių ir katalogų, kuriuose galite ieškoti informacijos apie „Euro“ standartus pagal automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus. Šiose duomenų bazėse dažnai pateikiama išsami informacija apie skirtingų automobilių modelių atitiktį „Euro“ standartams. Pavyzdžiui, galite naudoti paieškos sistemas, įvedant frazes kaip „EURO standartas [automobilio markė] [automobilio modelis] [pagaminimo metai]“. Apibendrinta ES teisės aktuose pateikta informacija apie dyzelinių automobilių EURO standartų įsigaliojimo metus ir taršą pateikta žemiau (CO - anglies monoksidas; NOx - azoto oksidai; HC+NOx - angliavandeniliai ir azoto oksidai; KD - kietosios dalelės).

Apibendrinta informacija iš Aplinkos ministerijos lentelių:

• Dyzeliniai lengvieji automobiliai (M1), g/km
• Dyzeliniai krovininiai automobiliai (N1-III (1760-12000 kg) ir N2 (>12000 kg)), g/km
• Dyzeliniai lengvieji krovininiai automobiliai iki 1305 kg imtinai (N1-I), g/km
• Dyzeliniai lengvieji krovininiai automobiliai (1305-1760 kg, N1-II), g/km

Išsamesnę informaciją apie „Euro“ standartus, įsigaliojimo metus, taršą galima rasti adresu: Emission Standards: Europe: Cars and Light Trucks (dieselnet.com).

Tačiau svarbu patikrinti informacijos patikimumą, nes internete gali būti netikslių arba pasenusių duomenų. Patikrinkite keletą skirtingų šaltinių, kad įsitikintumėte, jog gaunate teisingą informaciją. Kai kurios šalys turi viešus registrus, kuriuose pagal automobilio numerį galima sužinoti jo taršos klasę.

6. Specializuotos diagnostikos įrangos naudojimas ir techninės apžiūros centrai

Kai kurios specializuotos automobilių diagnostikos įrangos gali nustatyti „Euro“ standartą, analizuodamos automobilio išmetamųjų teršalų valdymo sistemos duomenis. Šią įrangą dažniausiai naudoja automobilių servisai ir techninės apžiūros centrai. Jei turite abejonių dėl kitų metodų rezultatų, galite kreiptis į specialistus, kurie atliks diagnostiką ir nustatys „Euro“ standartą. Tai gali būti brangesnis variantas, tačiau jis užtikrina tikslumą.

Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas akcentuoja, kad techninės apžiūros metu yra vertinama automobilio variklio bei pagalbinių sistemų būklė, o ne nustatomas taršos lygis. Techninės apžiūros metu vertinamas absorbcijos koeficientas - t.y. kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekis. Tai nustatoma atliekant dūmingumo testą, kai prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas, turintis matavimo kolbą, kurios viename gale yra šviesos šaltinis, o kitame - specialus imtuvas. Į kolbą patekus išmetamosioms dujoms išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia.

Jei kietųjų dalelių kiekis yra pernelyg didelis, galima daryti išvadą, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir labiau teršia aplinką. Vis dėlto dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus. Techninės apžiūros protokole dažnai nurodomas „Euro“ standartas, kurį atitinka automobilis. Tai yra patikimas būdas, nes apžiūros centrai naudoja specialią įrangą ir turi patirties vertinant išmetamųjų teršalų lygius. Be to, techninės apžiūros rezultatai yra oficialus dokumentas, kurį galite naudoti kaip įrodymą, jei to prireiktų.

Kaip „Euro“ standartas veikia automobilio eksploatavimą?

„Euro“ standartas tiesiogiai veikia automobilio eksploatavimą. Kuo aukštesnis „Euro“ standartas, tuo griežtesni reikalavimai išmetamiesiems teršalams. Tai reiškia, kad automobiliai, atitinkantys aukštesnius „Euro“ standartus, paprastai yra ekologiškesni ir mažiau teršia aplinką. Tačiau tai taip pat gali reikšti, kad tokie automobiliai yra sudėtingesni ir gali būti brangesni remontuoti. Be to, kai kuriose miestų zonose gali būti taikomi apribojimai transporto priemonėms, neatitinkančioms tam tikrų „Euro“ standartų, pavyzdžiui, įvažiavimo į mažos taršos zonas apribojimai. Žinodami savo automobilio „Euro“ standartą, galite planuoti savo keliones ir išvengti galimų problemų.

Technologijos ir jų vaidmuo mažinant taršą

Tiek naujuose, tiek naudotuose automobiliuose yra montuojamos įvairios sistemos, kurių pagrindinis tikslas užtikrinti, kad automobiliai į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Už šio aspekto išpildymą yra atsakinga „AdBlue“ sistema, DPF filtras ir katalizatorius. Būtent dėl pastarojo pakeitimo dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras, vadinamasis DPF arba FAP. Be DPF paprastai automobilis neatitikdavo standartų, kurie ir taip buvo laikomi labai aukštais.

„Euro 4“ standarto įvedimas taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurių varikliai, naudojantys „common rail“ sistemą, įgijo pranašumą prieš variklius, kuriuose naudojami siurblio purkštukai. Kad transporto priemonė atitiktų „Euro“ standartus, dar projektavimo etape būtina taikyti specialius sprendimus, ypač susijusius su azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių emisijos mažinimu. Tačiau vien pažangi konstrukcija neužtikrina, kad transporto priemonė išskirs mažiau teršalų. Svarbu užtikrinti optimalų degalų ir oro mišinio degimą, tam pasitelkiami specialūs purkštukai ir jutikliai.

Automobilių perpardavinėtojai kartais gali ir neatskleisti pirkėjui, kad automobilio taršumo rodmenys neatspindi tiesos. Tad svarbu įsitikinti, kad „AdBlue“ sistemos, DPF filtras ir katalizatorius veikia tinkamai ir rodo realybę atitinkančius duomenis.

Kaip „Euro“ standartai susiję su mokesčiais ir rinkliavomis?

„Euro“ standartai tiesiogiai susiję su mokesčiais ir rinkliavomis, taikomomis automobiliams. Daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, automobilių mokesčiai priklauso nuo jų išmetamųjų teršalų kiekio, kuris nustatomas pagal „Euro“ standartą. Kuo aukštesnis „Euro“ standartas, tuo mažesni mokesčiai. Tai skatina žmones rinktis ekologiškesnius automobilius ir mažinti bendrą taršą. Be to, kai kuriuose miestuose taikomos rinkliavos už įvažiavimą į mažos taršos zonas, kurios priklauso nuo automobilio „Euro“ standarto. Todėl, žinodami savo automobilio „Euro“ standartą, galite planuoti savo išlaidas ir išvengti netikėtų mokesčių.

Automobilių taršos mokestis

Automobilių taršos mokestis yra mokestis už į aplinką išmetamas transporto priemonių taršą. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute. Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą. Pagrindiniai šio mokesčio tikslai yra mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą, skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius, paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje, sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:

• Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
• Kokį „Euro“ standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).

CO₂ išmetimo kiekis nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime arba gamintojo techninėje dokumentacijoje. Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet. Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos viešojo transporto atnaujinimui, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, miestų oro kokybės gerinimo projektams, žaliųjų technologijų skatinimo programoms. Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų.

Automobilių taršos mokestis skirtas ne bausti vairuotojus, o skatinti tvaresnį automobilio pasirinkimą. Jo esmė paprasta: kuo automobilis taršesnis - tuo mokestis didesnis, kuo automobilis švaresnis - tuo mokestis mažesnis arba jo išvis nėra. Ilgainiui tai leidžia atnaujinti šalies automobilių parką ir gerinti oro kokybę, o kartu - mažinti bendrą transporto poveikį aplinkai.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvoje taikomo kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai - mokesčio apskaičiavimo metu vertinamas transporto priemonės ašių skaičius bei išmetamųjų teršalų lygis (Euro klasė).

Žaliosios zonos ir jų įtaka automobilių pasirinkimui

Nuo tada, kai visoje Europoje buvo įvestos mažos taršos zonos, „Euro“ emisijos standartai tapo pagrindiniu veiksniu automobilių savininkams. Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai - tai vaizdas, prie kurio turėtume vis labiau priprasti. Jų kūrimas miestų centruose tapo būtinybe dėl prastėjančios oro kokybės. Tai reiškia tam tikrus sunkumus senesnių transporto priemonių pirkėjams. Jei automobilis neatitinka tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku reikalaujamų standartų, jam bus uždrausta įvažiuoti į SCT. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti. Kita priemonė - griežčiau tikrinti automobilių techninę būklę, pavyzdžiui, ar nepašalintas kietųjų dalelių filtras, išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR) ir katalizatorius. Verta paminėti dar vieną priemonę - diferencijuotus mokesčius už naudojimąsi keliais.

Jeigu planuojate pirkti naudotą automobilį, svarbu pasitikrinti jo emisijos standartą, nes kai kuriuose miestuose „Euro 5“ ir senesni dyzeliniai automobiliai gali būti ribojami ar net uždrausti. Miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritete yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius.

Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų. Planuojamą „Euro 4“ registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais „Euro 4“ automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Nustatant „Euro“ standartą, dažnai pasitaiko klaidų. Viena iš jų - pasikliauti tik interneto šaltiniais, nepatikrinus jų patikimumo. Kita klaida - neteisingai interpretuoti registracijos liudijime pateiktą informaciją. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į automobilio pagaminimo metus, nes „Euro“ standartai nuolat keičiasi. Norint išvengti klaidų, patikrinkite informaciją keliais skirtingais būdais ir, jei reikia, kreipkitės į specialistus.

Apibendrinta informacija - ministerijos lentelėse.

tags: #kaip #suzinoti #koki #euro #standartus #atitinka

Populiarūs įrašai:

• Lietuvos automagistralės
• sprendimai rasojantiems priekiniams žibintams
• Suportų remontas BMW E39 modeliui
• Padangų slėgio svarba
• Išsami informacija apie antikoroziją Tauragėje