Automagistralė (dažnai vadinama autostrada) - tai specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias. Jis pasižymi dviem skiriamąja juosta atskirtomis važiuojamosiomis dalimis, skirtomis priešingų krypčių eismui, ir yra skirtas intensyviam bei greitam automobilių eismui. Šios magistralės nesikerta su jokiais keliais viename lygyje; su kitais keliais jos prasilenkia tik skirtingų lygmenų sankryžose, o eismo neriboja šviesoforai.
Automagistralių sistemos bruožai
Pagrindiniai automagistralės elementai yra įvažos ir nuovažos su greitėjimo arba lėtėjimo juostomis, skirtomis saugiai įsilieti į transporto srautą arba iš jo pasitraukti. Jose įrengti kelkraščiai, skirti sustoti eismo įvykio ar gedimo atveju, tačiau jie nėra skirti sustojimui ar stovėjimui, nes tai pavojinga. Automagistralės paprastai aplenkia miestus ir gyvenvietes.
Pasaulyje automagistralės skirstomos į tolimojo susisiekimo (jungiančias didelius miestus, dažnai einančias per kelių valstybių teritoriją) ir vietines (tiesiamas tarp gretimų pramonės rajonų ar poilsio zonų). Pirmosios automagistralės atsirado trečiajame XX a. dešimtmetyje JAV ir Italijoje. 1924 m. Italijoje atidaryta „Autostrada dei laghi“ (Ežerų autostrada), sujungusi Milaną ir Varezę, tapo pirmuoju tokiu ruožu pasaulyje.
Pagrindinė Lietuvos magistralė A1
A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) yra pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias. Visas kelias (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85. Ruože tarp Kauno ir Sitkūnų kelias sutampa su „Via Baltica“ dalimi (E67). Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms priklauso 296,30 km šio kelio.
- Maršrutas: Prasideda Vilniuje (Savanorių pr.), eina per Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo ir Klaipėdos rajonus.
- Svarbiausi miestai: Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai.
- Statusas: Automagistralės statusas suteiktas ruožams „Sausiai-Kaunas“ ir „Giraitė-Jakai“.
Istorinė raida
Pirmoji automobilių magistralė tarp Vilniaus ir Kauno pradėta tiesti 1960 m. ir atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d. Vėliau, 1971 m., pradėta statyti „Kaunas-Klaipėda“ automagistralė, kurią pilnai užbaigta ir iškilmingai atidaryta 1987 m. rugsėjo 4 d. Senasis tarpukariu tiestas Žemaičių plentas nebetenkino augančių transporto srautų, todėl naujasis kelias buvo tiesiamas pagal aukštesnius standartus.
Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės į skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, naujos požeminės ir viršutinės pėsčiųjų perėjos. 2017 m. pabaigus Žiežmarių ir Molūvėnų sankryžų statybas, kelyje Vilnius-Kaunas nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje.
Eismo taisyklės ir saugumas
Lietuvos automagistralėse nuo balandžio iki spalio pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, likusiais mėnesiais - 110 km/h. Vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo patirties, taikomi griežtesni apribojimai - nepriklausomai nuo sezono, jie automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
| Transporto priemonės tipas | Sezonas | Maks. greitis |
|---|---|---|
| Lengvieji automobiliai (iki 3,5 t) | Balandis-Spalis | 130 km/h |
| Lengvieji automobiliai (iki 3,5 t) | Lapkritis-Kovas | 110 km/h |
Saugus atstumas automagistralėje yra kritinis veiksnys. Jis apskaičiuojamas spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau (pvz., važiuojant 110 km/h, rekomenduojamas atstumas - 55 metrai). Laikantis per mažo atstumo, sumažėja reakcijos laikas ir matomumas, o stabdymo kelias sudėtingomis sąlygomis (lyjant, sningant) ženkliai pailgėja.
Kaip užregistruoti Lietuvoje įsigytą automobilį nuo gegužės 1 d.?
tags: #koks #kelias #vadinamas #automagistrale