Netesybos - tai esminė civilinės teisės priemonė, skirta užtikrinti tinkamą prievolių vykdymą ir atlyginti patirtus nuostolius, kai įsipareigojimai yra pažeidžiami. Jų apibrėžimas nurodo jų atsiradimo teisinį pagrindą, o Civilinio kodekso 6.71 straipsnis patikslina, kad tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Dažniausiai tai yra bauda arba delspinigiai. Sutartyje ši pinigų suma gali būti pavadinta ir kitaip, pavyzdžiui, kompensacija, tačiau, jeigu ji atitinka Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje išvardytus požymius, ji laikoma delspinigiais.
Netesybų rūšys ir teisiniai pagrindai
Netesybos Lietuvos teisinėje sistemoje gali atsirasti trimis pagrindiniais būdais:
Įstatyminės netesybos
Įstatymo nustatytos netesybos (įstatyminės) atsiranda pagal įstatymą arba poįstatyminį aktą. Tokiame teisės akte nurodoma, už kokius teisės pažeidimus šios netesybos taikomos, jų dydis ir išieškojimo tvarka.
Sutartinės netesybos
Sutarties nustatytos netesybos (sutartinės) atsiranda pagal šalių susitarimu sudarytą sutartį. Sutartyje nurodomas šių netesybų dydis, už kokius teisės pažeidimus jos taikomos ir kokia jų išieškojimo tvarka. Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi, o įstatymas privalomai nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos.
Teismo nustatytos netesybos
Teismo nustatytos netesybos atsiranda teismui priėmus sprendimą dėl tokios sankcijos taikymo prievolę pažeidusiam kreditoriui.
Delspinigiai ir jų taikymas
Už termino įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus praleidimą nepertraukiamai (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną) skaičiuojamos netesybos vadinamos delspinigiais.
Netesybų ir nuostolių santykis Lietuvos teisėje
Baudinių netesybų draudimas
Lietuvos sutarčių teisėje nėra galimybės susitarti dėl baudinių netesybų, kurios reikštų, kad sutartį pažeidusi šalis būtų įpareigojama ne tik kompensuoti patirtus nuostolius, bet ir sumokėti baudą. Tai gana dažnai pasitaikanti verslininkų klaida, sudarant sutartis. Ši nuostata skiriasi nuo anglosaksų teisės sistemos, kurioje egzistuoja iš anksto aptarti nuostoliai (angl. liquidated damages), reiškia, jog sutarties pažeidimo atveju faktiškai patirti nuostoliai nėra skaičiuojami ir pažeidėjo atsakomybė yra apribota iš anksto šalių sutarta suma. Tačiau ši nuostolių vertinimo sistema Lietuvoje nėra reglamentuojama ir būdinga.
Įskaitinės netesybos
Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatomas netesybų ir nuostolių santykis: jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius. Kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. Taigi, CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y. jog bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų. Netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog kreditoriui pagrįstai reikalaujant netesybų ir nuostolių, jam priteisiama didesnioji suma, kuri apima mažesniąją.
Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja.
Teisė sumažinti netesybas
Nepaisant to, kad baudos nereikia įrodinėti, tai nekliudo pažeidėjui kreiptis į teismą su prašymu baudos dydį sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos. Ši suma nustatoma įvertinus šalių santykių pobūdį, turtinę padėtį, sutarties tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei kitas aplinkybes. Tačiau draudžiama baudą sumažinti žemiau tikrosios nuostolių sumos.
Netesybos konfidencialumo susitarimuose
Konfidencialios informacijos apsaugos prasme, svarbiausia prievolių užtikrinimo priemonė yra būtent netesybos baudos forma. Baudos atlieka kompensacinę paskirtį atlygindamos nukentėjusiosios šalies patirtus nuostolius. Kadangi bauda laikoma iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, svarbu kuo įmanoma tiksliau ją nustatyti, atsižvelgiant į informacijos vertę. Konfidencialios informacijos apsauga reikalauja kompleksiškų sprendimų, nes kitu atveju visuomet išlieka tikimybė, kad sutartį pažeidęs potencialus pirkėjas neatlygins jam kylančios atsakomybės. Svarbiausia dalis yra ir tai, kaip pardavėjas pateikia aptariamą konfidencialią informaciją potencialiam pirkėjui.
Deponavimas sąlyginio deponavimo sąskaitoje (Escrow)
Konfidencialios informacijos užtikrinimo kontekste praktinis sprendimas galėtų būti baudos dydžio sumos deponavimas sąlyginio deponavimo sąskaitoje (angl. escrow). Deponavimas yra trečiosios šalies teikiama pinigų sumos pasaugojimo paslauga, kurios tikslas - užtikrinti šalių įsipareigojimų įvykdymą (praktikoje dažniausiai teikia bankai ar kitos kredito įstaigos). Nors tai nėra dažnai taikomas metodas konfidencialios informacijos apsaugos prasme ir dažniau pasitaiko stambiuose sandoriuose, deponuojant visą sandorio kainą, jis gali būti efektyvus.
Netesybos praktikoje: mokesčiai ir viešieji pirkimai
Pavyzdžiai iš mokesčių teisės
Praktikoje netesybos gali pasireikšti įvairiomis formomis ir turėti skirtingas teisines pasekmes, įskaitant apmokestinimą. Pavyzdžiui:
- Vienetas A ir mažoji bendrija (MB) sudarė sutartį, pagal kurią MB, paimdama banko paskolą, suteikė teisę bankui įkeisti vieneto A turtą. Sutartyje numatyta, kad MB nepanaikinus vieneto A turto įkeitimo banke nustatytu laiku, MB per metus turės sumokėti vienetui A 10 proc. kompensaciją nuo banko paskolos sumos. MB sutartyje numatytų įsipareigojimų vienetui A neįvykdė. Vienetas A pateikė ieškinį MB dėl sutartyje nustatytų 10 proc. metinės kompensacijos sumokėjimo. Teismo sprendimu buvo priteista, kad MB už prievolės neįvykdymą privalo sumokėti vienetui A netesybų sumą. Teismo priteista netesybų suma priskiriama MB neleidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ) 31 str. 1 d.
- Mokestinio patikrinimo metu pagal aktą MB buvo priskaičiuota sumokėti papildomai 10 000 Eur pelno mokesčio ir 4 000 Eur bauda.
- Tiekimo įmonė su MB sudarė sutartį, kurioje numatytos sankcijos - delspinigių mokėjimas už nesavalaikį atsiskaitymą už patiektas prekes.
Apibendrinant, neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus.
Teismų praktika viešuosiuose pirkimuose
Netesybų taikymas viešųjų pirkimų kontekste dažnai tampa ginčų objektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kurioje buvo kvestionuojamos pirkimo sutarties sąlygos dėl nustatytų delspinigių ir baudos dydžio, teigiant, kad jos yra baudinio pobūdžio. Ieškovė argumentavo, kad kai už tą patį prievolės pažeidimą nustatomos ir bauda, ir delspinigiai, tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis.
LAT išaiškino, kad už skirtingų iš tos pačios sutarties kylančių prievolių pažeidimą gali būti nustatomos skirtingos netesybos ir jos nėra laikomos baudinėmis. Pavyzdžiui, vienkartinė bauda gali būti nustatyta už nepašalinto pažeidimo faktą, o bauda už termino praleidimą skirta priversti paslaugos teikėją pažeidimą pašalinti kuo greičiau. Teismo nuomone, delspinigiai, nustatyti sutarties projekte už pavėluotai suteiktas paslaugas, gali būti laikomi protingai pateisinamais, kadangi nurodytais atvejais dominuoja ne tiek būtinybė netesybomis užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, kiek viešasis interesas dėl tinkamo tiekėjo prievolės vykdymo.
Teismas nurodė, kad netesybų vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo susidariusių faktinių bylos aplinkybių, sutarties pažeidimo masto bei kitų aspektų. Vien tas faktas, kad netesybos yra nustatytos viešojo pirkimo metu ir tiekėjas, dalyvaudamas jame, žino netesybų dydį, neapriboja jo teisės prašyti netesybas sumažinti šalims sudarius sutartį ir esant reikalavimui apmokėti ginčijamas netesybas.
Istorinė netesybų raida ir doktrininė samprata
Netesybos Lietuvos sutarčių teisėje buvo žinomos ir iki 2001 m. įsigaliojusio Civilinio kodekso (CK), tad tai nebuvo nauja prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pavyzdžiui, RTFSR civilinio kodekso, veikusio Lietuvos TSR teritorijoje, 141 straipsnyje ir 1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso 195 straipsnyje buvo numatyta netesybų samprata ir jų taikymas. Ypač aktualus buvo 1964 m. Civilinio kodekso 228 straipsnis, kuriame buvo aptartas nuostolių ir netesybų santykis, numatant atvejus, kada leidžiama išieškoti tik netesybas, kada - visą nuostolių sumą greta netesybų, o kada - kreditoriaus pasirinkimu.
Baudinių netesybų sampratos evoliucija
Lietuvos teisės doktrinoje baudinių netesybų samprata nėra detaliai analizuota. Dažniausiai apsiribojama jų paminėjimu kartu su kitomis netesybų rūšimis civilinės teisės studijų leidiniuose. Iki naujojo CK įsigaliojimo, baudininėmis netesybomis buvo laikomas toks prievolių užtikrinimo būdas, kada kreditoriui suteikiama teisė už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą greta netesybų išieškoti iš skolininko visus nuostolius, turėtus dėl prievolės pažeidimo. Ši priemonė buvo laikoma efektyviausia ir sukelianti sunkiausias turtines pasekmes, taikoma retai ir tik itin svarbiems prievoliniams santykiams. P. Rasimavičiaus aiškinimu, baudinės netesybos buvo skirtos ne tik tautos ūkio požiūriu svarbiems santykiams, bet ir konkretaus kreditoriaus reikšmingam turtiniam interesui užtikrinti, kas rodo ideologijos krypties pasikeitimą.
Teisinės sistemos, kuriose gyvename šiandien
Europos Tarybos Rezoliucijos įtaka
Netesybas reglamentuojančios CK normos parengtos vadovaujantis 1978 m. sausio 20 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rezoliucija dėl baudinių nuostatų civilinėje teisėje Nr. (78) 3. Šios Rezoliucijos priėmimą nulėmė Europos Tarybos tikslas pasiekti didesnį valstybių narių vieningumą, būtinybė nustatyti teisminę sutartinių baudų kontrolę, kai nustatytos sumos yra akivaizdžiai perdėtai didelės, ir tai, kad sutartinės baudos yra dažniausios sutarčių sąlygos, numatomos sutarties pažeidimo atvejams.
Rezoliucijos 5 straipsnis apibrėžia netesybų ir nuostolių santykį, nustatydamas draudimą kreditoriui reikalauti sumokėti sutartyje sulygtą sumą ir kartu atlyginti visą patirtų nuostolių sumą. Tačiau šiame straipsnyje kartu numatoma ir tai, kad kreditorius neturėtų reikalauti kompensuoti tik nuostolių sumą, kai sutartyje yra susitarta dėl sumos, mokėtinos jos pažeidimo atveju. Aiškinamajame rašte pažymima, kad ši nuostata neturėtų būti imperatyvi, ir šalys, jei pageidauja, gali susitarti, kad ši suma numato tik minimalius galimai patirsimus nuostolius.
Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimas ir vykdymas
Lietuvos teisės ir viešosios tvarkos principai
Spartėjant sutartinių santykių globalizacijai, Lietuvos teismams tenka vertinti užsienio arbitražų teismų sprendimais priteistų netesyboms savo prigimtimi artimų sutartimi sulygtų sumų legitimumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Dėl to, kad Lietuvos Respublikos sutarčių teisėje galioja baudinių netesybų draudimas, užsienio arbitražų teismų sprendimai Lietuvoje gali būti pripažinti ir vykdomi tik tuo atveju, jei šiais sprendimais priteistos sumos nėra baudinio pobūdžio, t. y. nėra lupikiškos. Tyrimu siekiama nustatyti, ar sprendžiant dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, kai teismams tenka įvertinti, ar sprendimu priteista suma nėra lupikiška, laikomasi tų pačių principinių nuostatų ir baudinio pobūdžio sampratos, kuri yra formuojama bylose dėl netesybų įvertinimo.
Bendros sampratos trūkumo problemos
Tai, kad nėra bendros baudinių netesybų ir kitų artimų savo prigimtimi baudinio pobūdžio sumų, mokėtinų sutarties pažeidimo atveju, sampratos, nulemia, kad sutartinių santykių šalys negali prognozuoti tikėtinų ginčų dėl reikšmingų tokių sumų priteisimo baigčių. Tai lemia nepasitikėjimą civiline apyvarta, taip pat tam tikrais atvejais skatina skolininkų piktnaudžiavimą.
tags: #kaip #pavadinti #isipareigojimu #netesejimo #bauda