Vairuotojams, susiduriantiems su prastu matomumu ir kėbulo pažeidimais, kaip išsigelbėjimas pristatomos automobiliams skirtos dangos. Tačiau svarbu suprasti, kurios iš jų iš tikrųjų veikia ir kaip jas tinkamai naudoti. Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių" rankinių plovyklų tinklo vadovas, pabrėžia, kad automobilį svarbu prižiūrėti ištisus metus - žiemą veikia sniegas, purvas, druskos, vasarą - ultravioletiniai spinduliai. Danga apsaugo automobilių laką ne tik nuo nešvarumų, bet ir nuo spalvos blukimo.
Sintetinis skystas vaškas: greičiausia ir pigiausia priemonė
Labiausiai paplitusi automobilių kėbului skirta danga yra sintetinis skystas vaškas - jį galima rasti beveik visose plovyklose. Šios priemonės pagrindinė funkcija - išblizginti kėbulą po plovimo. Taip pat pastebimas šioks toks atsparumas vandeniui, kitaip vadinamas hidrofobinis efektas.
Padengimas skystu vašku nereikalauja nei daug laiko, nei didelių investicijų. Reikšmingo ir ilgalaikio poveikio galima tikėtis tik reguliariai naudojant šią priemonę. A. Plečkaitis pataria, kad jeigu naudojatės plovyklų paslaugomis, tuomet nepraleiskite ir padengimo skystu vašku funkcijos. Tai yra sąlyginai nebrangi medžiaga, kurią naudojant nuolat, susiformuoja pakankamas sluoksnis vaško, kad automobilis atrodytų efektingai ir būtų apsaugotas tiek nuo druskų, tiek nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Karnaubo vaškas: laiko patikrinta priemonė
Prieš kelis dešimtmečius automobiliai taip pat buvo dengiami įvairiais vaškais ir riebalinio pagrindo dangomis. Tuo metu pagrindinis tikslas buvo suteikti automobiliui blizgesio ir apsaugoti nuo korozijos. Karnaubo vaškas šiam tikslui naudojamas jau kelis dešimtmečius. „Karnaubo vaškas yra labai senas produktas, bet populiarumo nepraradęs iki pat šių dienų. Šis vaškas natūralus, juo lengva padengti paviršius, padidėja spalvos intensyvumas, netgi užmaskuojami smulkūs kėbulo įbrėžimai. Taip pat sukuriamas „žąsies plunksnų" efektas - atstumiamas vanduo ir nešvarumai. Deja, bet ši danga neturi jokios apsaugos nuo mechaninių pažeidimų“, - teigia A. Plečkaitis.
Šiltuoju laikotarpiu karnaubo vaško poveikis išlieka 3-4 mėnesius, o šaltuoju - kone perpus trumpiau, t.y. nesitęsia ilgiau nei 2 mėnesius. Karnaubos vaškas įtrinamas rankomis. Pagal gamintojo nurodymus, jis tarnauja iki pusės metų, tačiau įvertinus oro sąlygas Lietuvoje - drėgmę, UV, druskų ir kitų teršalų keliuose kiekį, toks būdas efektyviausias išlieka vidutiniškai 3 mėnesius.
Moderniosios nanodangos ir keraminės dangos
Nanodangos, dar vadinamos polimerinėmis, išlieka kur kas ilgiau nei įprastos vaškavimo priemonės. Po padengimo nanodanga reikšmingai sustiprėja automobilio kėbulo hidrofobinės savybės, paryškėja spalva, tačiau nėra suteikiama apsauga nuo mechaninio poveikio. Pagrindinis privalumas - poveikio laikas. Šios dangos išlieka veiksmingos iki vienerių metų.
„Jeigu kalbėtumėme apie aukštesnio lygio dangas, atskiro paminėjimo vertos silicio pagrindu sukurtos dangos, kitaip vadinamos keraminėmis dangomis. Pasižymi visomis savybėmis kaip ir nanodangos, tačiau pagrindinis pranašumas prieš anksčiau minėtus produktus - sukuriamas kelių mikronų apsauginis sluoksnis nuo mechaninių pažeidimų. Tad ant kėbulo atsiradus įbrėžimui, tikėtina, kad pažeista bus tik danga, o ne automobilio lakas“, - pagrindinį keraminės dangos pranašumą akcentuoja automobilių švaros ekspertas A. Plečkaitis.
Dengiant kėbulą keramine danga labai svarbu laikytis visų gamintojo rekomendacijų: kėbulas turi būti nupoliruotas, po padengimo automobilis kurį laiką turi būti saugomas nuo tiesioginių saulės spindulių, dangai reikia leisti pilnai išdžiūti. Kai kuriais atvejais šis procesas gali užtrukti net iki 48 valandų. Kokybiškos keraminės dangos efektas, jei padengimo procesai buvo vykdomi laikantis visų gamintojo reikalavimų, gali išlikti net iki 36 mėnesių.
Maksimalus efektas: „Quartz“ tipo dangos
„Siekiantiems nepriekaištingos automobilio išvaizdos ir patikimos apsaugos nuo mechaninių pažeidimų, buvo sukurtos „Quartz“ tipo dangos. Padengus kėbulą unikalios formulės kvarco danga, automobilis atrodys įspūdingiau nei ką tik išriedėjęs iš gamyklos. Be išvaizdos svarbu ir tai, kad ši danga suteikia apsaugą nuo įbrėžimų bei aplinkos poveikių, atstumia vandenį, purvą, dulkes. Tai yra maksimali apsauga nuo daugelio veiksnių“, - kvarcinės dangos privalumus apibendrina A. Plečkaitis.
Iš esmės ši paslauga skirta prabangių automobilių savininkams, kuriuos svarbu ypač gerai apsaugoti, siekiant išlaikyti jų vertę. Dangos privalumais džiaugsitės ilgiau nei trejus metus, žinoma, automobilio priežiūrai laiko skirti vis tiek reikės.
Kainos ir kokybės santykis bei rekomendacijos
A. Plečkaitis teigia, kad vienos rekomendacijos, ką patartų eiliniam vairuotojui, nėra: „Reikia išsiaiškinti, kokio tikslo siekiama. Jeigu norima tik minimaliai apsaugoti automobilį ir suteikti jam kiek geresnę išvaizdą, greičiausias sprendimas yra po kiekvieno plovimo transporto priemonės kėbulą padengti skystu vašku. Tačiau jeigu norite ir apsaugoti savo automobilį nuo mechaninių pažeidimų, rekomenduoju skirti kiek daugiau nei 100 eurų ir padengti automobilį keramine danga. Kainos ir kokybės santykis šiuo atveju tikrai geriausias. O ir efektas išlieka gan ilgai.“
Automobilis galėtų funkcionuoti ir be vaško, be jokios apsaugos, tačiau klausimas - kiek ilgai? Be vaško jis važiuos, tačiau ar džiugins? Jo spalva taps matinė, jis nebeblizgės, praras ryškumą, išryškės įvairūs įbrėžimai. Nevaškuotas automobilis ims greičiau purvintis, jį teks dažniau plauti, o to nedarant padidės korozijos rizika, gali atsirasti rūdžių.
Automobilio vaškavimas savarankiškai
Padengti savo automobilį vašku ar polimerine danga galima ir be profesionalų įsikišimo. „Visų pirma, nerekomenduoju automobilio dengti lauke, nes dulkės, smėlis ir kiti veiksniai padengimo metu gali pažeisti automobilio laką (ši taisyklė negalioja dengiant skystu sausinamuoju vašku). Automobilio padengimas karnaubos vašku ar polimerinėmis dangomis yra ganėtinai nesudėtingas, tačiau keraminės ar „Quartz“ dangos reikalauja atitinkamų temperatūrinių, drėgmės sąlygų bei specialaus kėbulo paruošimo prieš jomis dengiant. Taip pat būtina laikytis gamintojo rekomendacijų ir naudoti tam tinkamas šluostes, dėl to rekomenduoju šias dangas patikėti specialistams“, - esminius dalykus pažymi A. Plečkaitis.
Kaip vaškuoti automobilį | Autoblogo informacija
Dažniausios klaidos vaškuojant
- Netinkamas nuplovimas: Labai svarbu kruopščiai pašalinti purvą, nuriebinti paviršius, ant kėbulo neturėtų likti net menkiausių nešvarumų. Kitu atveju gali atsirasti spalvos pigmentacija, vaško paskirstymas bus netolygus.
- Netinkama temperatūra: Vaškuojamo automobilio aplinkos temperatūra negali būti nei per vėsi, nei per karšta. Jei karštą saulėtą dieną termometro stulpelis viršys 35 laipsnius, automobilio paviršius gali įkaisti net iki 60 laipsnių. Tokiu atveju vaškas prikeps prie kėbulo, jį teks gremžti.
„Temperatūra, aplinkos sąlygos ir automobilio paruošimas - trys svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį," - akcentuoja A. Plečkaitis.
Automobilio stiklų dengimas vašku
Ar automobilių chemija yra pakankamai universali, kad susidorotų su įvairiomis užduotimis, įskaitant stiklo priežiūrą? Atsakymas - neabejotinai taip. Daugelis komercinių vaškų iš tikrųjų yra poliravimo priemonės, kurios ne tik apsaugo paviršių, bet ir turi abrazyvinių medžiagų. Jie taip pat gerai veikia stiklą - padeda pašalinti plika akimi nematomus nešvarumus.
Gerai vaškuotas stiklas ne tik blizga, bet ir nelieka dryžių. Paviršius tampa lygesnis ir hidrofobiškesnis, o tai reiškia, kad vandens lašeliai, užuot pasklidę po stiklo paviršių, sudaro didesnius lašus, kuriuos oro gūsis gali nupūsti nuo stiklo didesniu nei 80 km/val. greičiu. Niekas netrukdo langus vaškuoti ir iš vidaus.
Jei nusprendėte vaškuoti langus, turėtumėte atkreipti dėmesį į suskilinėjusias vietas - jų vaškuoti nereikėtų, kad vaškas nepatektų į stiklo ertmę. Taip pat verta patikrinti, kaip elgsis norimas naudoti vaškas ant nelabai matomos priekinio stiklo dalies. Tiesa, jis nepažeidžia labai kieto stiklo paviršiaus, tačiau kai kurie vairuotojai praneša, kad vaškas ant stiklo palieka riebių dėmių, kurios pablogina matomumą naktį.
Stiklų priežiūra ir valymas
Automobilio stiklais turi būti kokybiškai pasirūpinta, kad visuomet galėtumėte matyti priešais esantį kelią ir nebūtų reikalingas skubus priekinio stiklo keitimas. Priekinis automobilio stiklas yra jūsų langas į kelią, per kurį matote kitus eismo dalyvius ir jus supančią aplinką, todėl geras matomumas - privalomas.
Stiklų valymas iš išorės
Ant priekinio automobilio stiklo nuolat nusėda patys įvairiausi nešvarumai: vabzdžiai, kelio dulkės, druskos, smėlis, nešvarus vanduo. Stiklas neretai būna užterštas tepalais ir kitais nešvarumais.
- Prieš valydami priekinį automobilio stiklą pasistenkite, kad automobilis stovėtų šešėlyje.
- Pasirinkite tinkamas priemones - mikropluošto šluostę. Popieriniai rankšluosčiai ar laikraščiai nėra tinkami.
- Paimkite stiklų valiklį ir nupurkškite pusę priekinio stiklo. Su mikropluošto šluoste nuvalykite stiklą sukamaisiais judesiais, o vėliau ir vertikaliais - iš viršaus į apačią. Nepamirškite išvalyti ir stiklo kampų.
- Paimkite nedidelę automobilio valymui skirto molio dalį ir pasiruoškite šilto vandens. Juo nupurkšite pusę priekinio stiklo, tačiau nepadauginkite vandens. Jei valant molis kur nors stringa, tą vietą valykite intensyviau.
- Nuvaškuokite stiklą. Naudokite paprastą vašką, kuris naudojamas ir automobilio kėbului. Vašką reikia padengti, naudojant mikropluošto šluostę, ir ant stiklo jį tepti sukamaisiais judesiais, tačiau stenkitės neužtepti storo vaško sluoksnio.
- Kai vaškas išdžius, jį nuvalykite švaria šluoste sukamaisiais judesiais. Taip nuvalytas stiklas užtikrins gerą matomumą net ir esant prastoms oro sąlygoms, ypač tamsiu paros metu, kai lyja.
- Nepamirškite nuvalyti ir valytuvų šluotelių. Ant mikropluošto šluostės užpurkškite stiklų valiklio ir jas nuvalykite.
Stiklų valymas iš vidaus
Kruopščiai nuvalius priekinį stiklą iš išorės, kartais vaizdas vis dar nedžiugina. Dažniausiai vairuotojai skundžiasi, kad priekinis stiklas atrodo lyg aprūkęs ir pasidengęs į riebalus panašiais nešvarumais. Taip yra todėl, kad daugelis automobilio interjero detalių, ypač priekinis prietaisų skydelis, yra gaminami iš plastiko ir vinilo. Šiose medžiagose yra riebalų, kurie, esant karštam orui, garuoja ir nusėda ant priekinio stiklo. Taip pat dar viena priežastis, kodėl priekinis stiklas tampa nešvarus iš vidaus, tai interjero valymo priemonės, kurios suteikia blizgesį.
- Valydami vidinę stiklo pusę, pasistenkite, kad automobilis stovėtų šešėlyje.
- Tada, naudodami švarią ir sausą mikropluošto šluostę, nuvalykite stiklą sukamaisiais judesiais.
- Kitas žingsnis - drėgnas valymas. Tam galima naudoti valiklį su alkoholiu arba kempinę, skirtą įvairiems nešvarumams pašalinti, kuri naudojama be valiklio. Tokių kempinių galima rasti įvairiuose prekybos centruose, buitinių prekių skyriuje.
- Sušlapinkite kempinę šiltame vandenyje, įsitikinkite, kad ji tikrai drėgna, ir valykite stiklą sukamaisiais judesiais.
- Kai stiklas sausas, paimkite stiklų valiklį ir užpurkškite jį ant mikropluošto šluostės.
Stiklų rasojimas ir jo sprendimo būdai
Langų rasojimas - dažna problema. Jei automobilio langų rasojimas - ypač varginanti problema, žinokite, kad ją, anot specialistų, gali sukelti ne tik temperatūrų skirtumas, bet ir dar dvi aplinkybės:
- Laiku nepakeičiamas salono filtras, o tą reikėtų daryti bent kartą metuose. Jeigu automobilyje kaupiasi drėgmė, verta pasitikrinti.
- Kiauras šildymo pečiukas. Ši problema gali kilti dėl per retai arba apskritai nekeičiamo aušinimo skysčio - antifrizo.
Kad stiklai nerasotų, galima minimaliai praverti abu priekinius šoninius langus. Nuo drėgmės bei rasojimo galima panaudoti ir šią problemą mažinančias stiklų priežiūros priemones, naudoti būtent stiklui skirtas šluostes, kurios nebraižo paviršiaus. Svarbu ir sušildyti galinį automobilio stiklą: pateikti priežiūros patarimai galioja ir jam.
Stiklų priežiūra žiemos metu
Daugiausia klaidų padaroma valant stiklus žiemą - pilamas karštas vanduo, stipriai gramdomas ledas, įjungiamas maksimalus šildymas, nepasirūpinama atitinkamu skysčiu, purkštukais. Langų valymas žiemą yra itin problematiškas, mat norint greitai išvykti iš stovėjimo vietos pasitelkiami nelabai tinkami metodai.
Kaip teisingai atitirpinti stiklus?
- Venkti karšto vandens: Nepatariama pilti šilto ar karšto vandens ant įšalusio stiklo, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo stiklas gali įtrūkti ar skilti net keliose vietose. Toks būdas ypač pavojingas, jei stiklas ir taip įdužęs, įtrūkęs ar kitaip pažeistas.
- Naudoti technologijas: Vienas efektyviausių būdų, tausojančių stiklą ir vairuotojo energiją, - pasitelkti technologijas. Specialistai pataria paleisti priekinio stiklo apipūtimo funkciją ir įjungti kondicionierių, kuris ištrauks drėgmę. Taip pat reikėtų išjungti salono oro recirkuliaciją ir leisti automobiliui traukti orą iš lauko.
- Papildomos priemonės: Kol nuvalysite sniegą, šerkšną ir leduką nuo automobilio bei kitų stiklų, priekinis stiklas jau bus paruoštas kelionei. Vėjelio darbą galėsite pabaigti pasinaudodami gremžtuku ar šluotele sniegui. Taip pat galima naudoti specialius uždangalus priekiniams stiklams, kurie saugo nuo sniego ar ledo, bei specialius purškiklius, kurie padeda dar greičiau įveikti ant stiklo susidariusį ledą.
Kaip nepažeisti stiklo gramdant ledą?
- Nepažeisti neatšilusio lango: Nepatariama pulti gramdyti ledo nuo dar nesušilusio lango, nes taip reikės daugiau fizinės jėgos, o šiurkštūs judesiai gali subraižyti stiklą, todėl vėliau suprastės matomumas.
- Tinkamas gremžtukas: Svarbu pasirinkti tinkamą gramdymo priemonę - plastikinį gremžtuką, kuris ir skirtas tokiam darbui: yra ne tiktai patogus, bet ir tausoja langą. Jis turėtų būti papildoma priemonė jau sušilusiam sniegui ar ledui nustumti nuo stiklo.
- Vengti improvizuotų priemonių: Rytais galima pastebėti, jog vairuotojai neretai langus gramdo su tuo, kas papuola po ranka - nuolaidų kortelėmis, metalinėmis plokštelėmis ar net peiliais. Specialistų teigimu, dėl ilgalaikio tokių priemonių naudojimo gali suprastėti matomumas, nes stiklas ima blogai atspindėti šviesą.
- Vidinės stiklo pusės saugumas: Dar blogiau yra gramdyti vidinę stiklo pusę įvairiais įrankiais, net ir plastmasiniais gremžtukais, nes vidinė stiklo pusė yra ne taip gerai apsaugota ir subraižyti stiklą gali būti dar lengviau.
- Drėgmės kontrolė: Norint išvengti langų užšalimo iš vidaus, reikėtų vakare juos nuvalyti sausa šluoste, kad neliktų drėgmės. Taip pat patariama automobilyje nepalikti šlapių rūbų, naudoti žieminius kilimėlius, o sugrįžus po kelionės kelias minutes palikti praviras automobilio dureles, kad temperatūra lauke ir salone suvienodėtų.
Valytuvų priežiūra
Valytuvų šluoteles paprastai rekomenduojama pasikeisti du kartus metuose - rudenį ir pavasarį. Kiekvienas valytuvas turi būti keičiamas kas 6-18 mėnesių. Jis tikrai neturi būti naudojamas laukiant, kol sulūš. Jei valytuvai naudojami ilgiau, jie nebegali valyti taip kokybiškai, pradeda braižyti langus (ypatingai, jei valoma žiemą).
Dažna klaida - bandyti ledą ar sniegą nuo priekinio stiklo iškart nuvalyti valytuvais. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar patys valytuvai nėra prišalę, nes neapgalvotu judesiu galima suplėšyti jų gumas. Ne pro šalį pirmiausia nuvalyti valytuvą, pašalinti ant jo ir šluotelės viduje susikaupusį ledą, sniegą, kitus nešvarumus, kurie gali subraižyti stiklą. Be to, jeigu šluotelė bus apledėjusi, ji tinkamai nenuvalys nei sniego, nei nešvarumų, o ir langų apiplovimo skysčio tinkamai nepaskirstys, tai yra visiškai neatliks savo funkcijos.
Langų plovimo skysčiai
Netinka ir bet koks langų valymo skystis. Šaltuoju sezonu reikėtų rinktis neužšąlantį skystį. Vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje pilamas skystis, kurio riba siekia -10 ar -15 laipsnių šalčio, tačiau vėliau reikėtų nepamiršti užmesti akį į orų prognozes ir pagalvoti, ar naudojamas skystis dar atlaikys: o gal vertėtų įsipilti atsparesnio?
Pastarosiomis dienomis patirtimi besidalijantys vairuotojai nurodo, kad į skystį įpila spirito arba rankų dezinfekavimo skysčio: tada esą galima būti tikriems, jog apiplovimo skystis neužšals ir geriau dorosis su leduku ar sniegu. Visgi specialistai pataria rinktis kokybišką skystį ir būtinai atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes, viena vertus, jis gali pakenkti žmonėms, įkvepiantiems per ventiliacijos angas į saloną patekusių skysčio garų, kita vertus, gali pažeisti automobilį: nekokybiškas skystis gali apgadinti dažytus paviršius, be to, tokiu skysčiu apiplaunami žibintai gali suskilinėti.
Dažniausios automobilio stiklo pažeidimo priežastys
Automobilių stiklų priežiūros specialistai pabrėžia, kad nutirpus sniegui vairuotojų, besikreipiančių dėl stiklo įdaužų, skaičius išauga kelis kartus. Keliuose prasideda metas, kai aptrupėjęs kelio dangos asfaltas arba po sniegingos žiemos ant kelių likęs barstymo mišinys pridaro žalos vairuotojams - sukelia automobilio stiklo pažeidimus. Priekiniai automobilio stiklai skyla ir įtrūksta nuo akmenukų, atskridusių iš po kitų automobilių ratų.
Automobilių stiklų servisas „Sireka“ specialistai teigia: „Stiklas niekada netrūksta pats.“ Štai dažniausios stiklo pažeidimų priežastys:
- Tiesioginiai saulės spinduliai: Karštą vasaros dieną jie gali įtakoti priekinio stiklo skilimą, kuomet automobilis ilgą laiką paliekamas tvieskiant į jo stiklą saulei. Karštis kaitina metalą ir kitas detales, esančias aplink stiklą, kas verčia stiklo išorines briaunas plėstis daug greičiau nei stiklo vidurys.
- Staigus temperatūrų skirtumas: Tiek vasarą, tiek žiemą automobilio priekinis arba galinis stiklas gali įskilti visiškai netikėtu metu, atliekant įprastus veiksmus su automobiliu (pvz., pilant karštą vandenį ant užšalusio stiklo).
- Neteisinga automobilio kėbulo geometrija: Galinis stiklas šaltą žiemos dieną dar gali sprogti ir dėl neteisingos automobilio kėbulo geometrijos, pavyzdžiui, jei automobilis buvo stipriai daužtas, o jo geometrija nebuvo iki galo atstatyta.
- Korozija: Rūdys vietas aplink priekinį ar galinį stiklą dažniausiai aplanko senus, daužtus arba skendusius automobilius. Keičiant stiklą ir pastebėjus korozijos židinius, juos reikia sutvarkyti, nes kitaip stiklo pakeitimas bus neveiksmingas - jis vėl skils.
- Metaliniai ledo gremžtukai: Stiklams labai „nepatinka“ metaliniai ledo gremžtukai, naudojami žiemos metu.
- Duobės: Stiprus smūgis ratu į duobę gali sukelti stiklo įtrūkimą po kelių dienų.
- Valytuvai: Stiklai skyla ir dėl netyčia paleidžiamų valytuvų, kuomet yra keičiamos šluotelės, arba dėl ilgainiui braižančių nusidėvėjusių valytuvų šluotelių.
- Akmenys iš po kitų automobilių ratų: Bene dažniausiai priekiniai automobilių stiklai skyla ir įtrūksta nuo akmenukų, atskridusių iš po kitų automobilių ratų.
Ką daryti, jei atsirado stiklo įdauža?
Jeigu akmenukas pataikė į stiklą, geriausia, pasak specialisto, ką tik atsiradusią įdaužą užklijuoti skaidriu lipduku, kad į ją nepatektų purvo. Jei nusimato tikrai saulėta diena, tuomet klijuoti įdaužos nėra būtina. Tačiau svarbu nedelsiant nuvykti į stiklų servisą, kad specialistai įvertintų įdaužos remonto galimybę ir sutvarkytų arba, esant reikalui, pakeistų sugadintą stiklą.
Su atsiradusia įdauža neverta ilgai važinėti, nes įtrūkimas bet kuriuo metu gali išsiplėsti, o skilimas gali nueiti per visą stiklą ir pabloginti matomumą. Automobilių stiklų servisas „Sireka“ konstatuoja faktą, kad dėl temperatūrų skirtumų žiemos metu per dieną pakeičiama tiek galinių stiklų, kiek per visą vasarą dėl šios priežasties - priekinių.
Specialistai rekomenduoja nesirinkti naudotų stiklų, nes jie turi akimi nematomų mikro įtrūkimų ir stiklas gali bet kada skilti. Neverta taupyti perkant naudotą daiktą. Remontas yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas, negu stiklo keitimas. „Įdaužų remonto ir stiklo keitimo poveikis aplinkai skiriasi kelis tūkstančius kartų. Kai įmanoma, pirmiausia remontuojame automobilio stiklo įdaužas, visą stiklą keičiame tik esant būtinybei“, - teigia Jurij Končanin, „Carglass®“ generalinis direktorius. Jo teigimu, stiklas suyra per 900-1000 metų, todėl remontuojant automobilių stiklą sumažinamas CO2 pėdsakas, kuris būtų išmestas į atmosferą gaminant naują transporto priemonės dalį.
tags: #ar #galima #automobilio #stiklus #dengti #skystu