Lietuvoje įvedamas automobilių mokestis, kuris yra susijęs su transporto priemonių išmetamu anglies dioksido (CO2) kiekiu. Šis mokestis, kurį apskaičiuoja ir surenka valstybės įmonė „Regitra“, paveiks didelę dalį transporto priemonių savininkų. Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio.

Teminis automobilio CO2 emisijos grafikas arba piktograma

Kam taikomas CO2 mokestis ir kokios išimtys?

Nuo liepos pirmosios registruojant į šalį įvežamą automobilį arba keičiantis jo savininkui, reikės susimokėti mokestį, kuris priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido - šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Neapmokestintos bus tik mažiau kaip 130 gramų CO2 kilometrui išmetančios mašinos.

„Regitros“ duomenimis, apie 60 procentų įvežtų automobilių viršija 130 g/km ribą. Didžiausias mokestis gresia dyzeliniams automobiliams. Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tačiau iki šiol neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Premjeras S. Skvernelis yra sakęs, kad šiuo mokesčiu nori apriboti „taršių automobilių įvežimą“.

Pagal ekspertų prognozes, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų.

Elektromobiliai ir taršos mokestis

Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

Kaip nustatoma CO2 emisija ir mokesčio dydis?

Už registracijos mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą atsakingos „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas paaiškina, kad norint nustatyti mokesčio dydį daliai automobilių, kurių dokumentuose nėra nurodyta CO2 emisija ir registre nebus lygiavertės transporto priemonės su nurodytais CO2 duomenimis, gali tekti atlikti ekspertizę. Už ekspertizę turės mokėti automobilio savininkas.

Informacijos paieškos būdai

  1. Automobilio registracijos liudijimas: Tai paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją. Liudijime (laukelis „CO2 emisija“) dažnai nurodoma oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė (g/km). Ši informacija į registracijos liudijimą pradėta įrašyti nuo 2014 m.
  2. Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: Įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, galima rasti CO2 emisijos duomenis.
  3. Specialios transporto duomenų bazės: Yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
  4. Vieša paieškos sistema: Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje.
Infografika, iliustruojanti CO2 emisijos paieškos būdus

Apskaičiavimas senesniems automobiliams ir ekspertizė

Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime, greičiausiai, nerasite. Tokiems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima ją apskaičiuoti pačiam. Tam reikia žinoti degalų sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis, galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.

Jei ir tai nepadeda, tuomet paskutinis variantas yra ekspertizė. Už ją mokės automobilio savininkas. Prie Techninės apžiūrų centrų veikia įstaigos, turinčios licencijas atlikti ekspertizes. Lietuvos transporto saugos administracija nustato reikalavimus tokiai ekspertinei veiklai. Ekspertizės kaina priklauso nuo reikalingų darbo sąnaudų ir gali svyruoti nuo 50 iki 100 eurų, tačiau vidutiniškai kainuoja 100-120 eurų. Transporto saugos administracijos atstovai teigia, kad CO2 duomenų nustatymas neturėtų padidinti techninių ekspertizių kainų, nes tai yra daug laiko nereikalaujantis procesas.

Apskaičiavimo formulės ir jų netikslumai

Autoplius.lt komunikacijos vadovas M. Buzelis atkreipia dėmesį, kad CO2 emisijos, skaičiuojant pagal įstatyme pateiktas formules, yra netikslios. Vien automobilio svorio ir koeficientų neužtenka norint tiksliai nustatyti, pavyzdžiui, dyzelinio automobilio CO2 emisiją. Reikia tokių duomenų kaip variklio galingumas, darbinis variklio tūris, euro standartas ar gamybos metai. Pavyzdžiui, 1990 metų dyzelinis automobilis, sveriantis 1,5 tonos, ir 2015 metų automobilis, sveriantis tiek pat, pagal siūlomas formules turėtų identiškas CO2 emisijas, nors realybėje jos skirtųsi dešimtimis procentų.

Transporto priemonių išmetamųjų teršalų paaiškinimas

ES klimato taisyklės ir ateities perspektyvos

Europos Sąjunga griežtina klimato taisykles kelių transportui, ir per ateinantį dešimtmetį keisis tai, kaip lietuviai perka, vairuoja ir apmokestina savo automobilius. Šiame kontekste svarbus 2025-2035 m. veiksmų planas, kuris apima lankstų CO₂ atitikimą gamintojams, 2035 m. nulinės emisijos tikslą naujiems automobiliams ir furgonams, bei griežtesnę realių važiavimo sąlygų apskaitą už įkraunamus hibridus nuo 2026 m.

Lankstus CO₂ atitikimas gamintojams

Nuo 2025 m. gamintojai gali apskaičiuoti vidutinį savo automobilių parko CO₂ kiekį per trejus metus (2025-2027 m.), o ne atskirai kiekvienais metais. Šis tikslinis lankstumas padeda susidoroti su pasiūlos svyravimais, tačiau neatleidžia nuo pareigos siekti bendro tikslo. Prekių ženklams tobulinant savo asortimentą, tikėtina, atsiras platesnis efektyvių vidaus degimo variklių, hibridinių, įkraunamų ir akumuliatorinių elektrinių versijų prieinamumas.

Nulinės emisijos tikslas nuo 2035 m.

2035 m. ES išlaiko 100 % nulinės emisijos tikslą visiems naujiems automobiliams ir furgonams. Tai reiškia, kad po šios datos naujai registruojamos transporto priemonės turi būti nulinės CO₂ emisijos automobiliai (elektriniai arba vandenilio kuro elementai).

Hibridinių automobilių CO₂ vertinimas nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. įkraunamų hibridinių automobilių CO₂ vertės labiau priklausys nuo realaus naudojimo duomenų, o ne vien nuo laboratorinių tyrimų rezultatų. Jei įkraunamieji hibridai dažniausiai važiuoja be įkrovimo, jų CO₂ emisija bus didesnė.

„Euro 7“ standartas ir jo poveikis

2024 m. patvirtintas „Euro 7“ standartas daugiausia dėmesio skiria platesnei teršalų kontrolei: griežtesnėms išmetamųjų teršalų dalelių ir NOx riboms, naujoms stabdžių ir padangų nusidėvėjimo dalelių riboms, griežtesniems garavimo išmetimams ir ilgaamžiškumo reikalavimams (įskaitant elektromobilių akumuliatorių ilgaamžiškumą). Gamybos ir bandymų išlaidos gali padidėti, ypač mažesniems prekių ženklams, tačiau transporto priemonės turėtų užtikrinti ilgesnį išmetamųjų teršalų kiekį ir geresnę oro kokybę.

„Euro 7“ standartas taikomas naujoms transporto priemonėms, todėl „Euro 6“ ir senesni automobiliai liks rinkoje. Tačiau griežtėjant oro kokybės taisyklėms ir CO₂ emisijos reikalavimams, senesni dyzeliniai varikliai kai kuriuose ES miestuose gali susidurti su didesniu nusidėvėjimu, didesne priežiūra arba ribota prieiga.

CO2 emisijos mažinimo būdai

Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu, toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.).

Įkraunamos infrastruktūros plėtra

Daugiau akumuliatorinių elektromobilių reikalauja didesnio įkrovimo tinklo. Lietuvai reikės išplėsti viešąjį ir darbo vietų įkrovimą, užtikrinti patikimą 11-22 kW kintamosios srovės tiekimą ir sustiprinti vietinius tinklus ten, kur paklausa susitelkia.

Įmonių nurašymo ribos pagal CO₂

Nuo 2025 m. Lietuvos įmonių automobilių nurašymo ribos yra pakopinės pagal CO₂ emisiją:

  • Nulinės emisijos automobiliams: iki 75 000 EUR suma.
  • 0-130 g/km: iki 50 000 EUR.
  • 130-200 g/km: iki 25 000 EUR.
  • Daugiau nei 200 g/km: tik 10 000 EUR.

Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos, parduodate į užsienį arba utilizuojate.

tags: #ka #nustato #automobilio #co2 #testas #istatymas

Populiarūs įrašai: