„Honda Gold Wing GL1200“ modelis pasirodė 1984 m. ir tęsė savo pirmtako pradėtas tendencijas. Šis motociklas buvo siūlomas trijų versijų: neaprūpintas „Standard“, su pilna apdaila „Interstate“ ir aukščiausios klasės „Aspencade“, kuri turėjo „Type 3“ garso sistemą.
Pagrindiniai Patobulinimai ir Savybės
Pagrindiniai naujojo „Gold Wing“ patobulinimai apėmė naują, standesnę važiuoklę su žymiais pagerinimais, didesnį ir jautresnį 1182 kub. cm darbinio tūrio „plokščiojo keturių cilindrų“ variklį, pasižymintį kur kas didesniu sukimo momentu ir hidrauliniais vožtuvų reguliatoriais. Taip pat buvo patobulinta pakaba ir valdymas.
Iš ankstesnio „Aspencade“ modelio buvo išlaikytos patobulintos pneumatinės pakabos valdikliai ir sujungti stabdžiai. Naujasis „Aspencade“ turėjo pažangesnę garso sistemą ir atnaujintą LCD prietaisų skydelį.
Priekinis ratas buvo neįprastai mažas - 16 colių tokiai didelei mašinai, tačiau tai suteikė vairui labai lengvą pojūtį. Plastiko dizainas buvo agresyvesnis nei „GL1100“ modelyje: priekinė apdaila, bagažinė, šoniniai krepšiai ir žibintai turėjo labiau kampuotą, „brutalesnę“ išvaizdą, būdingą daugeliui aštuntojo dešimtmečio motociklų ir automobilių.
„GL1200“ modelio dizainas buvo ne toks subtilus kaip ankstesniojo, tačiau bagažo integravimas buvo žymiai geresnis, nes tarp panelių buvo mažiau tarpų. „Hondaline“ siūlė CB radijo stoteles ir kitus priedus, kuriuos daugelis naujųjų motociklų savininkų laikė būtinais.
Kuro įpurškimo sistema, nors ir nebuvo visiškai be trūkumų realiomis sąlygomis, pavertė „GL1200“ tikru „žvėrimi“, palyginti su karbiuratoriniais modeliais, kurie atrodė lėtesni.
„SE-i“ modelis svėrė daugiau nei 350 kg (770 svarų). Paskutiniai „GL1200“ gamybos metai buvo 1987-ieji, ir didelių pokyčių nebuvo. Nors „Honda“ tikriausiai taupė dideles staigmenas kitam modeliui, „Gold Wing“ gerbėjai tikėjosi ganduose minimų super „Gold Wing“ modelio jau šiais metais. „SE-i“ modelis dingo, o „Interstate“ ir „Aspencade“ gavo daug prabangesnes sėdynes - geriausias iki šiol „Gold Wing“ motocikluose. Galinė pavara ir diferencialas buvo padaryti daug švelnesni ir tylesni, todėl tai buvo geriausiai suderintas „GL1200“ modelis iki šiol.
Vartotojų Atsiliepimai ir Palyginimai
„Net ir pirmasis (ir lengviausias) „Honda Gold Wing“ yra per sunkus ir nevaldomas pradedantiesiems. Tačiau „Gold Wing“ serija yra legendinė patikimumu ir gali nuvažiuoti šimtus tūkstančių kilometrų, vis dar atlaikydama laiko išbandymus.“
„UMG“ vertinimu (GL1100/GL1200): „Variklio darbinio tūrio padidėjimas reiškė didesnį sukimo momentą, o ne greitį. „Aspencade“ (tas su visomis papildomomis detalėmis) buvo laikomas galutiniu tobulinimu, kol pasirodė GL1500. GL1200 turėjo patobulintą valdymą (brangių padangų kaina) ir naują keturių laipsnių pavarų dėžę su „overdrive“.“
Lietuvių baikeriai sunkųjį ir iš pažiūros griozdišką „Gold Wing“ vadina „kebabine“. Tačiau 2013 m. „Honda“ pristatė naują GL versiją - F6B, kuri buvo ne prifarširuota funkcijų, o atvirkščiai - sumažinta ir lengvesnė. Nuo motociklo buvo nuimta galinė bagažo dėžė, pažemintas priekinis stiklas. Naujasis F6B siluetas labiau priminė kruizerį nei „kebabinę“, užsienyje vadinamą „baggeriu“, o Lietuvoje - „šaldytuvu“.
F6B yra beveik 30 kg lengvesnis už standartinį GL. Tai pasiekta pašalinus galinę bagažo dėžę su garso sistema, sutrumpinus priekinį stiklą, pašalinus galinę pavarą, autopilotą ir kitus nereikalingus elektroninius priedus. Sėdynės, duslintuvų galai ir oro aptakai buvo šiek tiek performuoti. Galinė pakaba liko ta pati, tik priderinta prie sumažėjusios motociklo masės. Aliuminio rėmas, vienpusė galinė švytuoklė, stabdžiai, priekinis prietaisų skydelis ir žibintai nepakito. F6B liko įprastas 1832 cc šešių cilindrų variklis su degalų įpurškimo sistema.
„Cycle World“ žurnalistai, išbandę F6B, pastebėjo, kad motociklas tapo daug lengvesnis, jo svorio centras pasislinko žemyn, todėl net žemesnio ūgio vairuotojai jautėsi užtikrinčiau. Važiuojant F6B jautėsi kaip visiškai kitas motociklas, su daug greitesne akceleracija. Manoma, kad tai lėmė sumažėjusi masė, o ne variklio ar degalų tiekimo sistemos naujovės. F6B manevringumas buvo giriamas tiek važiuojant mažu greičiu, tiek miesto spūstyse.
Tačiau F6B privalumai gali būti ir minusais. „Gold Wing“ pirkėjas vertina keliavimo komfortą, patogumą, ergonomiką ir galimybę vežtis daug bagažo. Žemas priekinis stiklas, nors ir atrodo stilingai, gali sukelti vėjo sūkurį tiesiai į šalmą, ypač aukštesniems vairuotojams. Taip pat sunku įsivaizduoti baikeri, kuris pirktų „Gold Wingą“ tik važinėjimui mieste, todėl dauguma F6B savininkų greičiausiai ieškos būdų padidinti bagažo gabenimo galimybes.
Manoma, kad F6B yra duoklė madai ir laikinas nukrypimas nuo „Gold Wing“ istorijos, kuris gali išnykti iš „Honda“ modelių pasiūlos po kelerių metų. Jis nėra laikomas lygiaverte pamaina legendiniam „VTX 1800“.
Palyginimas su Kitais Modeliais
Vartotojai, turintys „Honda Gold Wing 1100“, ieškojo alternatyvų dėl ne tokio sportiško valdymo. Kai kurie svarstė „Yamaha Venture“ modelius. Pirmosios kartos „Venture“ (1983-1992 m.) buvo apibūdinami kaip sportinio kelionių motociklas, o antrosios kartos (nuo 1997 m.) - labiau kaip kelioninis motociklas, panašus į „Gold Wing“, bet su šiek tiek didesniu svoriu, kuris nejuntamas judant.
Buvo paminėti ir kiti motociklai, pavyzdžiui, „BMW K1200LT“, kuris laikomas brangiu, bet patraukliu pasirinkimu. Taip pat „Honda ST1100“, kuris yra labiau sportinio tipo nei „Venture“.
Vartotojai dalinosi patirtimi apie skirtingų motociklų kuro sąnaudas, pavyzdžiui:
- „Yamaha TW125“: ~4 l/100 km mieste, ~3.2 l/100 km trasoje.
- „KTM EXC125“: 10-12 l/100 km.
- „Piaggio Vespa 250GTS“: iki 4.5 l/100 km mieste, ~3.5 l/100 km trasoje.
- „Honda CBR250R“: iki 4.5 l/100 km mieste, iki 3.5 l/100 km trasoje.
- „Honda NC700X“: 3.8 l/100 km mieste, 3.5 l/100 km trasoje.
- „Triumph Trophy 900“: 7-8 l/100 km mieste, 6 l/100 km trasoje.
- „Suzuki SV1000S“: ~8 l/100 km mieste, 6 l/100 km trasoje.
- „BMW R1100RS“: ~8 l/100 km mieste, 6 l/100 km trasoje.
Dideli dvitakčiai varikliai, kaip antai „KTM SX360“, gali pasiekti iki 25 l/100 km sąnaudas lenktynių metu.
Honda GL1500 Gold Wing
„Honda GL1500 Gold Wing“ apibūdinamas kaip tikras pareiškimas, kelionių milžinas, derinantis prabangą, galią ir inžinerinį meistriškumą. Jo dizainas pasižymi plačia priekine apdaila, apsaugančia nuo oro sąlygų, ir žemai sumontuota sėdyne, leidžiančia tvirtai pasiekti žemę. Ergonomika tradiciškai „Honda“ lygio, su patogia sėdyne ir daug vietos kojoms.
„Aspencade“ ir „SE“ versijos turėjo patobulintas garso sistemas ir šildomas rankenas. Atbulinė pavara palengvina manevravimą su 372-394 kg svoriu, o 23 litrų degalų bakas leidžia nuvažiuoti daugiau nei 300 km.
Variklis - 1520 cc, skysčiu aušinamas, horizontaliai priešpriešinis šešių cilindrų „bokseris“, išvystantis apie 100 AG ir 150 Nm sukimo momentą. Penkių pavarų dėžė ir kardaninis velenas užtikrina sklandų važiavimą. Maksimalus greitis siekia apie 180-190 km/val., tačiau „Gold Wing“ stichija - bepastangis kruizas. 120 km/val. greičiu variklis dirba ramiai, o degalų sąnaudos siekia apie 7.5 l/100 km.
Vairuoti „GL1500“ - tarsi valdyti prabangų sedaną. Oro slėgiu reguliuojami amortizatoriai sugeria nelygumus, o rėmas išlieka stabilus. Stabdymui naudojami du 316 mm diskai priekyje ir vienas gale.
„Gold Wing“ koziris - balansas, pranašumas prieš BMW, Yamaha ir Kawasaki modelius. Atbulinė pavara ir hidrauliniai vožtuvų kompensatoriai suteikia priežiūros pranašumą.
Rekomenduojamas tepalas: SAE 10W-40 (3.7 l su filtru). Aušinimo sistemos talpa - 4.1 l. Galinės pavaros alyva keičiama kartą per metus.
„GL 1500 Gold Wing“ - tai ne muziejaus relikvija, o gyva legenda, išmintingas pasirinkimas tiems, kurie vertina turinį labiau nei trumpalaikes madas.
tags: #honda #goldwing #1200 #atsiliepimai