Jau studijuodama veterinariją, Rūta Kalvaitytė ėmė kirbėti mintis, kad „kada nors“ norėtų dirbti sau. Ji juokiasi, kad tas „kada nors“ atėjo anksčiau nei tikėjosi - iki 30-mečio likus nepilniems metams.

Svajonės pavertimas realybe: nuo idėjos iki „Džo“ įkūrimo
Nors Rūta visada žinojo, kad nori būti veterinarė ir niekada nesuabejojo savo pasirinkta profesija, iš karto po studijų įkurti nuosavą verslą atrodė per drąsu. Jai reikėjo praktikos ir žinių gilinimo, todėl dirbo Kaune, paskui Vilniuje. Jos svajonę labai palaikė šeima, ypač brolis, su kuriuo sugrįžusi į tėvų namus dažnai kalbėdavo apie verslo galimybes. „Vieną kartą nutarėm, kad reikia ne tik galvoti, bet ir imtis veiksmų“, - pasakojo Rūta.
Būtent tuomet Rūta kartu su broliu nusprendė įkurti veterinarijos centrą „Džo“. Žengti pirmuosius žingsnius jai padėjo Užimtumo tarnybos organizuojamas projektas „Būk verslus“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
„Džo“ pavadinimo kilmė ir centro vieta
Veterinarijos klinikos pavadinimas „Džo“ nėra atsitiktinis. Tai - sutrumpintas pirmojo Rūtos auginto šuns, vardu Džokis, vardas. „Šio šuns jau nebėra, bet yra Vestukas“, - pasakojo savo gyvenimo be augintinių neįsivaizduojanti Rūta.
Abejonių, kad veterinarijos kliniką reikėtų kurti Klaipėdoje, nebuvo. Įvertinę potencialą, Rūta su broliu išsirinko Statybininkų prospektą. Kaip pasakojo Rūta, norėjosi, kad veterinarijos klinika veiktų tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kurią būtų patogu pasiekti įvairiu transportu ir iš skirtingų uostamiesčio vietų arba miesto prieigose esančių gyvenviečių.

Verslo pradžios iššūkiai ir „Būk verslus“ projekto nauda
Pradėti verslą nėra lengva, o vienas didžiausių iššūkių - finansai. Anot Rūtos, šiuo klausimu jai labai padėjo brolis, tapęs asmeniniu konsultantu ir verslo partneriu. „Tai mūsų abiejų projektas, tik mano vardas afišuojamas, o jo ne“, - neslėpė pašnekovė.
Taip nutiko, nes Rūtos amžius dar leido pateikti paraišką ir tapti jauniems verslininkams skirto projekto „Būk verslus“ dalyviu. „Teko labai greitai suktis, nes iki mano 30-mečio buvo likęs kiek daugiau nei mėnuo: vasarį turėjome atiduoti dokumentus projektui, o kovo pabaigoje - mano gimtadienis. Buvo toks, sakyčiau, paskutinis žingsnis, galimybė: „Arba pavyks, arba nepavyks.“ Laimei, viską spėjome ir laimėjome“, - intensyvų metą prisiminė jauna moteris. Apie Užimtumo tarnybos organizuojamą projektą jiedu su broliu sužinojo iš pažįstamų. Dabar, jau turėdama asmeninės patirties, Rūta rekomenduoja bandyti savo laimę ir kitiems.
„Reikėjo turėti savo idėją, paruošti verslo planą - detaliai aprašyti, kaip viskas atrodys, ko tau reikėtų. Mūsų atveju - kokių įrenginių, pagrįsti, ką su jais darysi, kam naudosi, kodėl būtent tokių. Gavome finansavimą, už kurį nusipirkome dalį reikalingos įrangos“, - kalbėjo Rūta. Paklausta apie didžiausius iššūkius, su kuriais susidūrė kurdama veterinarijos centrą, jaunoji verslininkė buvo konkreti - gauti leidimus iš savivaldybės ir kitų institucijų: „Bandydami juos gauti, praradome daug laiko - procesas užtruko ilgiau nei tikėjomės. Tačiau galiausiai viskas išsisprendė.“
Kas yra verslumas? | 10 bendrų verslininkų savybių | Verslo profesoriaus straipsnis
Veterinarijos centro „Džo“ paslaugos ir unikali savitarnos kirpykla
Šiuo metu Rūta sako dirbanti svajonių darbą - veterinarijos centre „Džo“ teikia gydymo, konsultavimo paslaugas. Tačiau jau kurdama šį centrą mergina žinojo, kad jis nebus įprastas - dabar jame veikia gyvūnams reikalingų prekių parduotuvė bei savitarnos kirpykla. Ši paslauga, Rūtos žiniomis, yra visiška naujovė Lietuvoje.
„Ateiti į rinką nebuvo baisu, nes aiškiai žinojau, ką galiu ir noriu pasiūlyti klientams. Vienas iš tokių dalykų - savitarnos kirpykla, kuri, mano žiniomis, yra vienintelė Lietuvoje. Su augintiniu atėjęs šeimininkas centre gauna visas priemones - kosmetiką, žirkles, šukas ir t. t., kurių reikia apsikirpti, išsimaudyti, susišukuoti. Atėję pas mus jie atlieka visas grožio procedūras ir išvažiuoja laimingi. Namai švarūs - augintinis irgi. Manau, kad tai labai patogu“, - įsitikinusi pašnekovė.
Pasak jos, savitarnos kirpykloje laukiami įvairūs gyvūnai. „Gal tik arklio nepriimtume“, - šmaikštavo veterinarijos centro „Džo“ įkūrėja. Daugiausia, žinoma, pasigražinti ateina šunys. Rūta tikisi, kad su laiku klientų savitarnos kirpykloje tik daugės - kol kas, regis, ši paslauga dar yra naujovė ir lietuviams neįprasta: „Žmonės turi įprasti. Man pačiai idėja kilo iš asmeninės praktikos. Žinau, kaip išmaudytas šuo visur šlapias laksto ir kaip po to atrodo kambariai. O jeigu dar šeriasi… Plaukų pribarstyta visur!“

Ateities planai ir vizija
Rūtos ir jos brolio verslas žengia tik pirmuosius žingsnius - veterinarijos centras „Džo“ veikia nuo 2021 m. sausio. Tačiau ji jau planuoja ateitį. „Tikiuosi, kad po dešimties metų veiks ne vienas toks centras. Norėčiau užkariauti Klaipėdą. Jei plačiau pasisektų, būtų išvis super!“ - atvirai kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad visų idėjų, kurias turi, dar neįgyvendino.
„Mano svajonė - nenuvilti klientų, kad viskas klostytųsi gerai. Noriu, kad visi būtų patenkinti. Kurdama verslą aš visuomet galvojau apie verslą ne tik kaip apie galimybę užsidirbti, bet ir naudą visuomenei. Augintinis - tikras šeimos narys. Deja, tikrai dar ne visi žmonės tai supranta. Norisi šviesti, edukuoti, kad bent jau paprasčiausius dalykus apie gyvūnų priežiūrą ir auginimą žinotų visi, kurie jų turi. Jeigu bent vienas iš dešimt išgirsta ir išmoksta, kaip prižiūrėti, ko nedaryti, tai jau gerai“, - savo požiūrį išsakė veterinarė.
tags: #ruta #kalvaityte #rover
