Ankstyvas rytas dažnai siejamas su skubėjimu, padidėjusiu eismu ir, deja, didesne eismo įvykių tikimybe. Šiame straipsnyje apžvelgiame pastarojo meto įvykius Lietuvoje, ekspertų patarimus, kaip elgtis įvykus avarijai, ir draudimo niuansus, siekiant padėti vairuotojams geriau pasiruošti netikėtoms situacijoms kelyje.
Įvykiai Vilniuje ir Kaune: Pavyzdžiai ir priežastys
Eismo įvykis Vilniuje ir jo pasekmės
Antradienio rytą Vilniuje įvyko eismo įvykis, per kurį vienam vairuotojui prireikė medikų pagalbos ir dėl kurio smarkiai sutriko eismas judrioje vietoje. Incidentas įvyko apie 7.54 val. Remiantis pranešimais, eismo įvykio metu nukentėjo maždaug 50 metų moteris, kuriai įvykio vietoje prireikė skubios medicininės pagalbos. Jai pasireiškė šoko ir silpnumo simptomai, todėl skubiai sureagavo greitosios medicinos pagalbos komandos. Dėl avarijos rajone buvo laikinai apsunkintas eismas, nes incidentas įvyko pagrindiniame kelyje. Dėl to susidarė ilgos automobilių eilės, kurios trukdė keleiviams važiuoti į darbą ir vėlavo rytinio piko metu. Šiuo metu tiksli susidūrimo priežastis neaiški, o valdžios institucijos stengiasi surinkti visas detales, kad suprastų, kaip įvyko avarija.
Masinės avarijos Kaune dėl "juodojo ledo"
Portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė apie avarijas, apie kurias skaitytojai pranešė nuo pat penktadienio ryto. Avarijos fiksuotos tiek pagrindinėse Kauno gatvėse, tiek aplinkkeliuose. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė žiniasklaidai Odeta Vaitkevičienė patikslino, kad iki 8 valandos ryto Kauno mieste ir rajone buvo užfiksuoti 43 eismo įvykiai. „Delfi“ duomenimis, iš viso avarijų metu nukentėjo 8 žmonės. Tiesa, po 12 val. policija pranešė, jog situacija grįžta į įprastas vėžes. Policijos pareigūnai teigia, jog neprisimena tokios dienos, kai nuo eismo įvykių gausos būtų tikrąja to žodžio prasme „užsidaręs“ visas miestas. Ryte daugiausiai eismo įvykių fiksuota Kauno mieste - 25. Ir nors didžioji dalis eismo įvykių buvo techniniai, kurių metu buvo apgadintos transporto priemonės, tačiau buvo gauta pranešimų ir dėl 5 eismo įvykiuose sužalotų žmonių. Su bene daugiausiai sunkumų automobilių vairuotojai susidūrė Varnių g., Europos pr., Prietilčio g. Dėl tinkamai nenuvalytų kelių pasipylė kauniečių kaltinimai savivaldybei pavaldžiai įmonei UAB „Kauno švara“.
Savivaldybės paaiškinimai ir orų prognozių ginčai
Nors įraše rašoma, jog savivaldybė nesiekia teisintis, buvo pateiktos kelios priežastys, kodėl susiklostė tokia situacija. Esą nors iš ryto patruliavo budintis „Kauno švara“ specialistas, bet „juodasis ledas“ yra „akimirkų reikalas“, tad avarijų išvengti nepavyko. Savivaldybės atstovų teigimu:
- „Iš vakaro tokio meteorologinio reiškinio ir nieko panašaus nerodė ir nežadėjo jokios orų prognozės.“
- „5:00 val. ir 6:00 val. mieste „patruliavęs“ bendrovės „Kauno švara“ budintis specialistas plikšalos irgi neužfiksavo - vien šlapia kelio danga.“
- „Pirmi plikšalos požymiai miesto gatvėse pasirodė tik prieš 7 val. ryte - iškart skubiai organizuotas barstymas.“
- „Apie pusę aštuonių prasidedantis rytinis pikas, natūralu, sukliudė technikai pilnavertiškai pravažiuoti gatvėmis.“
- „Toliau tebuvo minučių klausimas, kai ant tiltų bei viadukų pasipylė masinės avarijos.“
„Suprantame, jog atsiprašymai ar apgailestavimas visai neguodžia po to, kai visi vėlavome į darbus, mokyklas ir ilgam strigome spūstyse. Viena, ką tikrai pažadame, kad iš šios nelemtos dienos įvykių bus padarytos kategoriškos išvados ir principiniai sprendimai. Ateityje tokie nesusipratimai negali kartotis“, - rašoma įraše.
Tačiau savivaldybės informacija buvo pavadinta klaidinga. Atsiųstame komentare LHMT meteorologas Gytis Valaika portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog vienas iš savivaldybės išsakytų teiginių yra neteisingas. Savivaldybė skelbė, jog „iš vakaro tokio meteorologinio reiškinio ir ničnieko panašaus nerodė ir nežadėjo jokios orų prognozės“. Kaip nurodė G. Valaika, iš tiesų ketvirtadienio dienos oro prognozės skelbė, jog artimiausią parą galimas plikledis. „Kasdien sudaromoje ir atnaujinamoje LHMT sinoptiko orų prognozėje buvo parašyta: Naktį vietomis trumpi, nedideli krituliai. Kai kur plikledis. Vietomis rūkas. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 6-11 m/s. Žemiausia temperatūra nuo minus 3 iki plius 2 °C, pajūryje plius 3-5 °C. Taip pat prognozė dar ketvirtadienio dieną buvo įkelta į meteo.lt svetainę, bei ja pasidalinome savo soc. tinklų paskyroje. Taigi, teiginys „ničnieko panašaus nerodė ir nežadėjo jokios orų prognozės“ yra klaidinantis. LHMT budinčio sinoptiko buvo prognozuotas tiek plikledis, tiek neigiama ir artima 0 laipsnių temperatūra, kuriai esant formuojasi plikledis ir juodasis ledas. Taip pat apie tai, jog bus slidu, mūsų Tarnybos informacija (arba remiantis ja) pasidalino straipsniais daugelis šalies naujienų portalų (ketvirtadienio rytą / dieną), tame tarpe buvo rašyta ir portale „Kas vyksta Kaune“, - komentavo G. Valaika.
Kelių vilkikų susidūrimas Kauno rajone
Kauno rajone, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, dėl pirmadienio vakarą įvykusios avarijos daugiau nei porai valandų buvo uždarytas eismas. Policija Lietuvos automobilių kelių direkciją informavo, kad nuo 19.05 val. uždarytas buvo eismas kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,5 kilometre. „Iš policijos gautais duomenimis, atnaujintas eismas sausio 31 dieną, 21.40 val. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,5 km (Kauno raj.). Eismas buvo draudžiamas dėl eismo įvykio padarinių šalinimo“, - rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakyme BNS. Kaip skelbia policija ir ugniagesiai, apie 18.49 val. Garliavos apylinkių seniūnijoje, Juragių kaimo ribose, susidūrė keturi vilkikai: „Mercedes“, „Scania“, „Mercedes“ ir „Renault“. Internete keliautojai dalijosi vaizdais apie ant kelio pabirusius rąstus. Kaip skelbia ugniagesiai, iš sunkvežimių kuro talpų bėgo dyzelinas. Panaudojus birų sorbentą padarytas užtvaras, kad kuras neplistų. Panaudojus elektrinę pompą ištraukta 550 litrų dyzelino iš sunkvežimių kuro talpų, 150 litrų iš griovio. Surinktas dyzelinas perduotas Kelių valdybos priežiūros tarnybai. Automobiliams atjungti akumuliatoriai.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui? Ekspertų patarimai
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas papasakojo, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ir kokių veiksmų imtis patekus ar sukėlus eismo įvykį bei iš karto po jo.
Pagrindiniai veiksmai po eismo įvykio
Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį:
- Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Eismo įvykio deklaracija: kada ir kaip pildyti?
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Duomenų rinkimas ir žalų mažinimas
Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).
e-accident: Eismo įvykio deklaracija
Draudimo aspektai ir žalos atlyginimas
Kas atlygina žalą nedraustiems vairuotojams?
„Regitros“ duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Dalis vairuotojų gali pamiršti apie draudimą ir prisiminti tik nutikus eismo įvykiui.
Pasitaiko, kad tik nutikus eismo nelaimei vairuotojai prisimena, jog baigėsi jų draudimas. Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančiu draudimu. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo procesas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Draudimo bendrovė atlygina:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas išlaidas.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams, ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Ypatingos situacijos ir klaidų taisymas
Kas atsakingas už automobilio pašalinimą iš įvykio vietos?
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Sužeistas vairuotojas ir dokumentų pildymas
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Stresas, nesutarimai ir deklaracijos pildymo subtilybės
Ekspertas Ponas Gučius teigia, kad kiekvienas, net smulkus, eismo įvykis jo dalyviams sukelia nemenką stresą. Padėtis dar labiau aštrėja, kai dalyviai nesusitaria ir kai nė vienas iš jų nenori prisiimti kaltės. „Tokių atvejų mes sulaukiame po keletą kartų per mėnesį“, - sako ekspertas.
Dažniausiai pamirštama, kaip elgtis prekybos centrų aikštelėse, kur dešinės rankos taisyklė nepadeda, kur judėjimo krypčių žymėjimas neaiškus, įvažiavimai, išvažiavimai į žiedines sankryžas. Tokiais atvejais dažnai naudojamas puolimas - „tu kaltas, kur čia važiuoji“. Dar dažniausiai tas pats pilietis imasi iniciatyvos pildyti eismo įvykio deklaraciją, užpildo jam reikalingus duomenis, pasirašo ir pakiša kitam vairuotojui - „pasirašyk čia ir čia, ir skirstomės“. Nagrinėjant tokius įvykius, kitas nukentėjęs asmuo sako - „aš nesupratau, nespėjau, mane puolė, norėjau kuo greičiau pabaigti, todėl pasirašiau“.
Ištaisyti tokias klaidas įmanoma. Reikia kreiptis į savo draudiką, pranešti, kas atsitiko, kad buvo pasirašyta ne ten, kur reikia, ir išdėstyti visas eismo įvykio aplinkybes. Galima kreiptis ir į kito eismo dalyvio draudimo bendrovę jau reikalaujant atlyginti žalą. Tada draudimo bendrovė, gavusi tokį pranešimą, irgi turės nagrinėti tą atvejį, susisieks su kitu vairuotoju. Taigi prasidės tikrųjų eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis.
Pono Gučiaus kolegė pasakojo apie savo patirtį: pateko į eismo įvykį ir kitas vairuotojas sako: „Tu kalta, patraukime mašinas, kad nesudarytume spūsties, ir tada susitarkime.“ Ji patikėjo, nes buvo ištikta streso, tai buvo pirmas toks jos įvykis. Ekspertas pataria: jeigu jau nusprendėte, kad nenorite blokuoti eismo, darykite paprasčiausius dalykus. Visi turi išmaniuosius telefonus - fotografuokite iš toliau paėję, kad būtų matomas bendras įvykio vaizdas, fotografuokite sugadinimus. Esant galimybei, paimkite kitų automobilių vairuotojų duomenis. Kitas patarimas tiems, kurie nori pasitraukti iš eismo įvykio vietos, bet nori apsidrausti, - deklaracijoje užpildyti pagrindinę informaciją: pasirašyti, nurodyti, kas dalyvavo, valstybinius automobilių numerius, kad tų bent jau duomenų niekas negalėtų nuginčyti.
Kokie žmonės linkę nusileisti? „Psichologinių portretų mes nepiešėme, bet psichologiškai stipresni žmonės pajunta, kad gali paspausti kitą eismo įvykio dalyvį, ir pasinaudoja proga“, - pastebi ekspertas. Tačiau jauni vairuotojai paprastai netgi turi tokią stipresnę pusę - jų teorinės žinios nesenos, todėl jie pakankamai gerai žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Eismo įvykis be žalos jūsų automobiliui
LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, kaip elgtis, ką daryti, jeigu į jį atsitrenkė kita mašina, bet jo automobilis nepatyrė nuostolių? Jeigu jūs neturite pretenzijų kitam eismo įvykio dalyviui, išsiskirkite draugiškai ir važiuokite toliau. Nereikia pildyti deklaracijos.
Eismo įvykių prevencija
Svarbiausias dalykas, pasak eksperto, - mokėti kelių eismo taisykles. Antra - kiekvieną rytą važiuoti maždaug tuo pačiu maršrutu, įsidėmėti sudėtingas situacijas, t. y. įvažiavimus, išvažiavimus į žiedus, prekybos centrų aikšteles.
