Pastaraisiais metais visuomenėje vis didesnis dėmesys skiriamas aplinkosaugai ir plastiko vartojimo mažinimui. Augantis plastiko vartojimas tampa vis globalesne ir skaudesne problema, todėl įvairiose šalyse ieškoma sprendimų, kaip sumažinti jo poveikį aplinkai.
Vienkartinių plastikinių maišelių apmokestinimas ir alternatyvos
Siekiant spręsti opią aplinkos taršos problemą, daugelis Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Lietuva, įvedė ribojimus lengviems vienkartiniams plastikiniams maišeliams. Praėjusiais metais Seimas priėmė sprendimą apmokestinti lengvus vienkartinius plastikinius maišelius visose mažmeninės prekybos vietose. Viliamasi, kad taip bus mažinamas tokių maišelių naudojimas, kuris yra vienas intensyviausių Europoje.
Teisės aktas, įsigaliojęs liepos 1 dieną, nurodo, kad pardavėjai pirkėjams nebegali suteikti itin lengvų plastikinių maišelių nemokamai. Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse vienas toks maišelis kainuos 1 centą: savitarnos kasoje pirkėjas pats nurodys, kiek maišelių pasiėmė, o paprastoje kasoje tai padarys kasininkas. Svarbu pažymėti, kad dėl higienos reikalavimų lengvi plastikiniai maišeliai ir toliau bus nemokami mėsos bei žuvies produktams.
Prekybos tinklai aktyviai ieško būdų, kaip sumažinti plastiko naudojimą ir ugdyti visuomenės sąmoningumą tvaraus vartojimo srityje:
- Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigia: „Didėjantis plastiko vartojimas tampa vis globalesne ir skaudesne problema, tačiau suprantame, kad naujasis mokestis yra didelis pokytis pirkėjams. Todėl pasistengsime, kad jiems dėl to kiltų kuo mažiau nepatogumų. Atsiskaityti už juos bus lengva tiek savitarnos, tiek įprastose kasose, o kartu siūlysime ir naudotis daugkartinio naudojimo krepšeliais.“
- „Iki“ jau atsisakė plastikinių maišelių konditerijos ir kepinių skyriuose, o šį pokytį pirkėjai įvertino palankiai.
- Mažojo „IKI Express“ formato parduotuvėse prieš dvejus metus pradėta prekiauti tik popieriniais pirkinių maišeliais.
- Didelėse parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti popierinių, tekstilinių daugkartinio naudojimo maišelių arba atsinešti savo turimą.
- Siūlomi daugkartiniai maišeliai vaisiams bei daržovėms, o konditerijos ir kepinių skyriuose - popieriniai maišeliai gaminiams be pakuočių įsidėti.
- Vienkartinį plastikinį maišelį 1 centu nusprendė apmokestinti ir prekybos tinklai „Maxima“ bei „Lidl“.
Tvarūs sprendimai ir inovacijos maišelių gamyboje
Siekdama padėti savo klientams tausoti supančią aplinką ir nuosekliai mažinti plastikinių maišelių naudojimą, „Maxima“ pirmoji iš prekybos tinklų šalyje pasiūlė alternatyvą - naujus, ekologiškus ir visiškai suyrančius maišelius pirkiniams, pagamintus iš kukurūzų krakmolo. Šių maišelių pardavimai didžiosiose tinklo parduotuvėse išaugo daugiau nei 3,5 karto. Bioplastiko pagrindu pagaminti maišeliai patvarūs, tinkami daugkartiniam naudojimui, o tinkamai kompostuojant visiškai suyra greičiau nei per dvejus metus, nepadarydami jokios žalos gamtai.
„Maxima“ taip pat siūlo per 20 skirtingų rūšių medžiaginių daugkartinio naudojimo maišelių, kurių kainos svyruoja nuo 2,99 iki 6,99 litų (atitinkamai apie 0,87-2,03 EUR).
„Gamtos ateities“ indėlis: R-PET maišeliai ir edukacinės kampanijos
Šiemet pristatomas naujas „Gamtos ateities“ daugkartinių maišelių leidimas yra ne tik patogus kasdienybės daiktas, bet ir plačios edukacinės kampanijos „Už ilgai grojančias pakuotes“ tęsinys, kviečiantis matyti pakuotę ne kaip atlieką, o kaip naują galimybę.
Tvarumas nuo idėjos iki paskutinės siūlės
Naujausi „Gamtos ateities“ maišeliai gaminami iš R-PET neaustinio audinio, kuris visas - 100 procentų perdirbtas iš vartotojų panaudotų plastikinių butelių. Tai ne tik antrinė žaliava, bet ir sertifikuota medžiaga, turinti BRC Packaging ir GRS sertifikatus. Gaminio struktūra yra viensluoksnė, todėl šiuos maišelius vėliau galima visiškai perdirbti.
Maišelių spaudai naudojami tik ekologiški, vandens pagrindo dažai, atitinkantys griežčiausius Europos Sąjungos kokybės ir saugumo standartus. Jie ne tik netrukdo perdirbimo procesui, bet ir nekelia papildomos žalos aplinkai. Gamybos procese naudojama tik sertifikuota elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, o patys maišeliai sertifikuoti sąlyčiui su maistu.
Maišelių gamyboje taikoma ir unikali ultragarsinio terminio klijavimo technologija, kurią „Bagfactory“ sukūrė kartu su Kauno technologijos universiteto Ultragarso institutu. Šis sprendimas maksimaliai pritaikytas pilnai automatizuotoms gamybos linijoms, kas leidžia gaminti maišelius sparčiau, kokybiškiau ir ekonomiškiau. „Tvarumas neturi būti prabanga. Mūsų technologijos leidžia sukurti gaminį, kuris yra ir ekologiškas, ir ekonomiškai pagrįstas“, - sako „Bagfactory“ vadovas Gvidas Krolis.
Vizualas, kuris kalba be žodžių
Ant naujojo maišelio atspaustas muzikinis instrumentas, sudėliotas iš pakuočių atliekų, tiesiogiai referuoja į anksčiau kurtą kinetinę skulptūrą. Šalia - užrašas „Rūšiavimas groja“, kuris kviečia ne tik rūšiuoti, bet ir matyti prasmę, kodėl tai yra svarbu. Šis maišelis tampa dar vienu tvarumo ambasadoriumi mūsų kasdienybėje - tiek prekybos centre, tiek miesto gatvėje, tiek darbe. Jis kalba be žodžių: per formą, medžiagą ir idėją.
Nuo skulptūros iki plokštelės - „ilgai grojančios pakuotės“ kampanija
2023 m. pabaigoje „Gamtos ateitis“ pristatė ambicingą kūrybinį projektą - grojančią kinetinę skulptūrą, sukurtą iš panaudotų pakuočių. Šią įspūdingą 6 metrų pločio instaliaciją sukūrė žinomi kino dailininkai Audrius ir Ingrida Pukštės, o ji buvo eksponuojama Vilniaus meno galerijoje TSEKH. Skulptūra buvo lydima specialaus vaizdo klipo, kuriuo „Gamtos ateitis“ kvietė žmones ir verslus rinktis tokias pakuotes, kurios „grotų“ ilgai - būtų tinkamos perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui.
Socialinės reklamos „Už ilgai grojančias pakuotes“ režisieriumi ir operatoriumi tapo Martynas Norvaišas, o muziką, kaip ir vėliau išleistai riboto tiražo vinilo plokštelei, kūrė Martynas Narbutis ir Aurelijus Kauklys. Ši „ilgai grojanti“ pakuotė tapo simboliniu kultūriniu objektu - meno forma, kurią galima laikyti rankose, o kartu ir žinute apie atsakingą vartojimą, atliekų rūšiavimą, perdirbimą ir panaudojimą dar kartą.
„Jei jau edukuojame, kad pakuotės būtų rūšiuojamos ir „grotų“ ilgai, tai ir ši idėja - daugkartiniai maišeliai iš perdirbtų pakuočių - nusipelnė ilgo grojimo, ilgo naudojimo. Tai daugiau nei socialinės reklamos projektas - tai tvarumo kultūra, kurią kuriame žingsnis po žingsnio“, - sako „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Nuo renginių iki regionų: platinimas ir edukacija
„Gamtos ateitis“ daugkartinius maišelius gyventojams dalija nemokamai - ne tik per savo organizuojamus renginius, bet ir bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybėmis. Jie pasiekia žmones per aplinkosaugines šventes, per informacines kampanijas prekybos centruose, per mokyklų ir darželių edukacines iniciatyvas bei vietines bendruomenių programas.
„Maišelis „Rūšiavimas groja“ - kur kiekvienas elementas turi prasmę. Nuo PET butelių, virtusių audiniu, iki spaudos dažų, nekenkiančių gamtai. Nuo skulptūros galerijoje iki daikto tavo rankose. Nuo idėjos - iki veiksmo. Kai kitą kartą išeisi apsipirkti su šiuo maišeliu - prisimink, kad jis groja ilgai. Ir groja už mus visus - už tvaresnį pasirinkimą“, - primena Diana Ramanauskaitė.
tags: #danijos #tyrimai #plastikiniai #maiseliai #deginimas #ismetima