Vairavimas išgėrus yra vienas pavojingiausių nusižengimų keliuose, keliantis didelę grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos galiojančios taisyklės ir numatytos sankcijos Lietuvoje, remiantis naujausiais teisės aktų pakeitimais ir teismų praktika.
Vairavimas išgėrus Lietuvoje: pagrindinės nuostatos
Vairavimas išgėrus Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai, pavyzdžiui, autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai, privalo būti visiškai blaivūs (0,0 promilės).
Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai.
Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai, todėl net nedidelis išgerto alkoholio kiekis gali viršyti leistiną normą. Populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Teisinis reglamentavimas ir bausmės už vairavimą išgėrus
Promilės ribos ir atsakomybės rūšys
Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas. Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. už vairavimą išgėrus, kai neblaivumas viršija 1,5 prom. gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 prom., asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą, kur iš asmens paimamas kraujas. Jeigu paėmus kraują tyrimas parodo, jog kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom., jam už vairavimą išgėrus gresia baudžiamoji atsakomybė. Nustačius didesnį nei 1,5 prom. neblaivumą, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. To paties kodekso 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio baudos (iki 19 000 eurų).
Pakartotiniai pažeidimai ir transporto priemonės konfiskavimas
Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimo kodeksui, už vairavimą išgėrus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
Taip pat pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Atsakomybė leidusiam vairuoti ir prevencijos priemonės
Be vairuotojo atsakomybės, galioja ir įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti transporto priemonę.
Už administracinį nusižengimą, kai nustatomas neblaivumas, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų ir vieno mėnesio, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Procedūriniai ypatumai ir teisės atėmimas
Sustabdžius policijai: patikra ir dokumentų paėmimas
Jeigu sustabdė policija, rekomenduojama elgtis ramiai ir sutikti su patikra. Dabar, įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal naująjį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Tuo tarpu iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje.
Vengimas pasitikrinti neblaivumą
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).
Tačiau jeigu tokiam asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo gali „išsisukti“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Kaip matome, šiuo metu yra palikta „spraga“, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą.
Galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės: laidavimas
Yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jau pradėta formuoti pakankamai nauja teismų praktika, o būtent: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi atitikti šias sąlygas:
- pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
- visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
- bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
- yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Svarbu, jog Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laiduotojas taip pat turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu.
Patarimai ir rekomendacijos
Vairavimas išgėrus išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių Lietuvoje. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė dėl vairavimo išgėrus, kreipkitės į teisininkus.
tags: #vairavimas #isgerus #jav