Trakai: istorija, kultūra ir duomenų naudojimo informacija

Trakai - istorinis Lietuvos miestas, garsėjantis savo pilimis, turtinga praeitimi ir išskirtiniu kultūros paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios Trakų krašto vietos, istoriniai įvykiai ir pateikiama informacija apie svetainės duomenų rinkimo principus.

Senieji Trakai - Lietuvos kunigaikščių lopšys

Kartą didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, gyvenęs ano meto sostinėje Kernavėje, nusprendė išjoti medžioklėn į kitame Neries krante ošiančią girią. Ąžuolynų apsuptyje jis pamatė gražią virš lygumų iškilusią kalvą. Kunigaikštis susižavėjo nuostabia vieta ir nutarė pasistatyti čia pilį. Taip XIV a. pradžioje atsirado pilis ir šalia ėmė sparčiai kurtis miestas, šiandien vadinamas Senaisiais Trakais.

Žinotina, jog Trakų vardas kilęs iš žodžio „trakas“, reiškiančio „pakilesnė vieta miške“. Anot archeologų, šiose apylinkėse žmonės gyveno nuo neatmenamų laikų. Randama įrodymų, jog dar I tūkstantmetyje pr. Kr. šalia ežerėlio, dabar virtusio pelke, buvo įsikūrusi didelė gyvenvietė. Atliekant kasinėjimus buvo aptikta skirtingų laikotarpių įdomių radinių: žvėrių kaulų, peilių, raktų, arbaleto strėlių antgalių ir kt.

Vykstant karams su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pilių skaičius augo. Senųjų Trakų pilis - viena iš seniausių Lietuvos mūrinių pilių - buvo pastatyta strategiškai itin patogioje vietoje. Ant nedidelės kalvos esančią piliavietę juosė gilus, vandens pripildytas griovys. Įdomus faktas, apie kurį byloja XVI a. rašytiniai šaltiniai, kad į pilį būdavo persikeliama tik valtimis.

Senųjų Trakų pilis - Vytauto Didžiojo gimtinė. Pasak metraščių, apie 1350 m. Trakų kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės šeimoje gimė būsima viena žymiausių Lietuvos istorijos asmenybių. Nuo 1316-ųjų Senieji Trakai 7 metams buvo tapę Lietuvos kunigaikštystės sostine. Po pranašiško kunigaikščio Gedimino sapno apie geležinį vilką iškėlus sostinę į Vilnių, ši vieta liko tuometinės Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos seniūnijos sostine.

Karų su kryžiuočiais metu Senųjų Trakų pilis ne kartą buvo puolama ir griaunama. Lemtingas buvo 1391 m. kryžiuočių antpuolis, kuomet stipriai apgriauta pilis daugiau nebuvo atstatyta. XV a. pradžioje Senųjų Trakų pilis jau kurį laiką buvo praradusi savo gynybinę reikšmę, mat buvo pastatyta Naujųjų Trakų (šiandien - tiesiog Trakų) salos pilis, kuri ir įgijo pagrindinės gynybinės pilies statusą.

Ant neaukštos kalvos įsikūrusi Senųjų Trakų piliavietė yra paskelbta valstybinės reikšmės kultūros paminklu. Nuo XIV a. rašytiniuose šaltiniuose minima pilis, kaip ir pusiasalio pilis, yra priskiriama aptvarinio (arba gardinio) tipo pilims.

Benediktinų vienuolynas ir bažnyčia Senuosiuose Trakuose

Apie 1410 m. Vytautas Didysis savo gimtojoje pilyje apgyvendino iš Tyneco (netoli Krokuvos) pakviestus benediktinus. Kunigaikštis Vytautas, norėdamas, kad gimtoji Senųjų Trakų pilis būtų išsaugota ir prižiūrima, popiežiaus Inocento VII palaiminimu 1405 m. pakvietė joje apsigyventi vienuolius benediktinus. Valdovas pastatė medinę bažnyčią, paskyrė vienuoliams dešimtinę dvaro žemės, du ežerus, sklypą su daržais ir net 2 ežerus, o netoliese pradėjo statyti medinę bažnyčią. Vienuolynas gyvavo iki XIX a. Persikėlęs į Naujuosius Trakus, valdovas savo gimtąja Senųjų Trakų pilimi rūpintis pavedė benediktinų vienuoliams.

Šiandien senojoje piliavietėje stovi XVIII-XIX a. sankirtoje perstatytas vienuolyno ir neogotikinės bažnyčios ansamblis. Piliakalnio šlaitus puošia antrą šimtmetį skaičiuojančios vienuolyno sodo liepos. Benediktinų vienuolyną Senuosiuose Trakuose ne kartą teko perstatyti, nes medinis statinys iro, be to, nukentėjo nuo gaisro. XVIII a. jo vietoje iškilo nauji, jau mūriniai vienuolyno pastatai.

XIX a. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios interjeras puošnus, bet kuklus, išlaikyta benediktinams būdinga ikonografija. Trijose koplyčiose ir devyniuose altoriuose galima pasigrožėti išskirtinėmis skulptūromis bei paveikslais. Ypatingo dėmesio yra vertos šv. Augustino ir šv. Benedikto skulptūros, šoniniai altoriai, skirti šv. Benedikto ir jo dvynės sesers šv.

Vienas iš vertingų vaizduojamojo meno darbų bažnyčioje - Simono Čechavičiaus XVIII a. tapytas paveikslas, vaizduojantis šv. Benediktą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, sukurtą XVII a. Kadaise bažnyčioje kabėjo ir Vytauto Didžiojo portretas...

Vienuoliai pasižymėjo kontempliatyvaus gyvenimo būdu, daug dėmesio skyrė maldai, meditacijoms bei kitoms dvasinėms praktikoms. Kad benediktinai buvo išsilavinę ir teikė dėmesį švietimui, rodo faktas, kad XVIII a. pabaigoje vienuolyno bibliotekoje buvo net 769 knygos.

Šiuo metu Senuosiuose Trakuose Viešpaties Apreiškimo vardą gavusiame vienuolyne gyvena Šv. Jono apaštalinės seserys. Restauruotoje viduramžių pilyje vienuolės įkūrė rekolekcijų namus ir kviečia tikinčiuosius dalyvauti katalikų religinėse susikaupimo ir meditacijos pratybose. Pirmadienis Šv. Jono apaštalinėms seserims - vadinamoji dykumos diena. Ji skirta visiškai vienatvei ir tyliai maldai. Kitomis savaitės dienomis vienuolynas atrakintas, laikomos šv. Mišios, garbinamas Švč.

• Adresas: Pilies g. 1, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r.
• GPS: 54.617188,24.969886 (Vytauto Didžiojo medinė skulptūra)

Vytauto Didžiojo kelias

Senųjų Trakų link veda istorijos mylėtojų dabar pamėgtas kelias. Minint 570-ąsias kunigaikščio mirties metines, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią. Į šį projektą įsitraukė ir Senųjų Trakų bendruomenė. 2000 m. visuomenei pristatytas kelias - tai maršrutu Trakai-Senieji Trakai išsidėsčiusios devynios stotelės, devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius Vytauto Didžiojo gyvenimo įvykius, jo nuopelnus.

Pirmasis pasitinka anksčiausiai (1998 m.) pastatytas koplytstulpis, vaizduojantis šv. Jurgį. Ant nedidelės kalvelės, nuo kurios atsiveria vaizdas į Trakų salos pilį bei Trakų baziliką, stovinti skulptūra simbolizuoja didžiojo kunigaikščio karingą būdą, nuožmias bei pergalingas jo kovas. Nuo čia prasideda kelias į istorinę Lietuvos sostinę - Senuosius Trakus.

Vytautą Didįjį, kaip pilių bei bažnyčių statytoją, įprasmina šv. Kazimiero koplytėlė. Benediktinų įkurdinimą Senuosiuose Trakuose mena šv. „Pabėgimas į Egiptą“ vaizduoja ant žirgo jojančią porą - tai karaimų atvykimo į Lietuvą simbolis: moteris laiko pintinę su agurkais, taip primindama, kad būtent karaimai į šalį iš tolimojo Krymo atgabeno šią daržovę bei jos auginimo tradicijas. Istorinė Egipto karalaitė - studentų globėja šv.

Įvažiuojant į Senuosius Trakus stovi kunigaikščio tėvus Kęstutį ir Birutę pagerbianti skulptūra. Rankose juodu laiko taip ir negautą Vytauto Didžiojo karūną. „Sopulingoji Pieta“ primena apie liūdną Kęstučio žūtį Krėvos pilyje. Šis koplytstulpis susilaukė ypatingo vietos gyventojų dėmesio: prie jo dažnai meldžiamasi, puoselėjamas gėlių darželis. Pačioje Senųjų Trakų piliavietėje stovi Švč. Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Marijos su Kūdikiu koplytstulpis. Tai vienas iš 9 koplytstulpių, sukurtų simboliniame Vytauto Didžiojo kelyje. Senųjų Trakų piliavietėje esanti skulptūra simbolizuoja skaisčią motinystę ir prisirišimą prie gimtinės.

Trakų miesto šventovės

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje puikuojasi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Trakų salos pilies rūmams savo mastu ir didybe prilygstanti bažnyčia 2017 m. Lietuvoje iš viso yra 8 bazilikos: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra ir Kristaus Prisikėlimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos.

Dvasinis Trakų miesto centras - Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika - pasižymi išskirtine istorija. Ši bažnyčia - ne tik unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas. Itin garbingas bazilikos titulas jai suteiktas pagal specialius kriterijus, nustatytus Domus Ecclesiae, t. y. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dekrete. Kriterijai taikomi tiek pastatui, tiek gyvajai Bažnyčiai, t. y. joje besirenkančiai tikinčiųjų bendruomenei. Be to, bazilikos titulu pabrėžiamas ypatingas bažnyčios ryšys su popiežiumi. Bazilikos titulo suteikimas įpareigoja rodyti pavyzdį kitoms bažnyčioms aktyviu bendruomenės gyvenimu, sielovada bei vedant šventines liturgines apeigas.

Bazilikos istorija ir reikšmė

XV a. Vytauto Didžiojo funduota bažnyčia yra netaisyklingo stačiakampio formos, joje darniai persipina gotikos ir baroko bruožai. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Trakų šventovę aplanko daugybė tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos. Ypatingos iškilmės - kasmetiniai Žolinės ir Trakinių atlaidai - pritraukia piligrimus iš kaimyninių ir iš tolimesnių kraštų.

Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas

Juk Trakų bazilikos pagrindiniame altoriuje šešis šimtmečius pagarbiai kabo Dievo Motinos paveikslas, kuris prieš 300 metų susilaukė popiežiaus Klemenso XI dovanotų karūnų. Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis. Šiam, pirmajam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais oficialiai popiežiaus Klemenso XI auksinėmis karūnomis vainikuotam paveikslui buvo suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas.

Dar prieš susilaukiant popiežiaus pripažinimo, apie Švč. Mergelę Mariją ir jos Kūdikį vaizduojantį paveikslą sklido garsas po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nuo pat pirmų XVII a. metų prie paveikslo buvo kabinami votai, padėką už sulauktas stebuklingąsias malones išreiškiančios dovanos, pavyzdžiui, širdelės pavidalo dirbinėliai iš tauriųjų metalų ar vėriniai.

Originalus gotikinių bruožų XV a. tapytas paveikslas turi ypatingą istorinę reikšmę. Kitoje paveikslo pusėje užrašyta, jog tai Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologo dovana Lietuvos valdovui - Vytautui Didžiajam - krikšto proga. Tas pats užrašas byloja, jog tai Dievo Motina Nikopėja, kas graikų kalboje reiškia „pergalingoji“. Tikima, kad XII a.

Pagrindiniame Trakų bazilikos altoriuje kabantis stebuklingasis paveikslas bėgant amžiams buvo pertapytas. Restauratorių tyrimai parodė, kad ankstesnis Marijos atvaizdas buvo gotikos stiliaus, Švč. Mergelė vaizduota stovinti, vienplaukė, galbūt su rožių vainiku ant galvos. Paveikslas, matyt, pasirodė esąs per didelis naujam altoriui, todėl nupjauta apatinė jo dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas fonas, Marijos figūra pertapyta bizantine stilistika, virš paveikslo kabo anksčiau patį paveikslą puošusi prabangi karūna. Marijos su Kūdikiu atvaizdas žavi auksuotais kalstytos sidabro skardos aptaisais bei popiežiaus dovanotais auksiniais vainikais. Smulkios raižybos XV-XVI a. vertas dėmesio ir 2015 m. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Šv. Mišios.

Bazilikos titulas ir jubiliejus

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Trakų bazilika švenčia garsiojo bazilikos paveikslo karūnavimo jubiliejų, todėl 2018-ieji paskelbti Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais, o 2017 m. Jubiliejinių metų proga 2017 m. konsekruojant didįjį bazilikos altorių, buvo iškilmingai pašventinti nauji varpai. Jie išlieti garsioje brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, Lenkijoje. Didysis varpas yra skirtas Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - garbei. Jis sveria net 700 kg!

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. - ypatingi metai. Popiežiaus Pranciškaus vainikuota Trakų bazilika žymi 300 metų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo jubiliejų. Be to, sukanka 100 metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos vyskupai ir Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais. Trakų Dievo Motinos paveikslo svarba Lietuvos istorijoje neginčijama.

• Adresas: Birutės g. 5, Trakų m., Trakų sen., Trakų r.

Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė

Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė yra Trakų miesto centre, Maironio ir Vytauto gatvių kampe. Stačiatikių cerkvę statyti Trakuose buvo nuspręsta 1861 m. Jos statybai 6000 rublių paaukojo Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, o 50 tūkstančių plytų davė G. Cerkvės statybos darbai prasidėjo 1862 m. gegužės 8 d., kai cerkvės statybos darbų priežiūrai vykdyti buvo paskirtas Valstybės turtų rūmų inžinierius A. Polozovas. Inžinierius A. Polozovas pritaikė tipinį cerkvės projektą pasirinktai statybos vietai. 1862 m. rugpjūčio 18 d. įvyko statybos darbų pradžios iškilmės, o 1863 m. rugsėjo 22 d. už sėkmingą darbą inžinieriui A. Polozovui Rusijos imperatorienė padovanojo auksinį žiedą su brangakmeniais, kurį jam įteikė Vilniaus generalgubernatorius M. Pastatyta cerkvė neturėjo varpinės. Jos projektą 1868 m. parengė architektas Samoilovas. Cerkvė statyta 1863 m.

• Adresas: Vytauto g. 34, Trakų m., Trakų sen., Trakų r.

Kitos lankytinos vietos ir įvykiai

Napoleono žygio atminimas Trakuose

Prasidėjus 1812 m. karui per Trakus ir apylinkes žygiavo du prancūzų armijos korpusai - 4-asis italų ir 6-asis bavarų. Miestas apsigynė nuo prancūzų, nors buvo apiplėštas miesto vaito palivarkas, sunaikintas dominikonams priklausęs Rykantų palivarkas, apiplėšti ir sudeginti dominikonų vienuolyno pastatai. Klebonas Andrius Čiurška-Čerskis organizavo bažnyčios turto apsaugą nuo plėšikaujančių maršalo Davu (Louis Nicolas Davout) kareivių. Kai prie bažnyčios pasirodydavo kariai, buvo pradedama skambinti varpu, kad sukelti visus likusius miestelėnus bažnyčiai ginti. Taip kunigas išgelbėjo stebuklingąjį Dievo Motinos Trakų Madonos paveikslą bei kitas Trakų Švč.

Trakų miesto savivaldybės užsakymu 2012 m. tai progai įamžinti buvo pagaminta dekoratyvinė atminimo lenta. Plaketė, skirta Napaleono žygio 200-ųjų metinių įamžinimui pastatyta lygiai toje pačioje vietoje nuo kurios 1812 m. liepos 4 d. vokiečių dailininkas Albrechtas Adamas (1786-1862) piešė Trakų šv. Mergelės Marijos bažnyčią. Būtent tą dieną Trakuose, priešais dabartinės savivaldybės aikštę įsikūrė Napoleono armijos IV korpuso štabas, vadovaujamas generolo, Italijos vicekaraliaus Eženo De Boarne. Plaketės skulptūrinė kompozicija ir yra kopija būtent to litografinio paveikslo vaizdo. Atsistojus prie plokštės, galima sulyginti kiek pasikeitė vaizdas per 200 metų.

• Adresas: Vytauto g. (prie savivaldybės aikštės)

Trakų šokolado skulptūrų muziejus

Šokolado skulptūrų muziejuje eksponuojama daugiau nei šimtas per pastaruosius metus meistrų sukurtų skulptūrų. Muziejuje įrengti keturi kambariai. Kiekviena salė - skirtinga. Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ - tokios temos vyrauja juose. Didžioji dalis kūrinių iš saldžios masės yra natūralaus dydžio. Mažiausia skulptūrėlė - maždaug žmogaus delno. Muziejuje galima apžiūrėti Lietuvos rekordininko, dailininko Valerijaus Šatunovo kurtus paveikslus, dėl savo išskirtinumo sulaukusius daugelio pasaulio leidyklų dėmesio. Į mūsų šalies pasiekimų knygą jis įtrauktas kaip autorius, sukūręs daugiausia viename paveiksle skirtingų vaizdų - „Barono Katino šypsena“ pavadintame darbe vaizdai nutapyti ant vienos 120 × 80 cm dydžio drobės akriliniais ir liuminoforiniais dažais.

• Adresas: Vytauto g. 4, Trakų m., Trakų sen., Trakų r.