Baltijos kelias (latv. Baltijas ceļš, est. Balti kett) - tai apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, kuri buvo suformuota 1989 m. rugpjūčio 23 d. Ši akcija, surengta minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, numatančio Europos pasidalijimą tarp Vokietijos ir SSRS, metines, tapo galingu laisvės siekio simboliu. Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline.
Baltijos kelias: vienybės simbolis ir pasaulio rekordas
Istorinis kontekstas ir akcijos apimtis
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, susikibdami rankomis, sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.
Nėra žinoma, kiek tiksliai žmonių dalyvavo Baltijos kelyje, skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą informaciją. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. - iš Lietuvos. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. SSRS naujienų agentūra TASS skelbė, kad akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, tačiau duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė. Baltijos kelio atminimui skirtame puslapyje balticway.eu pažymima, kad tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma.
Lietuvos teritorijoje „Baltijos kelio“ manifestacijoje dalyvavo apie 785-810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. Maždaug 425-510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius-Latvijos siena, o kiti - dar apie 300 tūkst. - dėl transporto kamšaties nepasiekę numatytos vietos sudarė „Baltijos kelio“ atšakas. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas.
Dalyvių skaičius ir logistikos iššūkiai
Žmonės, siekdami gauti transportą į Baltijos kelią, užimdavo autobusų stotis. Apie tai LRT televizijos laidai „Savaitė“ 2014 m. papasakojo vienas Baltijos kelio organizatorių Arūnas Grumadas. „Žmonės važiavo, pavyzdžiui, iš Jurbarko 60-tyje sunkvežimių. Tai dabartiniais laikais, turbūt, mažai kas ryžtųsi ant kieto suolo, be amortizacijos sunkvežimio kėbule tokį tolimą kelią važiuoti. Kaune, pavyzdžiui, buvo, galima sakyti, apsupta arba užimta autobusų stotis, po to buvo gautas leidimas, ir maršrutiniai miesto autobusai vežė žmones. Alytuje buvo beveik užimta savivaldybė, žmonės irgi reikalavo juos vežti, taip irgi gavo transportą“, - prisiminė jis.
Gineso rekordų knygos įrašas ir jo pokyčiai
Vienu metu Baltijos kelias buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino per Valmierą ir Viljandį yra apie 670 km). Pasaulio Guinnesso rekordų knygos Lietuvoje sudarytojas Vytautas Navaitis pasakojo, kad teikiant medžiagą registruoti Baltijos kelią kaip ilgiausią susikibusių žmonių grandinę, buvo teigiama, jog akcijos dalyviai išsirikiavo nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline. Visą medžiagą jam perdavė Lietuvos Sąjūdžio atsakingasis sekretorius Andrius Kubilius ir Baltijos kelio koordinatorius Arūnas Grumadas. Buvo siūloma registruoti ilgiausią rankomis susikibusių žmonių grandinę - daugiau kaip 600 kilometrų, ją sudarė apie pusantro milijono žmonių.
Iš Guinnesso rekordų knygos išbrauktas tekstas buvo toks: „1989 rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai žmonių susikibo rankomis į 595 kilometrų (370 mylių) žmonių grandinę per Estiją, Latviją ir Lietuvą, minėdami 50-ąsias nepuolimo sutarties tarp SSSR ir Nacistinės Vokietijos metines.“
Amber Georgina Gill, Guinnesso pasaulio rekordų viešųjų ryšių specialistė, savo laiške „Lietuvos rytui“ nurodė, kad šiuo metu ilgiausia susikibusių žmonių grandine laikoma žmonių eilė, suformuota 2004 m. gruodžio 11 d. Bangladeše. Tą dieną 1 095 kilometrų (652,4 mylių) kelyje nuo Teknašo iki Tentulijos stovėjo susikibę rankomis daugiau kaip 5 milijonai žmonių.
Guinnesso rekordų knyga, kasmetinis pasaulio rekordų žinynas, kuriame pažymimi žmogaus pasiekimai bei ekstremalūs pokyčiai gamtoje, leidžiama daugiau kaip 100 pasaulio šalių ir daugiau kaip 23 kalbomis.
Automobilių transporto ir kitų aspektų rekordai Baltijos kelyje
„Baltijos kelio“ akcijos metu Lietuvoje buvo siūloma registruoti ne tik žmonių grandinės rekordą, bet ir keletą su transportu susijusių pasiekimų, liudijančių apie išskirtinę mobilizaciją ir organizuotumą.
Ilgiausia transporto grūstis
Buvo siūloma registruoti ilgiauą transporto grūstį - apie 60 kilometrų ilgio, nusidriekusią nuo Ukmergės iki Karmėlavos. Automobiliai stovėjo trimis-keturiomis, o kai kuriose vietose - ir penkiomis eilėmis, kas rodo neįtikėtiną transporto srautą ir susitelkimą viename kelyje.
Juozas Vainius, dirbęs tuometinėje Kelių inspekcijoje, prisiminė, kaip lydėjo automobilių kolonas, judančias link Ukmergės. Zarasų rajono koloną sudarė apie 40 autobusų ir keliasdešimt lengvųjų automobilių. Didžiausia spūstis buvo susidariusi Utenoje, tačiau pavyko ją įveikti ir nepavėluoti į zarasiškiams skirtą kelio ruožą Ukmergės kelyje.
Daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių
Dar vienas tuomet pasiūlytas rekordas - daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių. Tarp Fabijoniškių ir Bukiškių vykstant į Baltijos kelią, susidarė šešios automobilių eilės, judančios ta pačia kryptimi. Tai iliustruoja masinį žmonių judėjimą ir pasiryžimą pasiekti nustatytas vietas.
Daugiausia lėktuvais išbarstytų gėlių
Nurodytas ir rekordas dėl daugiausia lėktuvais išbarstytų gėlių. Sąjūdžio vadovų tekste teigiama, kad 1989 m. rugpjūčio 23 d. gyventojų suneštas gėles į aerodromus atvežė sunkvežimiai, o lėktuvai išbarstė jas kelyje Vilnius-Latvijos siena. Tai simbolizavo taikų protestą ir vilties žinutę.
Baltijos kelias | 1989 08 23
Baltijos kelio atgarsiai ir tęstinumas
Tarptautinis solidarumas ir politinės diskusijos
Akcijos Baltijos keliui palaikyti vyko visame pasaulyje. Solidarumo mitingai vyko Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte, Ternopolyje ir kituose miestuose. Rugpjūčio 23 d. Maskvoje prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai. Taip pat šiame mieste vyko mitingas Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui paminėti. Analogiškas mitingas vyko ir Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas). Jų metu buvo kabinamos Baltijos valstybių tautinės vėliavos, perrištos juodais kaspinais. Ne visos jos baigėsi taikiai. Baltijos kelio dieną Maskvoje demonstraciją, kuri palaikė akcijos dalyvius, išvaikė specialiosios SSRS pajėgos, pasitelkusios jėgą. SSRS naujienų agentūra TASS pranešė, kad demonstracijos metu buvo sulaikyti 75 žmonės.
Baltijos kelio fone vyko karštos politinės diskusijos. Tuo metu SSRS buvo neseniai pripažinusi slaptųjų Molotovo-Ribbentropo pakto protokolų, kuriais nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalino įtakos zonas Europoje, egzistavimo faktą, tačiau teigė, kad šie protokolai tiesiogiai neprisidėjo prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapimo SSRS dalimi. Tuo tarpu Lietuvoje parlamentinė komisija vos kelios dienos prieš Baltijos kelią paskelbė, kad 1940 m. SSRS Lietuvą prisijungė neteisėtai. Būtent tada ir pasigirdo pirmosios, tada dar gana nedrąsios kalbos, kad tokia deklaracija gali tapti teisiniu pagrindu Lietuvai atsiskirti nuo SSRS. Baltijos kelias buvo skirtas paminėti Molotovo-Ribbentropo pakto 50-metį ir atkreipti pasaulio dėmesį į šį dokumentą.
Grasinimai iš SSRS ir įkvėpimas kitoms tautoms
Po Baltijos kelio Baltijos šalys sulaukė grasinimų iš SSRS. Rugpjūčio 26 d. per Maskvos televiziją buvo perduotas Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centrinio komiteto pareiškimas „Dėl padėties sovietinio Pabaltijo respublikose“. Šio pranešimo metu Baltijos kelias buvo įvertintas kaip siekis nuteikti Baltijos šalis atsiskyrimui nuo SSRS, nuogąstauta dėl „ekstremizmo ir separatizmo nuotaikų“ šiose šalyse. Grasinta: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo“.
Baltijos kelias įkvėpė katalonus panašiai akcijai. 2013 m. rugsėjį Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai susikibo rankomis ir sudarė 400 km ilgio grandinę. Taip jie deklaravo nepriklausomybės siekį. Grandinė driekėsi nuo Pirėnų iki Valensijos. Joje stovėjo daugiau nei pusantro milijono geltona ir raudona - Katalonijos vėliavos spalvomis - pasidabinusių žmonių. Akcijos organizatoriai pripažino, kad juos įkvėpė lietuvių, latvių ir estų pavyzdys.
Baltijos kelio filosofija ir atminimo minėjimai
2009 m. Vilniaus Sąjūdžio Seimas patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinkanti visų Pabaltijo valstybių interesus. Pasisakyme buvo išdėstyta „Baltijos kelio filosofija“:
- Baltijos kelias - parlamentinis kelias į taikų mūsų valstybės atkūrimą.
- Baltijos kelias - nekelia pavojaus niekam.
- Baltijos kelias - užtikrina socialinę apsaugą, pilietines teises ir ekonominę pažangą visoms be išimties Baltijos tautoms.
- Baltijos kelias - demokratijos kelias.
- Baltijos kelias - tai vienintelis kelias į laisvę, lygybę, brolybę, kuris eina bendros mūsų Baltijos jūros krantais.
- Baltijos kelias - Europos kelias.
- Baltijos kelias - tai paskutinis kolonijinių teritorijų Europoje išlaisvinimo kelias.
Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. „Liepsnojantis Baltijos kelias“, kurio metu buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos, pavyzdžiui, VDR, siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis 1989 m. pabaigoje - 1990 m.
Rugpjūčio 23 d. iškilmingas Baltijos kelio 30-mečio minėjimas vyko ir Dusetose, Mažojoje Kultūros sostinėje. Minėjimas prasidėjo Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje. Klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui paaukojus mišias už Tėvynę Lietuvą, tautiškais rūbais pasipuošusių, patriotines dainas dainuojančių žmonių eisena atžygiavo į Dusetų Nepriklausomybės aikštę. Jos centre buvo uždegtos žvakelės, sustatytos į širdies formos ratą, kurį juosė balti kardeliai - Baltijos kelio simbolinės gėlės.
Minėjimą pradėjęs Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys pasveikino visus susirinkusius žmones ir priminė Baltijos kelio reikšmingiausius momentus. Jis taip pat perdavė linkėjimus nuo Zarasų rajono mero Nikolajaus Gusevo ir administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko, kurie Dusetose buvo apsilankę važiuodami į Baltijos kelio 30-ųjų metinių minėjimą „Vienybės banga“. Seniūnas padėkojo Gruzijos (Sakartvelo) dienos organizatoriams Linai ir Gintautui Kažemėkams. Nuo pat ryto Dusetose vyko įvairūs Sakartvelo dienos renginiai, prasmingai susijungę su Baltijos keliu - saulėtame danguje plevenančios milžiniškos Lietuvos ir Sakartvelo vėliavos simboliškai priminė apie sovietinei imperijai priklausiusių šalių išsivadavimo kovas.
Dusetų Nepriklausomybės aikštėje trispalvę iškėlė Irena Sakalauskienė, kuri kartu su vyru Benjaminu taip pat dalyvavo Baltijos kelyje. Sugiedojus Tautišką giesmę, į susirinkusius kreipėsi klebonas kan. S. Krumpliauskas. Jis didvyriais pavadino tuos Baltijos kelio dalyvius, kurių ryžtas ir entuziazmas padėjo trims Baltijos valstybėms susigrąžinti laisvę. Klebonas prisiminė anų dienų įvykius ir maldas, ryškiai įsirėžusius atmintin, džiaugėsi žmonių susiklausymu ir vienybe, kas apsaugojo nuo įvairių provokacijų. „Dievo ranka vedė mus!“ - baigė savo kalbą gerb. klebonas. Renginio vedėja Laima Gorpinič pažymėjo: „Prieš tris dešimtmečius Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusiai gyvai žmonių grandinei pabaigos nėra - Baltijos kelias tęsiasi mūsų visų širdyse…“ ir pakvietė kartu padainuoti, primindama, kad Baltijos kelias - tai ir dainuojanti revoliucija.
tags: #baltijos #kelio #automobiliu #rekordas