Neeksploatuojami automobiliai - tai ne tik piktžaizdė daugiabučių kiemuose, bet ir rimtas galvos skausmas tiek aplinkiniams gyventojams, tiek aplinkosaugininkams. Kasdien pravažiuojame pro tokius „vaiduoklius“ - surūdijusius, be numerių, užėmusius vietą ir dažnai keliančius realų pavojų.
Neeksploatuojamas automobilis yra transporto priemonė, kuri jau seniai nebenaudojama pagal paskirtį. Pagal galiojančius teisės aktus, neeksploatuojamas automobilis viešoje vietoje negali stovėti ilgiau kaip 30 dienų. Tokia „geležinė šiukšlė“ kenkia ne tik vaizdui, bet ir bendruomenės gyvenimo kokybei.
Teisinis reguliavimas ir išregistravimas
Seni, nenaudojami automobiliai, kuriems nėra atlikta techninė apžiūra ar nėra apdrausti privalomuoju draudimu, išregistruojami iš transporto priemonių registro. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, techniškai netvarkingi, neapdrausti automobiliai yra išregistruojami iš transporto priemonių registro.
Iš pradžių reikalavimų neatitinkantiems automobiliams sustabdomas leidimas dalyvauti eisme, o per nustatytą laiką nepašalinus pažeidimų, automobilis gali būti išregistruojamas. Seno, nevažiuojančio automobilio savininkas, gavęs pranešimą apie automobilio išregistravimą, privalo nuspręsti, kaip elgsis su savo automobiliu. Išregistravus transporto priemonę, jos turtinės teisės nesikeičia - ji ir toliau išlieka jos savininko nuosavybe, tačiau negali dalyvauti viešajame eisme. Ją galima parduoti, dovanoti ar pan.
Poveikis aplinkai ir galimos grėsmės
„Nenaudojamas automobilis, nesvarbu, ar jis išregistruotas, ar ne, kieme ne tik užima vietą, bet ir teršia aplinką, todėl jo savininkai gali sulaukti baudų už aplinkos teršimą“, - sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit. Kad taip nenutiktų, reikia pasirūpinti deramu seno automobilio atliekų sutvarkymu.
Iškritęs sniegas primena įsisenėjusią problemą - kiemus, šaligatvius, kelkraščius užgriozdinantys apleisti automobiliai. Šaltuoju metų laiku eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) trukdo valyti sniegą, dėl to, ypač daugiabučių kiemuose, tampa ankšta ir ima dar labiau stigti automobilių stovėjimo vietų.
„Be priežiūros paliktos transporto priemonės ne tik trukdo tvarkyti teritoriją, darko vaizdą, užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir yra rimta aplinkosauginė problema. ENTP dažnai būna techniškai netvarkingos, tad iš jų gali išbėgti alyva, kuri yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių.“
Neeksploatuojami automobiliai ne tik užima vietą ankštuose kiemuose ir teršia aplinką - jie gali netikėtai užsidegti ir pridaryti ypač daug žalos, LRT RADIJUI sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijos vadovas Vladimiras Jankovic. Jo teigimu, situacija Lietuvoje gana rimta, nes vidutinis mūsų transporto priemonių amžius siekia 14-17 metų. Tie automobiliai jau nuvažiavę maždaug apie 0,5 mln. kilometrų, tad natūralu, kad jų susidėvėjimas kelia nerimą. Dažniausiai užsiliepsnojimas įvyksta dėl netvarkingos elektros įrangos arba dėl tokių įrenginių, kaip signalizacija, dujų įranga ir t. t.
Atjungus akumuliatoriaus bateriją sumažinama tikimybė, kad automobilis savaime užsidegs. Tačiau svarbu atsiminti, kad tokie automobiliai negali stovėti bendro naudojimo kiemuose, todėl jų savininkai turi atiduoti jas ardytojams, kurie tinkamai tai padarys.
Neeksploatuojamų automobilių utilizavimas ir perdirbimas
Net jei mašina visiškai nebevažiuoja, ji turi vertės dėl dalių ar metalo. Vienas iš variantų yra daužtų ar nevažiuojančių automobilių supirkimas arba pridavimas į metalo laužą. Svarbu nurodyti automobilio vietą, markę, numerius (jei dar yra) ir aprašyti situaciją.
ENTPTA vienija įmones, užsiimančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla. Ši veikla apima transporto priemonių surinkimą, vežimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą, pridavimą ir priskiriama prie veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Todėl vykdant šią veiklą reikalaujama turėti specialius įrenginius, veiklą vykdyti tik tam leistinose vietose, turėti taršos leidimus, licencijas, kvalifikuotus darbuotojus, teikti įvairias apskaitas bei ataskaitas, nuolat stebėti ir vykdyti teisės aktų reikalavimų pakeitimus.
Pakartotinai panaudotos gali būti beveik visos automobilių dalys - kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas - plastikus, gumą, stiklus, padangas. Taupant gamtos išteklius, ENTP turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos, ir tik 5 proc. lieka neperdirbtų.
„Tiesa, ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Būna, kad ardytojai atsirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, panaudoja netinkamai, pavyzdžiui, alyvos atliekas panaudoja patalpoms šildyti, netinkamai šalina kitas atliekas, jas neteisėtai perduoda arba kaupia. Todėl reikėtų rinktis tik specialistus, turinčius leidimus ardyti ENTP“, - pataria Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.
Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo ENTP paėmimo. Be to, už eksploatuoti nebetinkamą automobilį neretai dar ir sumokama. Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Atsakomybė ir baudos už neeksploatuojamų automobilių laikymą
Už nenaudojamo automobilio palikimą bendro naudojimo vietose gresia piniginės baudos. Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 414 straipsnį, nenaudojamas (neeksploatuojamas) transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Be to, teismo sprendimu tokios transporto priemonės gali būti konfiskuojamos.
Viskas Slysta Iš Rankų... | BULIŲ KAUTYNĖS #4
Neeksploatuojamų automobilių nuvežimo tvarka
Nors nenaudojami automobiliai daugybę metų užima vietą kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir kitose viešose vietose, 2023 m. kovą pasikeitė šių automobilių išvežimo tvarka. 2024 m. vasarį Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymą „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemones ir organizuojant transporto priemonių priverstinį nuvežimą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis įsakymas nulemia, jog nuo 2023 m. kovo sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę atiteko į viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų rankas.
Pranešimo ir įspėjimo procedūra
Gyventojai gali kreiptis į savivaldybę (pvz., Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrių el. paštu arba telefonu 8 37 222530), prašydami, kad nenaudojami automobiliai būtų nutempti. Būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį.
Anot Kauno miesto Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio, savivaldybei gavus pranešimą apie ne vietoje paliktą automobilį, viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas privalo įspėti automobilio savininką, palikdamas ant transporto priemonės priekinio stiklo informacinį pranešimą. Tuomet visuomenė viešai informuojama apie ketinimą perimti transporto priemonę.
Priverstinio nuvežimo atvejai
Pagal priimtą įsakymą, automobiliai gali būti priverstinai nutempiami šiais atvejais:
- Kai sustoja arba stovi vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) tai daryti draudžiama.
- Kai yra neleistinai palikti vietose, pažymėtose ženklu „Neįgalusis“ ir neturi leidimo ten stovėti.
- Kai transporto priemonė trukdo kitų eismo dalyvių judėjimui, saugumui, kai kelia pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, bei kai kitaip pažeidžia asmens teises.
Pastarasis punktas palieka daugiau vietos interpretacijoms - koks gi automobilis gali kelti pavojų „eismo dalyvių saugumui“ ar net žmonių sveikatai? Gintaras Gatulis nurodė, jog tai yra transporto priemonė, „kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama“. Taip pat išvežamos gali būti ir transporto priemonės, kurioms ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba transporto priemonės, kurios yra ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruotos ar išregistruotos.
Automobilių saugojimas ir susigrąžinimas
Šeimininkui neatsiliepus ir nepašalinus transporto priemonės, neeksploatuojama transporto priemonė priverstinai nuvežama ir saugoma, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu. Kaune tokie automobiliai saugomi aikštelėje adresu Islandijos pl. 203.
Automobilių nutempimo paslaugos nėra nemokamos. Vienas automobilio nutempimas kartu su antstolio paslauga kainuoja 138,4 euro, o transporto priemonės įvertinimas bešeimininkiu turtu - 96,8 euro. Jei per 12 mėnesių laikotarpį nutempto automobilio savininkas nuspręstų jį susigrąžinti, šiuos mokesčius tektų sumokėti iš savo kišenės. Susimokėjus, belieka automobilį atsiimti iš saugojimo vietos. Visgi, tokie atvejai - absoliuti retenybė.
Statistika ir tendencijos
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pastebi, jog išvežamų automobilių savininkai dažniausiai net nepasigenda savo transporto priemonių. Savivaldybės pateiktame komentare nurodoma, jog 2024 m. iš bendrojo naudojimo vietų priverstinai išvežti 15 automobilių. Daugiausiai priverstinai nutemptų transporto priemonių buvo iš Gričiupio, Petrašiūnų ir Dainavos mikrorajonų. Dažniausiai pasitaikantys modeliai - „VW Golf“ ir „Opel“ markės automobiliai.
Pranešimų apie ne vietoje paliktus automobilius Kauno miesto savivaldybės puslapyje - apstu. Tiesa, nepaisant atskirų atvejų su užsienyje registruotais automobiliais (pvz., „Kia“ ar „Dacia“ iš Lenkijos), dažniausiai nutempiami Lietuvoje registruoti automobiliai. Užsienyje registruotų automobilių nutempimas - retenybė.
AB „Regitra“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė nurodė, jog 2024 m. spalio 10 d. duomenimis, Lietuvoje buvo virš 500 tūkst. visų kategorijų transporto priemonių, kurioms buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme. Reikia pabrėžti, kad šis skaičius yra nuolat kintantis, nes leidimo dalyvauti eisme sustabdymas gali trukti keletą metų, jei transporto priemonė yra nebeeksploatuojama, arba gali būti momentinis (pvz., pasibaigus techninei apžiūrai ar civilinės atsakomybės draudimui).
2024 m. spalio 10 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 319 tūkst. transporto priemonių, kurių leidimas dalyvauti eisme buvo sustabdytas ilgesniam nei 365 dienos periodui. „Regitra“ pastebi tendenciją, kad daugiau sustabdytų leidimų būna šaltuoju sezonu, kai žmonės laikinai nevažinėja su motociklais, mopedais bei neeksploatuoja priekabų.
Visuomenės vaidmuo ir iniciatyvos
Anksčiau vykdytą iniciatyvą „Daugiau erdvės kiemuose“ pakeitė Gamintojų ir importuotojų asociacijos organizuotas projektas „Mes rūšiuojam“, kurio tikslai yra tokie patys: transporto priemonių savininkai raginami nebūti abejingi aplinkos teršimui ir kitiems neigiamiems padariniams bei skatinami transporto priemones tvarkyti.
Apie neeksploatuojamas transporto priemones, kurios yra bendro naudojimo vietose, galima pranešti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijai, o asociacija apie tai informuos teisėsaugą ir savivaldybes. Tačiau rekomenduojama savininkams nelaukti nei policijos, nei savivaldybės darbuotojų perspėjimo ir patiems susitvarkyti. Juk transporto priemonės trukdo privažiuoti ir specialiajam transportui - greitajai pagalbai, policijai, gaisrininkams.
tags: #nenaudojami #auto #po #avariju