Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenys rodo, kad bendri ekonominiai nuostoliai, patirti dėl su orais ir klimatu susijusių įvykių, 1980-2023 m. 38-iose Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse narėse ir bendradarbiaujančiose Vakarų Balkanų šalyse viršijo 790 mlrd. eurų. Ekstremalūs reiškiniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni, todėl nuosekliai auga ir vidutiniai metiniai ekonominiai nuostoliai.
Ekonominių nuostolių pasiskirstymas Europos šalyse
Daugiausia ekonominių nuostolių per nurodytą laikotarpį patyrė Vokietija (180 mlrd. eurų), po jos rikiuojasi Italija (135 mlrd.), Prancūzija (130 mlrd.), Ispanija (97 mlrd.) ir Lenkija (20 mlrd. eurų). Vertinant žalą pagal paviršiaus plotą bei gyventojų skaičių, didžiausius nuostolius patyrė Slovėnija, Belgija, Vokietija, Šveicarija ir Italija.
| Šalis | Bendri nuostoliai (mlrd. eurų) |
|---|---|
| Vokietija | 180 |
| Italija | 135 |
| Prancūzija | 130 |
| Ispanija | 97 |
Priešingai - mažiausi nuostoliai vienam gyventojui fiksuoti Kosove (10 eurų), Juodkalnijoje (41 euras) ir Islandijoje (87 eurai).
Klimato kaitos tendencijos ir prognozės
Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) nurodo, kad klimato kaita lemia ekstremalių reiškinių intensyvėjimą. Pietų Europoje vis dažniau pasitaiko stiprių karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų, o Vidurio ir Rytų Europoje - intensyvių kritulių bei potvynių. Pajūrio regionai susiduria su jūros lygio kilimo grėsmėmis.
Animacinis filmas „Saugesnis rytojus: Kaip gyventi su klimato kaita?“ | Projektas „Safe Response“
Prognozuojama, kad Ispanija iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali patirti 4,6 trilijono eurų nuostolių. Siekdama sušvelninti padarinius, šalis įgyvendina nacionalinį prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį infrastruktūros pritaikymą, vandentvarkos modernizavimą ir miškų gaisrų prevenciją.
Klimato kaitos poveikis Lietuvai
Lietuva per 1980-2023 m. laikotarpį dėl ekstremalių reiškinių patyrė 2,3 mlrd. eurų nuostolių. 2024-ieji tapo vienais šilčiausių metų per visą stebėjimų istoriją - vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C, viršydama daugiametį vidurkį. Lietuvoje dažniausiai fiksuojami stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai:
- Stiprūs lietūs: pasitaiko 3-4 kartus per metus, ypač paveikiantys miestus kaip Vilnius, Šiauliai ar Alytus.
- Stambi kruša: pasitaiko 1-2 kartus per metus, dažnai liekanti neužfiksuota dėl lokalumo.
- Stiprus vėjas ir audros: sudaro apie 42 proc. visų nelaimių, dažnai gadindami elektros tinklus ir infrastruktūrą.
- Tirštas rūkas: ypač būdingas šaltuoju laikotarpiu (spalį-kovą).
Šaltuoju metų laiku Lietuvoje taip pat fiksuojami speigai, labai smarkus snygis ir uraganai. Klimato kaita šiuos reiškinius daro vis sunkiau nuspėjamus, todėl didėja poreikis investuoti į ankstyvojo įspėjimo sistemas ir infrastruktūros atsparumą.
tags: #avarijos #duju #sektoriuje #dazniausiai #kyla #del