Automobilio oro kondicionavimo sistema tiesiogiai lemia vairuotojų ir keleivių komfortą tiek trumpų, tiek ilgesnių kelionių metu. Karštomis vasaros dienomis automobilio salono temperatūra gali pakilti iki 40-50 °C, ypač jei transporto priemonė ilgą laiką stovi saulėje. Tačiau kondicionieriaus sistema nėra visiškai atspari gedimams. Kaip ir kitos automobilio sistemos, ji laikui bėgant dėvisi, gali prarasti sandarumą arba pradėti veikti ne taip efektyviai kaip anksčiau.
Didesnė dauguma automobilių vairuotojų pamiršta kondicionieriaus sistemą šaltuoju periodu, nors tie, kas išmėgina, žino, kaip kur kas geriau yra nupučiamas aprasojęs langas įjungus kondicionierių. Sugedus šiai sistemai, pokyčiai pastebimi netrukus. Svarbu suprasti, kad tokie sutrikimai gali turėti skirtingas priežastis, o tikroji jų priežastis ne visada nustatoma vien pagal simptomus. Automobilių oro kondicionierių gedimai paprastai atsiranda tuomet, kai sistema yra aptarnaujama nerūpestingai arba apskritai nėra aptarnaujama.
Dažniausi kondicionieriaus gedimai ir jų simptomai
Kondicionieriaus gedimų būna labai įvairių. Kiekviena iš šių problemų gali pasireikšti skirtingais simptomais.
Sistemos sandarumo problemos ir šaltnešio trūkumas
„Dažniausias kondicionieriaus gedimas - atsiradę nesandarumai. Mat sandarumas turi labai didelę reikšmę uždarai kondicionieriaus sistemai, kadangi šaldančioji medžiaga - tai dujos, kurios randa net mažiausią plyšelį ir įvyksta nuotėkis. Kuo mažiau dujų sistemoje, tuo mažesnis jos našumas,“ - teigia Tomas Miežonis, KEMI Bosch Car Service autoserviso meistras. Priimtina, jei per metus iš sistemos prasisunkia nuo kelių iki keliolikos procentų šaltnešio, liaudyje paprastai vadinamu freonu. Būtent todėl jo kiekį būtina tikrinti ir, pastebėjus trūkumą, papildyti.
Paprastai sandarumo problemos atsiranda dėl korozijos. Kondicionavimo sistemų radiatorius, vamzdeliai yra iš aliuminio, jų jungtys paprastai būna metalinės, kurias nuo žiemomis barstomos druskos apima korozija. Taip sistemoje atsiranda korozijos židiniai ir nesandarumai. Maždaug 7 iš 10 automobilių, kurių savininkai kreipiasi dėl kondicionavimo sistemų bėdų, susiduria su sistemos nesandarumo problemomis.
Vienas dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria vairuotojai, yra situacija, kai įjungus kondicionierių iš ventiliacijos angų pučiamas ne pakankamai šaltas arba visai šiltas oras. Dažniausiai tokia problema atsiranda tuomet, kai kondicionieriaus sistemoje sumažėja šaldančios medžiagos - freono - kiekis. Kadangi ši medžiaga yra labai laki, laikui bėgant nedidelė jos dalis gali pasišalinti per sandarinimo vietas ar mikroskopinius sistemos nesandarumus. Kai freono kiekis sistemoje tampa per mažas, kompresorius vis dar gali veikti, tačiau šaldymo procesas vyksta gerokai silpniau. Per mažas šaltnešio kiekis ir su juo cirkuliuojančios mineralinės alyvos kiekis gali lemti tai, kad užstringa kompresorius.
Faktas, kad su freono kiekiu nereikia persistengti. Tačiau yra ir kitas variantas: jei bus trūkumas, sistema nešaldys arba šaldys silpnai. Tokie simptomai gali būti dėl trūkumo sistemoje. Nuvykus ten, kur pildo AC, meistrai pamatuos.
Jeigu sistemoje yra per mažai freono, sistema pajutusi, kad kiekis yra per mažas, neleis sistemos paleisti ir nestartuos. Freonas išeina per skyles sistemoje. Bėda tokia, kad ne taip seniai pildyta sistema, o kondicionierius naudojamas labai retai, tačiau freonas per nepilnus metus dingo.
Kompresoriaus ir jo sankabos gedimai
Viena dažnesnių situacijų, kai kondicionierius apskritai neįsijungia, yra kompresoriaus sankabos gedimas. Kompresoriaus sankaba yra atsakinga už tai, kad įjungus kondicionierių kompresorius pradėtų suktis kartu su varikliu. Pagal simptomus (pvz., kai lauke šilta, kondicionierius nebeveikia, o bandant lenkti ir laikant apie 3000 apsukų, pradeda šaldyti, bet po kiek laiko vėl atsijungia) labai panašu į kompresoriaus sankabą.
Apie kompresoriaus sankabos problemas kalbama ir atveju, kai prie didesnių apsukų tiesiog buksuoja kompresoriaus sankaba. Skriemulys sukasi visą laiką. Skriemulio viduje yra sankaba, kuriai įsijungus pradeda suktis ir kompresorius. Tačiau priedo gali būti 'parėjęs' ir skriemulio guolis. Sugedus sankabai, ji tiesiog nesudirba arba sudirba prastai ir siurblio niekas nesuka - tokiu atveju nėra slėgio ir kondicionierius neveikia.
Sutrikus kompresoriaus veiklai, automobilio kondicionieriaus gedimai gali būti atpažįstami iš neįprasto ūžesio, alyvos likučių šios detalės paviršiuje. Jei įjungus kondicionierių, kompresorius veikia garsiai, tai dažniausiai lemia susidėvėjęs kompresoriaus guolis, rečiau - vidinis kompresoriaus užsiteršimas. Ūžiantis ar stringantis kondicionieriaus guolis yra dažniausiai pasitaikantis gedimas kalbant apie kondicionieriaus siurblį.
Kai kurie vartotojai susiduria su problema: "Kai įjungiu klima, iškart sankaba neįjungia kompresoriaus. Kai įjungia, tada pradeda barškėti ten viskas... Išjungiu klima, tie garsai rimsta rimsta rimsta... bet vis tiek toks džiargesys yra biski." Kondicionieriaus centre gali pasakyti, kad kompresoriaus guolis pabiręs ir jį reikia keisti. Paminėtas atvejis su Volvo S80 2007 D5, kur kompresoriui stovi atskiras diržas.
Komponento užsikirtimą gali lemti jo susidėvėjimas ar nepakankamas alyvos lygis sistemoje.
Kaip veikia oro kondicionieriaus kompresoriaus sankaba.
Perpildyta sistema
Kitas dažnas atvejis yra susijęs su sistemos perpildymu. Pasitaiko, kad truputį perpildyta sistema, ir nuo susidariusio slėgio kondicionierius atsijungia. Tai gali pasireikšti taip, kad jei lauke vėsiau, tai šaldo normaliai, veikia, o jei karščiau - pašaldo ir išsijungia. Vartotojai bandė nupilti reikiamą perteklių ir laukė karštesnių orų, kad patikrintų, ar tai padėjo.
Kiti galimi gedimai
- Elektros sistemos sutrikimai: Dar viena galima priežastis, kodėl kondicionierius neįsijungia. Kai kuriuose automobiliuose kondicionierius gali automatiškai neįsijungti, jei sistemoje nustatomas per mažas šaldančios medžiagos slėgis.
- Užsikimšęs salono filtras: Dažniausiai tokį sutrikimą sukelia užsikimšęs salono filtras, kuris lemia silpną oro srautą. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurios atsiranda prasta oro cirkuliacija automobilio salone, rasoja langai ar atsiranda prastas kvapas. Salono filtrą rekomenduojama keisti kaskart, kai nuvažiuojama 20 000 kilometrų (arba periodiškai kas 10 000 nuvažiuotų kilometrų).
- Salono ventiliatoriaus gedimas: Retesnė priežastis, susijusi su oro tiekimu į saloną.
- Nemalonus kvapas: Ši problema dažniausiai susijusi su bakterijų ir grybelių kaupimusi garintuve. Laikui bėgant šie mikroorganizmai pradeda skleisti nemalonų kvapą, kuris per ventiliacijos sistemą patenka į automobilio saloną.
- Garintuvo gedimas: Gali pasireikšti vandens nuotėkiu salone ir nemaloniu kvapu. Priežastys - drėgmės drenavimo vamzdžio užteršimas ir užsikimšimas.
- Šiluminis plėtimosi vožtuvas: Sugedus vožtuvui, atvėsintas oras pasiekia automobilio saloną su pertrūkiais, nes šis įtaisas gali pats išsijungti. Be to, šis gedimas sukelia garintuvo žarnų užšalimą. Jis gali netinkamai veikti dėl mechaninio pažeidimo ar neteisingo sureguliavimo, vidinio sistemos užsiteršimo. Pagrindinis šio gedimo požymis - oro kondicionierius neįsijungia arba netikėtai išsijungia, kai automobilis važiuoja nedideliu greičiu.
- Kondensatoriaus užteršimas: Pati dažniausia kondensatoriaus gedimo priežastis yra dalių ir pagrindinių kondicionavimo sistemos linijų tarša. Didelis kondensatoriaus užteršimas sukelia jo perkaitimą, o dėl to sistemoje padidėja slėgis. Kondicionierius šiuo atveju nedirbs. Kondensatoriai dažnai stovi automobilio priekyje ir jiems tenka didelė dalis atmosferos poveikio, kas priverčia aliuminį oksiduotis ir atsiranda mikro įtrūkimai.
- Kondicionieriaus sistemos kamštis: Dėl to, nors sistemoje yra freono ir siurblys pasileidinėja, sistema nešaldo.
Garsai ir kiti neįprasti požymiai
Kartais kondicionierius vis dar šaldo orą, tačiau įjungus sistemą pradeda girdėtis neįprasti garsai. Tokie garsai dažniausiai susiję su kompresoriaus arba jo sankabos darbu. Kartais triukšmas atsiranda ir tuomet, kai sistemoje yra per mažai šaldančios medžiagos. Garsas gali būti lyg metalas trintųsi į metalą, kai atsijungia kondicionierius.
Kartais apie ventiliacijos arba kondicionavimo sistemos problemas gali signalizuoti ir dažnai rasojantys automobilio langai. Jei automobilio salone kaupiasi per daug drėgmės, šiltas oras susiduria su šaltu stiklu ir ant jo paviršiaus susidaro kondensatas. Tinkamai veikiantis kondicionierius padeda pašalinti drėgmę iš automobilio salono, nes veikdamas jis sausina orą. Jei kondicionierius neveikia arba veikia silpnai, drėgmė salone gali kauptis greičiau.
Kondicionavimo sistemos veikimo principai
Jūsų automobilio oro kondicionavimo sistema susideda iš trijų pagrindinių dalių - kompresoriaus, kondensatoriaus ir garintuvo. Visi jie dirba kartu, per aukšto slėgio / žemo slėgio uždarojo ciklo sistemą pernešdami medžiagą, vadinamą šaltnešiu (freonu). Kompresorius varomas diržu, pritvirtintu prie automobilio variklio. Čia žemo slėgio šaltnešio dujos suspaudžiamos į aukšto slėgio aukštos temperatūros dujas prieš pumpuojant į kondensatorių.
Tada iš aukšto slėgio skysčio pašalinamas bet koks vanduo, jį pašalina įrenginys vadinamas imtuvu-džiovykle, toliau jis pumpuojamas į šiluminio plėtimosi vožtuvą. Šiuo metu žemo slėgio aušinimo skystis vėl virsta dujomis ir pasišalina iš garintuvo, perimdamas šilumą iš transporto priemonės vidaus.
Kondicionieriaus siurblys sukasi kartu su kitais išorinio diržo sukamais agregatais. Tam, kad jis pastoviai nekeltų slėgio ir nedirbtų, jame yra sumontuota sankaba. Kai norime, kad kondicionierius šaldytų, suveikia sankaba ir diržiukas suka ne tik guolį, bet ir patį siurblį.
Diagnostika ir techninė priežiūra
Kodėl svarbi profesionali diagnostika?
Nors kai kurie kondicionieriaus veikimo sutrikimai gali atrodyti akivaizdūs, tikroji jų priežastis ne visada nustatoma vien pagal simptomus. Dėl šios priežasties autoservisuose atliekama išsami kondicionieriaus sistemos diagnostika. Profesionaliai aptarnaujant kondicionavimo sistemą, visuomet reikia atlikti jos dezinfekciją. Autoservisuose visuomet yra tikrinamas kondicionieriaus sistemos sandarumas, o taip pat šaldančios medžiagos ir mineralinės alyvos, skirtos kompresoriaus tepimui, lygis. Taip pat matuojama salono oro temperatūra prie tam tikrų kondicionieriaus nustatymų ir lyginama ją su gamintojo duomenimis.
Prieš pildymą visada yra daromas vakuumavimas. Jeigu gerai išvakuuojama, tai drėgmės teoriškai nelieka. Tačiau kartais meistrai patingi pavakuumuoti ilgiau. Silpną oro srautą gali sukelti daugybė problemų, pradedant nuo mažų problemų baigiant rimtomis, pvz., atsilaisvinusios žarnos, iki sugedusio garintuve esančio ventiliatoriaus. Oro kondicionavimo sistemos sandarumo patikrinimą geriausia patikėti atlikti profesionalui. Pagrindinės oro kondicionieriaus nuotėkio priežastys yra drėgmė ir amžius. Kaip minėta, kai drėgmė susimaišo su šaltnešiu, susidaro ėsdinanti rūgštis, kuri gali pažeisti visą oro kondicionavimo sistemą.
Esant mikro įtrūkimams, kurių neaptinka standartiniai testai, servise galima pamėginti tokius nuotėkius ir vietas surasti panaudojant azoto sistemą - sistemą pripildoma azoto ir sudaroma apie 25 atmosferas slėgio, tada paliekama pusei valandos ir stebima, kas vyksta su slėgiu. Jei yra kažkoks mikro įtrūkimas, prie tokio slėgio jis turi padidėti ir problema turėtų būti rasta.
Kaip veikia oro kondicionieriaus kompresoriaus sankaba.
Reguliarios priežiūros svarba
Daugeliu atvejų automobilio kondicionieriaus gedimai šalinami gana sudėtingai. Todėl verta tiesiog pasistengti užkirsti jiems kelią. Neatsižvelgiant į metų laiką, reguliariai įjunkite oro kondicionierių. Reguliari patikra, periodiškas filtro keitimas, aušinimo skysčio atnaujinimas, kondicionavimo sistemos naudojimas visais metų laikais - šie veiksmai galėtų padėti išvengti jos gedimų. Tiek oro kondicionieriaus remontas, tiek pakartotinis oro kondicionieriaus papildymas reikalauja specialių įgūdžių, įrankių ir prietaisų. Prieš atliekant šiuos darbus, privalomi specialūs mokymai. Užpildant oro kondicionierių aušinimo medžiagomis, alyva bei keičiant nusidėvėjusius elementus, vertėtų rinktis tik patikimų gamintojų detales ir prietaisus. Naudojant oro kondicionierių, patartina vadovautis techniniuose dokumentuose pateikiamomis taisyklėmis.
Ko vengti pildant kondicionierių
Kategoriškai nerekomenduojama kondicionierių pildyti aikštelėse prie prekybos centrų - tai pinigų išmetimas į balą. „Laikinose palapinėse dirbantys dažniausiai neturi profesionalios tikrinimo aparatūros, netikrina sistemos sandarumo ir, blogiausia, netaiso nesandarių sistemų. Jie net nėra suinteresuoti ieškoti kondicionieriaus gedimo, nes jų tikslas - per trumpą laiką užpildyti kuo daugiau kondicionierių,“ - aiškina Tomas Miežonis. Užpildžius nesandarią sistemą, ji šaldys neilgai - kelias dienas ar savaites. Vėliau sistemą teks remontuoti ir vėl pildyti iš naujo. Todėl visus darbus turi atlikti specialistai, galintys nustatyti gedimus ir juos pašalinti.
Svarbu ir tai, kad šiuo metu transporto priemonėse naudojami du pagrindiniai šaltnešiai: naujesnis R1234yf ir senas, bet dar gana smarkiai paplitęs R134a. KEMI Bosch Car Service autoservisuose sistemų pildymui naudojamas ir naujosios kartos 1234YF šaltnešis, kuris gerokai mažiau kenksmingas aplinkai ir Europos Sąjungoje privalu naudoti nuo 2017 metų.
Kai kurie konkretūs Volvo atvejai
Vienas Volvo V70 savininkas pastebėjo, kad kai lauke šilta (temperatūra 20 laipsnių auksčiau nulio ir daugiau), kondicionierius pradeda nebeveikti. Anksčiau jis atsijungdavo tik kamščiuose, o dabar jau nebeveikia ir važiuojant užmiestyje normaliu greičiu. Keista, kad perjungus iš penktos į ketvirtą pavarą ir pavažiavus ketvirta pavara, laikant apie 3000 apsukų, kondicionierius pradėdavo šaldyti, tačiau po kiek laiko vėl atsijungdavo. Sustabdžius ir išjungus variklį kelioms minutėms, kartais padėdavo. Buvo spėliojama apie siurblio sankabos per didelį tarpą arba ventiliatoriaus problemas.
Kitas atvejis su Volvo 850 2.0 20V 1993 modeliu, kur kondicionierius šaldo normaliai, kai lauke vėsiau, bet karštesnėmis dienomis pašaldo ir išsijungia. Problema buvo, kad sistema buvo perpildyta, ir nuo susidariusio slėgio kondicionierius atsijungdavo. Buvo planuojama nupilti perteklių ir stebėti rezultatus.
Kitas Volvo atvejo savininkas mini "garsą lyg metalas trintųsi į metalą, kai atsijungia kondicionierius. Įsijungia - garsas pasikeičia." Tai gali rodyti į guolio ar kompresoriaus sankabos problemą.
Volvo XC70 2003 m. savininkas susidūrė su problema, kai nepasileido siurblys, magnetas nepritraukė sankabos. Išėmus siurblį, buvo sumažintas tarpelis tarp sankabos ir skriemulio, įdėta 0,5 mm poveržlė. Tačiau po to atsirado problema su klimato kontrole: reguliuojant temperatūrą, dažniausiai vienoje pusėje pučia šaltą orą, o kitoje - šiltą, kas gali reikšti sklendžių strigimą ar varikliukų problemas.
Šiuolaikinėse automobilių sistemose, pvz., 2006 m. Toyota, kompresoriaus skriemulys sukasi visada, nepriklausomai nuo to, ar įjungtas kondicionierius, ar ne (vožtuvinė sistema). Jo tepimas vyksta nuo freone esančio tepalo. Kai freonas dingsta, skriemulys negauna tepimo, ir tai tik laiko klausimas, kada jis suges. Jeigu kompresorius yra "vožtuvinis", tai net ir išėjus freonui, jis vis tiek tepasi tepalu esančiu pačiame kompresoriuje, nebent tepalo nėra išvis.
Apibendrinant, Volvo V70 kondicionieriaus problemos gali būti įvairios - nuo paprastų šaltnešio trūkumų iki sudėtingų mechaninių gedimų, susijusių su kompresoriumi ar jo sankaba. Svarbiausia - atlikti laiku diagnostiką ir priežiūrą pas patikimus specialistus.
tags: #volvo #v70 #atsijungia #kondicionierius