Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų yra aktuali problema daugelyje Lietuvos miestų. Gyventojai susiduria su sunkumais ieškant vietos automobiliui, o tai dažnai sukelia konfliktus ir nepatogumus. Didžiųjų miestų gyventojai „mėgaujasi“ ne tik aktyviu šurmuliu, bet ir parkavimo vietų trūkumu. Nors savivaldybės imasi iniciatyvų, siekiant spręsti šią problemą, gyventojams taip pat tenka patiems imtis iniciatyvos bei įsirengti norimą infrastruktūrą.
Automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema
Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, ypač statyti tarybiniais laikais, buvo projektuoti visai kitokiam automobilių kiekiui nei šiai dienai miestai priversti talpinti. Pavyzdžiui, sovietmečiu buvo skaičiuojama, kad 100-tui gyventojų teks 10 automobilių, o Vilniaus miesto automobilizacijos lygis 2013 m. jau siekė 607 automobilius 1000-ui gyventojų, o 2020 m. numatyta pasiekti 640 automobilių ribą.
Dėl šios priežasties butų ir kitų patalpų savininkai vis dažniau kreipiasi į daugiabučių namų administratorius, nurodydami, kad esamų vietų labai trūksta. Neretai automobiliai statomi ant šaligatvių galu ar šonu, nes nėra kaip kitaip pastatyti, o tai sukelia administracinę atsakomybę ir baudas.
Štai, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Baltijos pr. 27 ir 37, pastebimas nuolatinis parkavimo vietų trūkumas. Pasak Baltijos pr. 27 name gyvenančio Nerijaus, bendroje aikštelėje statyti automobilius nepažeidus eismo taisyklių gali maždaug 10 proc. žmonių. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, už automobilių stovėjimo pažeidimus per 2023 m. Baltijos pr. 37 buvo surašyti 339 administracinių nusižengimų protokolai, o per 2024 m. sausį - dar 119. Tai iliustruoja problemos mastą ir nuolatinį vietų trūkumą, ypač vakarais ir naktimis.
Teisiniai aspektai ir nuosavybės klausimai
Norint padidinti automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio, pirmiausia svarbu įvertinti tokių veiksmų teisėtumą ir išsiaiškinti, kam priklauso žemės sklypas bei esamos ar planuojamos parkavimo vietos.
Viešosios nuosavybės aikštelės
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar vietos yra viešosios nuosavybės objektai
, t. y., priklauso valstybei ar savivaldybei, jos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai susidaro nuomonė, kad konkretus kiemas skirtas tik šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonėms.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y., statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Privačios nuosavybės aikštelės
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai
, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y., įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės.
Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Ginčų sprendimas ir susitarimai
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Fizinių kliūčių ir atitvarų įrengimas
Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Atstumo reikalavimai nuo kaimyno sklypo ir kiti statybos niuansai
Vienas svarbiausių aspektų planuojant automobilių stovėjimo aikštelę yra atstumas nuo kaimyno sklypo ribos. Nesilaikant nustatytų atstumų, gali kilti ginčų su kaimynais ir netgi teisinių problemų. Konkretūs atstumų reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo vietos savivaldybės taisyklių, todėl visada rekomenduojama pasidomėti galiojančiais teisės aktais.
Jei planuojama statyti arčiau nei leidžiama, reikalingas kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai statoma mažiau nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, reikalingas notariškai patvirtintas visų bendrasavininkų sutikimas.
Problemos dėl atstumų gali kilti ir su esamais statiniais. Pavyzdžiui, šeima ramiai gyveno dešimtmetį, kai greta jų sklypo prasidėjus statybos darbams, ėmė aiškėti, jog namas statomas visai šalia jų tvoros, galimai neišlaikius reikalaujamų atstumų. Nors detaliajame plane numatyta, kad 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos galima statyti iki 8,5 metro aukščio statinius, realiai šis atstumas siekė 2,54-2,89 metro. Tokie ginčai dažnai sprendžiami teisme.
Statybos techninis reglamentas ir leidimai
Statybų techniniame reglamente numatyta, kad statant gyvenamosios paskirties daugiabutį, automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Ši nuostata netaikoma statant svečių namus, nes įstatymo leidėjas numato, kad viešbučiai ir svečių namai nebus užimti visą laiką, todėl tokio automobilių aikštelės poreikio kaip daugiabučių atveju tiesiog nebus.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kitus reikalavimus, tokius kaip automobilių parkavimo vietos ir priešgaisriniai atstumai. Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį (pvz., nedidelę aikštelę) privalomas, jeigu statoma mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jei statoma ne sodyboje), kurortuose, Kuršių nerijoje ar magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose.
Jeigu žemės sklypas nėra kultūros paveldo zona ir planuojama aikštelė iki 100 kvadratinių metrų, netgi nereikalingas raštiškas pritarimas iš savivaldybės. Tai skaitosi prie sklypo tvarkymo darbų, tačiau vis tiek reikėtų supažindinti bendrijos narius.
Arvados miestas: statybos leidimo pagrindai
Gyventojų iniciatyvos ir savivaldybių parama
Automobilių stovėjimo vietų didinimas prie daugiabučių dažnai reikalauja bendradarbiavimo tarp gyventojų ir savivaldos institucijų. Gyventojų iniciatyvos yra esminės sprendžiant šią problemą.
Iniciatyvų svarba ir pirmieji žingsniai
Daugelis daugiabučių namų neturi suformuotų žemės sklypų, tad visa žemė aplink juos priklauso valstybei. Nustatyta, kad vienam daugiabučio butui turi būti projektuojama ne mažiau kaip viena automobilių saugojimo vieta, o tikrąjį vietų poreikį žino patys gyventojai. Norint įsirengti automobilių aikštelę, visų pirma daugiabučio gyventojai arba jų atstovas (bendrijos pirmininkas, gyventojų įgaliotas daugiabučio namo administratorius ar kt.) turi kreiptis į savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kad būtų suformuotas daugiabučio sklypas.
Suformavus sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, gyventojai gali svarstyti ir kitas alternatyvas - namo priestato ar kitos infrastruktūros įrengimo galimybes. Suderinus projektą, gyventojai savo lėšomis galės įsirengti automobilių aikštelę. Pirmasis žingsnis - namo įgalioto atstovo kreipimasis į atitinkamą skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą. Suformavus sklypą, paaiškės, ar numatytoje vietoje konkretus daugiabutis gali vykdyti kokią nors veiklą.
Taip pat yra galimybė kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant ekologines medžiagas, pavyzdžiui, betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms ir nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų. Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų.
Jei toje vietoje, kur siūloma įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, šilumos tinklai), būtina parengti projektą. Šilumos tinklai, pavyzdžiui, visiškai neleidžia jokių aikštelių ant savo tinklų, o visi tinklai turi apsaugos zonas, kurios negali būti pažeistos.
Savivaldybių vykdomos programos
Nors automobilių parkavimo vietų trūkumo problema yra didelė, savivaldybės aktyviai ieško sprendimų ir siūlo paramos programas:
- Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendina „Kaimynijų programą“, skirtą senesnių nei 15 metų daugiabučių namų kiemų ir teritorijų atnaujinimui. Pagal šią programą skiriamas finansavimas - po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Tai apima ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimą bei kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžia, kad tikslas yra įgalinti gyventojus ir bendrijas spręsti šias problemas, siūlydamas įvairius sprendimus: nuo daugiau aikštelių iki tvarkos ir šlagbaumų įrengimo, ar net parkavimo būdų įteisinimo, kai vienas ratas pastatomas ant šaligatvio, jei tai netrukdo praeiviams.
- Kauno miesto savivaldybė taip pat įgyvendina automobilių parkavimo vietų skaičiaus didinimo planus, tačiau pabrėžia, kad iniciatyvos turėtų imtis patys butų savininkai.
- Klaipėdos savivaldybė planuoja įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skirdama apie 5,5 mln. eurų. Taip pat planuojami nauji sprendimai kituose mikrorajonuose. Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų parkavimo problemoms spręsti.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.
Finansiniai aspektai
Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas yra brangus procesas, ir finansiniai klausimai dažnai tampa pagrindine kliūtimi.
Aikštelių įrengimo ir pirkimo kainos
Žemė miestuose yra brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti. Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje gali kainuoti nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų ar daugiau, priklausomai nuo vietos mieste.
Vidutinė aikštelės įrengimo kaina, apimanti buvusio asfalto nuėmimą, naujo patiesimą, stogines, pritaikymą neįgaliesiems ir kt., yra nustatoma pagal statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši kaina yra maksimaliai leistina, o ne faktinė, kuri paaiškės po techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo.
Kompensacijos už neįrengtas vietas
Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statytojas miestui turi kompensuoti 15000 Lt (apie 4344 eur). Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą.
Kaupiamųjų lėšų naudojimo ypatumai
Daugiabučio namo gyventojams nusprendus įrengti parkavimo vietas, kyla klausimas dėl finansavimo. Jeigu buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus gali būti laikoma neteisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. Be to, jei parkavimo vietų neužtenka, mokėti pinigus ir neturėti vietos taip pat nėra teisinga.
Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį reikia turėti ir pasikeitus aplinkybėms atnaujinti. Jeigu bendrojo naudojimo apraše nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jei trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.
Taip pat galima įsivaizduoti, kad dauguma savininkų sutinka ir leidžia tik kai kurių butų savininkams naudotis tam tikra sklypo dalimi, savo lėšomis ten įsirengiant automobilių aikšteles (tik tų butų savininkai turėtų teisę ten laikyti automobilius, galbūt, pavyzdžiui, paliekant vietą žmonėms su negalia ir vietą svečiams, gal reikėtų ir naudojimosi aikštele tvarkos taisykles pasitvirtinti). Tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų apraše būtų įrašyta, kad aikštelė priskiriama tik tiems butams.
Tačiau nereikia pamiršti labai svarbios Civilinio kodekso 4.85 str. 6 dalyje nurodytos nuostatos apie savininkų sprendimus: Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu.
Apsaugant investicijas, galbūt būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui, keletą metų). Norint apsidrausti nuo ginčų, galbūt būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, tačiau naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai. Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis.
Svarbi pastaba: pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).
Konkrečių situacijų pavyzdžiai ir iššūkiai
Realūs pavyzdžiai rodo, kad automobilių stovėjimo vietų didinimas susiduria su įvairiais iššūkiais ir konfliktais.
Panevėžio Tulpių gatvės daugiabučio atvejis
Panevėžio Tulpių gatvės 20-ojo daugiabučio gyventojai susidūrė su finansiniais ginčais, kai bendrija nusprendė rinkti lėšas ir prie namo įrengti vietas automobiliams. Nors gyventojai sutiko padengti 60 proc. aikštelės įrengimo sąmatos (12 tūkst. eurų), dalis gyventojų, ypač neturintys automobilių, atsisakė mokėti. Pavyzdžiui, 80-metė gyventoja teigė: Man 80 metų, niekada nevairavau ir nebevairuosiu. Butas po manęs liks dukrai, o ji taip pat nevairuoja. Kodėl turėčiau mokėti už aikštelę, kuria nesinaudosiu?
Ši situacija iliustruoja, kaip sunku pasiekti konsensusą, kai finansinė našta paskirstoma nevienodai.
Klaipėdos Kauno gatvės projekto patirtis
Kauno gatvėje Klaipėdoje, įgyvendinant parkavimo vietų plėtros projektą, dingo apie 60 proc. žadėtų parkavimo vietų. Gyventojai aktyviai dalyvavo viešinimo procedūrose ir gavo pažadą, kad prie jų namo bus padaryta 30 parkavimo vietų, o trims namams - 113 vietų, nors pradinis projektas numatė 61 vietą. Tačiau projekto vykdymo metu realiai buvo skirta tik 13 parkavimo vietų namui su 85 butais. Tokie atvejai sukelia gyventojų nusivylimą ir rodo, kad projektų vykdymas kartais neatitinka išankstinių pažadų ir poreikių.
Daugiabučio Radviliškio g. gyventojo kreipimasis
Radviliškio g. 76 daugiabučio gyventojas Algirdas Drevinskas 2022 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, teiraudamasis dėl galimybių laisvame plote įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje automobilius galėtų statyti daugiabučių namų Nr. 68-80 gyventojai. Šiame plote, susidariusiame perkėlus komunalinių atliekų konteinerius ir sutvarkius elektros pastotės prieigas, būtų galima įrengti reikalingas parkavimo vietas. Nors savivaldybės administracijos direktorius anksčiau žadėjo įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių po metalinių garažų kompleksų pašalinimo kampanijos, gautas atsakymas Radviliškio gatvės gyventojams rekomendavo vadovautis „Atmintinės“ nuostatomis, nurodančiomis, kad iniciatyvų turi imtis patys gyventojai. Tai iliustruoja savivaldybių pozicijos pokyčius ir gyventojų poreikio neatitikimą su esamais planais.
Automobilių stovėjimo vietų įrengimas žaliojoje vejoje (eco-parking)
Viena iš efektyvių ir estetiškų automobilių stovėjimo vietų didinimo alternatyvų yra parkavimo vietų įrengimas žaliojoje vejoje, naudojant specialias groteles.
Grunto paruošimas
Norint įrengti veją, ant kurios būtų galima statyti automobilius nepakenkiant žolei ir pagrindui, patariama naudoti didelio gniuždomojo stiprio groteles „GeoGreen“ arba „GeoGrass“. Pirmiausiai, nuo numatytosios dėvimojo paviršiaus altitudės daroma apytiksliai 30 cm gylio iškasa ir pavibravus pamatuojamas jos stiprumas. Jei esamas pagrindas nėra pakankamai stiprus (bent Evd ≥ 25 MPa), rekomenduojama kreiptis į specialistus dėl tinkamo sustiprinimo.
Iškasos dugnas ir šonai išklojami didelio stiprio neaustine geotekstile S18NW. Įrengiamas ir gerai sutankinamas mažiausiai 150 mm storio pagrindo sluoksnis. Jam rekomenduojama naudoti 0/16 - 0/32 mm frakcijos gerai drenuojančio (praleidžiančio vandenį) smėlio - žvyro mišinį. Praėjus dviem dienoms po sutankinimo, patikrinamas grunto stiprumas.
Grotelių įrengimas
Ant sutankinto smėlio - žvyro mišinio sluoksnio įrengiamas 100 mm storio grotelių pagrindo sluoksnis. Šiam sluoksniui rekomenduojama naudoti vulkaninės kilmės 0/5 mm frakcijos smėlio sluoksnį su nedidele augalinio grunto ir trąšų priemaiša, tai padės užtikrinti gerą vejos vešėjimą. Šiam sluoksniui svarbus geras sutankinimas ir lygumas prieš grotelių įrengimą.
Įrengus įsodinimo sluoksnį, klojamos „GeoGreen“ (arba „GeoGrass“) grotelės. Įrengiant groteles, dėl galimo terminio plėtimosi rekomenduojama palikti 30 mm tarpus nuo bet kokių fiksuoto įtvirtinimo objektų (pvz., nuo bortų, šulinių). Apeinant kliūtis, „GeoGreen“ elementus galima pjaustyti diskiniu pjūklu. Preliminariam darbų vertinimui galima skaičiuoti, kad vienas žmogus per valandą gali įrengti apie 60 kv.m „GeoGreen“ (arba „GeoGrass“) grotelių.
Grotelių užpildymas ir vejos sėjimas
Grotelės gali būti pildomos vulkaninio smėlio (0/5 frakcijos), dirvožemio ir organinės trąšos mišiniu arba paprasto silicio smėlio, dirvožemio ir durpių/humuso mišiniu. Grotelių akutės užpildomos iki pat viršaus, tada palaistoma vandeniu, kad gruntas susėstų ir vėl užpildoma iki galo. Sėti veją galima ant jau užpildytų grotelių akučių arba sėklas galima įmaišyti tiesiai į užpildo gruntą. Kokias vejos sėklas rinktis, geriausia pasikonsultuoti su tos srities specialistais. Iki visiško žolių įsišaknijimo būtina pasėtą veją laistyti.
Priežiūros rekomendacijos
Siekiant išlaikyti vejos stovėjimo aikštelės ilgaamžiškumą ir estetiką, rekomenduojama veją reguliariai tręšti ir laistyti, periodiškai patikrinti, ar akučių nereikia papildomai užpildyti gruntu. Grunto stiprinimui naudojant geotinklą, svarbu maksimaliai sutankinti esamą pagrindą, kloti didelio tempiamojo stiprio neaustinę geotekstilę, o ant jos - triašį geotinklą. Gruntas pilamas „atbuline“ tvarka, kad būtų išvengta tiesioginio važiavimo technika ant geotinklo. Tokiu būdu užtikrinamas grunto dalelių stabilumas dėl inovatyvios trikampės geotinklo struktūros. Siekiant apsisaugoti nuo kokybiškų gruntų susimaišymo su prastais pagrindo gruntais, sluoksnius būtina atskirti.
tags: #automobiliu #stovejimo #aiksteles #didinimas #prie #daugiabuciu