Automobilių pramonė yra viena svarbiausių transporto priemonių gamybos šakų, visame pasaulyje užimanti itin svarbią vietą. Jai tenka didelė dalis transporto priemonių gamybos apimčių įvairiose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Japonija, Švedija, Ispanija, Kanada, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija. Automobilių pramonės įmonės gamina įvairias transporto priemones - nuo lengvųjų automobilių iki autobusų ir troleibusų, taip pat automobilių variklius. Nors Lietuvoje nėra didelių automobilių surinkimo gamyklų, šalyje veikia ne viena įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales, kas įrodo, kad Lietuvos pramonė gali būti svarbi tarptautinėse tiekimo grandinėse.
Automobilių pramonės gamybos procesai ir įranga
Automobilių pramonėje štampavimo cechuose kiekvieną dieną pagaminama daugiau nei milijonas įvairių formų ir dydžių kėbulo dalių skirtingiems modeliams. Dėl tokios didelės įvairovės dažnai reikia keisti štampavimo formas, todėl būtini trumpesni presavimo ciklai.
Štampų tvarkymo kranai
Pagrindiniai procesiniai kranai automobilių pramonėje naudojami štampų (presformų) transportavimui iš saugyklos į presą presavimo operacijai atlikti ir grąžinimui atgal į saugyklą. Štampų tvarkymo kranai taip pat naudojami štampų apvertimui priežiūros tikslais. „Konecranes“ jau daugiau nei 40 metų tiekia individualiai pritaikytus procesinius kranus automobilių pramonei. „Konecranes“ štampų tvarkymo kranai dažniausiai yra dviejų sijų tipo kranai, kuriuose gali būti įvairios vežimėlių (traversų) konfigūracijos, tokios kaip du keltuvai ant vieno bendro vežimėlio arba du atskiri vežimėliai, motorizuoti pasukami kabliai ar rankiniu būdu reguliuojamos apkrovos skersinės sijos.
Ritinių tvarkymo kranai
Ritinių tvarkymo kranas tiekia plienino ritinius išvyniojimui ir lakštų pjaustymui. Kai plienas supjaustomas į reikiamo dydžio ruošinius, šie ruošniai toliau spaudžiami štampavimo staklėse, kad būtų suformuotos automobilio kėbulo dalys, tokios kaip variklio dangtis, durys, bagažinė, stogas ir pan. Spaudimo procesas apima 3-5 nuoseklias štampavimo operacijas, kurių jėga siekia nuo 1 000 iki 25 000 kN. Ritinių tvarkymo kranai yra suprojektuoti taip, kad važiuotų didelius atstumus dideliu greičiu, taip sutrumpindami darbo ciklus ir atitikdami griežtus automobilių pramonės gamybos grafikus.
Lietuvos automobilių pramonės istorinis kontekstas
Lietuvos transporto pramonė turi gilias šaknis, o automobiliai Kaune atsirado jau nuo 1918 metų.
Automobiliai Kaune tarpukariu
Tarpukariu Kaune, kuris tuo metu buvo laikinoji sostinė, automobilių eismas sparčiai vystėsi. Miesto gatvėmis važinėjo įvairūs to meto automobiliai, pavyzdžiui, „Oakland“. 1928 m. mieste jau kursavo firmos „G. M. C.“ autobusai, o prezidentų transportui buvo naudojami tokie modeliai kaip „Dodge“.
Bendrovės „Amlit“ veikla
Tarpukariu Kaune buvo įkurta Amerikos lietuvių bendrovė „Amlit“, kuri tiekė populiarius „Ford“ automobilius ir „Fordson“ traktorius. Tai rodo ankstyvą Lietuvos integraciją į tarptautines automobilių tiekimo grandines, nors ir per prekybos ir importo kanalus.
Lietuva pasaulinėje automobilių tiekimo grandinėje
Nors Lietuvoje nėra didelių automobilių surinkimo gamyklų, šalyje veikia ne viena įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales. Tai įrodo, kad Lietuvos pramonė gali būti svarbi tarptautinėse tiekimo grandinėse.
Detalių gamybos įmonės Lietuvoje
Lietuvoje veikia ne viena „nežinoma“ įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales. Pavyzdžiui, Kaune įsikūrusi įmonė, turinti daugiau nei 200 darbuotojų, gamina daugelį prietaisų skydelyje naudojamų jungiklių, kurie randami ne tik „Volvo“ sunkvežimiuose, bet ir „Saab“, „Peugeot“, „Citroën“ bei GM koncerno automobiliuose, surenkamuose visame pasaulyje. Apie tokių įmonių teikiamą naudą neverta net diskutuoti: jos moka mokesčius į valstybės biudžetą ir sukuria darbo vietas. Nors eksportuojamoms prekėms netaikomas PVM mokestis, tačiau valstybei yra didelė nauda.
Nišinės specializacijos ir eksportas
Lietuvos įmonės sėkmingai užima nišines rinkas. Pavyzdžiui, buvo gautas užsakymas pagaminti kelių lygių klimato kontrolės saulės sensorius, matuojančius temperatūrą salone. Pasaulyje ne tiek daug įmonių gamina tokius nišinius dalykus, tad jos kreipiasi į Lietuvos bendroves. Švedai yra lengvai bendraujantys partneriai, panašūs į lietuvius, o vokiečiai ir japonai, nors ir reikalaujantys daugiau kantrybės bei kruopštumo, vertina kokybę. Lietuvių verslininkams sunkiausia įtikinti naujus klientus iš Švedijos ar Vokietijos kompanijų, kad mūsų šalies produkcija kokybe nesiskiria nuo Vakarų europietiškos, tad ir jos kaina negali būti kaip kiniškų. Kinai, nors ir pasiekę aukštą kokybės lygį, susiduria su bendravimo problemomis ir sunkiai užima nišines terpes, taip pat jiems sudėtinga vystyti produktus, kas atveria galimybes Lietuvos gamintojams.
Pasaulinė krizė palietė ir smulkiuosius automobilių detalių gamintojus iš Lietuvos, tačiau automobilių pramonė atsigauna, o gamybos apimtys vėl auga. Tai leidžia tikėtis, kad eksportas ištemps Lietuvą iš ekonominio nuosmukio.
Europos Sąjungos automobilių pramonės iššūkiai ir strategijos
Spartūs technologiniai pokyčiai ir negailestinga globali konkurencija kelia didelių iššūkių Europos Sąjungos automobilių pramonei. Kad Europos automobilių pramonė būtų konkurencinga pasauliniu mastu, ji turi skubiai atgauti pirmaujančią poziciją pereinant prie švaresnių ir pažangesnių, dirbtiniu intelektu pagrįstų transporto priemonių gamybos. Automobilių industrija Europos Sąjungoje yra vienas svarbiausių, strateginių pramonės sektorių, kurio apyvarta sudaro daugiau nei 7 proc. europinio BVP ir tiesiogiai bei netiesiogiai suteikia darbo vietas 13 mln. žmonių.
Ar vidaus degimo varikliai išliks? | DW News
Globali konkurencija ir technologiniai pokyčiai
ES konkurencingumo ataskaita rodo, kad europinė automobilių pramonė kenčia dėl mažėjančios prekės ženklų vertės, atsiliekančių technologijų, priklausomybės nuo tiekimo grandinių ir didelių gamybos sąnaudų. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos, skaitmenizacija ir Kinijos, kaip pirmaujančios automobilių eksportuotojos, iškilimas iš esmės pakeitė globalią konkurencinę aplinką. Dauguma Europos kompanijų atsilieka nuo konkurentų elektromobilių inovacijų srityje, ypač dėl aukštų baterijų kainų, kadangi jų gamybai reikalingų kritinių žaliavų ir komponentų tiekimo grandines kontroliuoja Kinija. Šešių didžiausių baterijas gaminančių Kinijos kompanijų bendra globalios rinkos dalis reikšmingai auga.
Elektromobilių baterijų technologijos
Automobilių pramonės skatinimo veiksmų plane išskiriami penki pagrindiniai prioritetai: inovacijos ir skaitmenizacija; perėjimas prie netaršaus judumo; konkurencingumo ir tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimas; įgūdžių tobulinimas bei vienodų sąlygų ir konkurencingos verslo aplinkos užtikrinimas. Visus šiuos prioritetus sieja strateginis elektromobilių baterijų technologijų ir gamybos sektorius. „Battery Booster“ paketu siekiama mažinti ES kritinę priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų ir baterijų komponentų importo, skatinti tiekimo grandinių plėtrą bei investicijas į šį sektorių. Komisija taip pat pristatys strateginių projektų sąrašą, kuris supaprastins leidimų išdavimą ir žaliavų tiekimo sutartis baterijų gamybai. Stiprindama partnerystes su užsienio tiekėjais, Komisija žada įsteigti Kritinių žaliavų centrą, kuris padėtų kompanijoms lengviau ir pigiau gauti baterijų gamybai reikalingų žaliavų.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad ličio paklausa pasaulyje iki 2040 metų išaugs 42 kartus. Litis yra vienas esminių komponentų ne tik baterijų gamyboje transporto sektoriui, bet ir ES pereinant prie švarios energetikos. Tačiau alternatyvos, tokios kaip natrio jonų baterijos, siūlo daug mažesnes gavybos išlaidas ir yra draugiškesnės aplinkai.
Programinė įranga ir autonominis vairavimas
Pasaulinė automobilių programinės įrangos ir pažangių vairuotojo pagalbos sistemų rinka iki 2035 metų sudarys apie 165 mlrd. eurų. Nors Europos gamintojai diegia kai kurias šių sistemų funkcijas, juos vis labiau lenkia konkurentai iš Kinijos ir JAV. Programinė įranga įgauna vis daugiau svarbos automobilių pramonėje.
Potencialą globalioje rinkoje turi ir autonominio vairavimo sistemos - prognozuojama, jog iki 2035 metų jos sukurs iki 400 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Nors sąlygos autonominių transporto priemonių bandymams ir komercinei plėtrai ES yra mažiau palankios nei Kinijoje ar JAV, Lietuvoje teisinė bazė autonominių automobilių eksploataciją leidžia jau nuo 2017 metų. Vilniuje jau sėkmingai testuoti autonominiai automobiliai ir maisto prekes pristatė autonominiai startuolio „LastMile“ automobiliai.
Komisija įsipareigojo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant įsteigti bent tris tarpvalstybines bandomąsias zonas, kurios įgalins autonominių transporto priemonių bandomąjį diegimą tiek keleivių, tiek prekių pervežimui. Visa tai padės kurti vietinę ES išmanių ir automatizuotų transporto priemonių programinę įrangą.
Lietuvos potencialas ir galimybės automobilių pramonėje
Nors automobilių gamyklų Lietuvoje nėra ir artimiausiu metu nebus, šalis turi potencialo automobilių pramonės srityje.
Kodėl Lietuvoje nėra automobilių gamyklų? (Mitus paneigiant)
Nuolatinis bendravimas su automobilių pramonės įmonėmis nėra laiko ir resursų gaišimas, nepaisant to, kad didelės automobilių surinkimo gamyklos Lietuvoje kol kas nėra realybė. Daugelis valstybių svajoja apie naujas automobilių gamyklas savo teritorijose, nes jose neišvengiamai darbą surastų daugybė vietinių gyventojų, būtų vystoma infrastruktūra, daugiau užsakymų gautų vietiniai tiekėjai ir logistikos įmonės. Baltijos šalyse apskritai nėra didesnių automobilių ar variklių gamyklų, nors visos kaimyninės ir artimiausios Skandinavijos šalys tokias turi (Lenkija, Rusija, Švedija, Suomija, Baltarusija, Kaliningrado sritis).
Mitas Nr. 1: Lietuvos dydis
Lietuva jokiais būdais nėra per maža automobilių gamyklos įsikūrimui. Slovakija yra geras pavyzdys: pagal teritoriją ji yra ženkliai mažesnė už Lietuvą, o pagal gyventojų skaičių - dvigubai didesnė (apie 5,5 milijonų gyventojų). Slovakija, nors ir nėra labai didelė valstybė, pagal automobilių gamybos apimtis Europoje užima 7-ąją vietą, o pasaulyje - 20-ąją.
Mitas Nr. 2: Geografinė padėtis ir atstumas nuo koncernų
Nors geografinė Lietuvos padėtis iš tiesų yra labai svarbus faktorius, kalbėti apie atstumą nuo koncernų centrų iki Lietuvos tiesiog nėra prasmės. Japonijos ar Pietų Korėjos korporacijų gamyklos sėkmingai veikia Europoje - didesnį atstumą net būtų sunku įsivaizduoti.
Mitas Nr. 3: Nepatikimumas investicijoms
Lietuva iš tiesų yra ramus kraštas su geromis ekonomikos tendencijomis. Lietuva taip pat yra Europos Sąjungos valstybė, Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė. Taigi, Lietuva nėra kažkuo išskirtinai bloga šalis automobilių gamykloms statyti.
Geografinės padėties įtaka ir rinkos dydis
Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuvoje automobilių gamybos tradicijų iš esmės niekada ir nebuvo, priešingai nei, pavyzdžiui, minėtoje Slovakijoje. Tai reiškia, kad investuotojai Lietuvoje kurtų visiškai naują pramonės sektorių, o tam reikėtų nemažai drąsos.
Kaip vieną iš faktorių, kodėl Lietuvoje nėra automobilių gamyklų, o Slovakijoje jų net kelios, VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna įvardino geografinę padėtį. Slovakijai labiausiai padėjo geografinė padėtis ir ilgos gamybos pramonės tradicijos. Vienas didžiausių Slovakijos privalumų automobilių pramonės kontekste - geografinė lokacija, kurią puikiai atspindi ir tai, kad šalies eksporto su BVP santykis viršija 80%. Be šios įgimtos savybės šalis sugebėjo pasitelkti ir inžinerinį kapitalą bei įsiklausyti į gamintojų poreikius. Slovakijos privalumas geografinės padėties prasme yra tai, kad ji yra Europos centre, apsupta didelių valstybių, kuriose taip pat yra išvystyta automobilių pramonė. Taip Slovakija yra įsipynusi į logistikos grandines, kurias vysto visi didieji koncernai.
Pagrindinė prielaida įsikurti automobilių gamyklai - netoliese esanti vartotojų rinka, kurią reikia aptarnauti. Automobilių pramonėje didžiąją dalį komponentų logistikos kaštų prisiima būtent automobilio gamintojas. Natūralu, kad tolstant nuo vartotojų rinkos, didėja ir atstumas, kurį reikia gabenti ir surinktą automobilį. Taigi, Lietuvos geografinė padėtis yra nedėkinga ne dėl atstumų nuo korporacinių centrų, o dėl ekonominio žemėlapio realybės - šalia tiesiog nėra didelės rinkos, kuriai būtų reikalingas didelis kiekis naujų automobilių. Kitaip sakant, Lietuvoje surinktus automobilius tektų vežti pakankamai toli, kad jie pasiektų savo pirkėjus, o tai tikrai nėra idealu gamintojams. Trūkumų yra ir daugiau, pradedant nuo demografinių skaičių, kuriuos didieji industrijų žaidėjai yra įpratę matyti „su daugiau nulių“. Kitaip sakant, mūsų šalyje yra per mažai gyventojų, kad būtų sudaryta pakankamai didelė vietinė rinka.
Inžinerinės kompetencijos ir negamybiniai padaliniai
Didieji automobilių koncernai nuolat turi stebėti rinką ir ieškoti palankių vietų investicijoms. Jau seniai praėjo tie laikai, kuomet vokiškų markių automobiliai buvo gaminami tik Vokietijoje, japoniški - tik Japonijoje, o amerikietiški - tik JAV. Nors artimoje ateityje Lietuvoje automobilių gamyklos nebus, tai nereiškia, kad nuolatinis bendravimas su automobilių pramonės įmonėmis yra laiko ir resursų gaišimas.
Lietuva turi potencialo automobilių pramonės srityje, ypač pasiūlydama stiprias inžinerines kompetencijas, kurios yra svarbios kuriant vietinę ES išmanių ir automatizuotų transporto priemonių programinę įrangą. Dėl stiprių inžinerinių kompetencijų Lietuva gali pritraukti negamybinius automobilių pramonės padalinius, susijusius su finansų valdymu, informacinėmis technologijomis ar net inžinerija. Šiose srityse geografinė padėtis, tradicijos ir aplinkinės rinkos nebėra tokie dideli faktoriai. Lietuvos ekonominės diplomatijos formuotojai turi turėti omenyje, kad Lietuva gali tapti svarbiu partneriu automobilių pramonės inovacijų ir paslaugų srityje.
Matomi sėkmingi Centrinės Rytų Europos šalių pavyzdžiai, kuomet automobilių gamintojai steigia paslaugų ar tyrimų centrus. Pokalbiai su didžiaisiais automobilių gamintojais vyksta nuolat, o dabar - ypač geras metas su jais šnekėtis. Tiek pasaulinėms korporacijoms, tiek startuoliams Lietuva gali pasiūlyti stiprias inžinerines kompetencijas - tai didžiausias mūsų privalumas, kurį vystydami auginsime šalies konkurencingumą ir ateityje.
Lietuva buvo ir išlieka įdomi gamybinė lokacija Baltijos regione. Nuolatos auga investuotojų, tokių kaip „Schmitz Cargobull“, „Intersurgical“, „Yazaki“ ar „MARS“, skaičius, kurie Lietuvos talentų pranašumus įvairiose industrijose pamatė dar prieš 2000-uosius. Į dabartinį Lietuvos pasiūlymą geriausia žiūrėti iš tarptautinės perspektyvos. Tai, kad Lietuvoje nėra didelių automobilių gamyklų, nereiškia, jog šalis neturi ką pasiūlyti automobilių pramonei. Priešingai, tai leidžia sutelkti dėmesį į nišines sritis ir kurti pridėtinę vertę. „Cushman&Wakefield“ atlikta analizė patvirtina, kad Lietuva turi konkurencingų kaštų poziciją ir galimybių tvariai plėtoti gamybinę veiklą.
Lietuvos naudotų automobilių rinka ir tendencijos
Beveik visose rinkose toliau stabilizuojasi naudotų automobilių kainos - jos po truputį krenta. Kainų mažėjimą lemia naujų automobilių rinkos atsigavimas ir mažesni vėlavimai. Kadangi pagaminama daugiau naujų automobilių, daugiau naudotų kelių metų senumo modelių patenka į antrinę rinką. Naudotų automobilių pirkimas šiek tiek atsigavęs ir pirmojo šių metų ketvirčio sandorių skaičius pagrindinėse Europos rinkose stabiliai augo.
Populiariausi modeliai ir markės
Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos vairuotojai „carvertical“ automobilių istorijos patikros platformoje labiausiai domėjosi 3-ios serijos „BMW“ automobilių istorija - 6,2 proc. visų platformoje tikrintų automobilių. Už šio modelio rikiuojasi 5-ios serijos „BMW“ (5,8 proc.), „Volkswagen Passat“ (4,4 proc.), „Audi A4“ (4 proc.), „Audi A6“ (3,9 proc.). Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., į pirmąjį dešimtuką įsiveržė „Škoda Octavia“ (1,5% visų istorijos patikrų) „Opel Astra“ (1,2 proc.) ir „Škoda Superb“ (1,2 proc.).
„Vokiški automobiliai, tokie kaip „BMW“ ir „Audi“, jau daugybę metų dominuoja naudotų transporto priemonių rinkoje. Vairuotojai juos mėgsta ne tik dėl patikimumo - dažnam savininkui automobilis yra ir įvaizdžio dalis. Tiesa, nemažai pirkėjų atkreipia dėmesį ir į „Škoda“ ar „Opel“, kurie nors ir pigesni, tačiau užsitarnavę gerą vardą antrinėje rinkoje“, - sako „carvertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Populiariausių markių dešimtukas per metus nepasikeitė - sąrašo viršuje dominuoja „BMW“ (17,2 proc. visų tikrintų automobilių), „Audi“ (13,1 proc.), „Volkswagen“ (12,6 proc.), „Mercedes-Benz“ (9,2 proc.) ir „Toyota“ (6,8 proc.). Tai rodo, jog lietuvių vairuotojai išlieka ištikimi toms pačioms automobilių markėms ir nėra linkę dairytis į kitus transporto priemonių gamintojus. Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, per metus labiausiai augo „Mini Coupé“ (+719,1 proc.), „Tesla Model 3“ (+534 proc.), „Tesla Model X“ (+297,6 proc.), „Audi RS7“ (+262,2 proc.) bei „Jaguar E-Pace“ (+186 proc.) populiarumas. Naudoto automobilio ieškantys lietuvių pirkėjai santūresni - labiausiai šalyje didėjo „Opel Zafira“ istorijos patikrų skaičius (104,3 proc.). Už šio modelio rikiuojasi „Volvo V50“ (80,7 proc.), „Kia Sportage“ (59 proc.), „Honda Accord“ (46,7 proc.) ir „Opel Astra“ (42,8 proc.). Šių modelių populiarumo augimas - gera žinia planuojantiems parduoti tokią transporto priemonę. Kuo automobilis paklausesnis antrinėje rinkoje, tuo brangiau jį galima parduoti.
Ridos klastojimo problema
Paklausūs modeliai neretai tampa sukčių taikiniu. Rinkoje pilna automobilių su suklastota rida, kurie vėliau naujiesiems savininkams gali atnešti daugybę problemų. Kai neaišku, kokį atstumą transporto priemonė yra nuvažiavusi, tampa sudėtinga laikytis gamintojo rekomendacijų ir laiku atlikti aptarnavimus. 7,6 proc. visų „carvertical“ tikrintų 3-ios serijos „BMW“ turėjo pakoreguotus odometro rodmenis, todėl šio modelio pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir vengti sudaryti sandorių nepatikrinę automobilio istorijos. Kitų populiarių modelių rida irgi klastojama dažnai: 5-ios serijos „BMW“ (8,8 proc.), „Volkswagen Passat“ (7,7 proc.), o „Audi A4“ (10 proc.). Prasčiausia situacija su „Audi A6“ automobiliais, kurių net 12,1 proc. turėjo pakoreguotą ridą.
Rinkos stabilizacija ir elektromobilių tendencijos
Kalbant apie elektromobilius, šalyse, kur šviežiai buvo įvestos lengvatos, elektromobilių rinka pagyvėjo, bet tai tik trumpalaikė tendencija. Ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilių rinka greičiausiai susidurs su sunkumais - net ir gamintojai vėl pradėjo daugiau investuoti į automobilius su vidaus degimo varikliais. „Tie pirkėjai, kurie labiausiai norėjo elektromobilių, juos jau turi, o visi kiti arba nemato reikalo pereiti prie elektromobilių, nes neturi savo įkrovimo stotelių, arba jų neįperka“, - aiškina M. Buzelis.
Pagrindiniai automobilių prekybos ir paslaugų atstovai Lietuvoje
Šalyje veikia daugybė įmonių, siūlančių automobilių pardavimo, nuomos, aptarnavimo ir finansavimo paslaugas:
- UAB „Veho Lietuva“ - patikimas partneris, siūlantis inovatyvius sprendimus ir platų produktų gamą: nuo skirtų kasdieninėms kelionėms iki prabangių reprezentacinių modelių ar specializuotos sunkiosios technikos.
- „Sostena“ - viena didžiausių lengvųjų automobilių prekybos, nuomos ir remonto paslaugų įmonių Lietuvoje.
- „Inchcape Motors“ - pirmaujanti tarptautinė automobilių distribucijos ir mažmeninės prekybos įmonė, atstovaujanti žinomiausius automobilių prekės ženklus ir veikianti daugiau nei 40 rinkų visame pasaulyje.
- „Mototoja“ - „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių pardavimo ir aptarnavimo centras Vilniuje, veiklą pradėjęs 2008 metais.
- „Prime Auto“ - specializuojasi nišinių sportinių automobilių srityje, vadovaudamasi „Porsche“ įkūrėjo Ferry Porsche filosofija.
- „ARX AUTO“ (ŠKODA atstovybė Vilniuje) - siūlo naujų ir naudotų „Škoda“ automobilių pardavimą, garantinį aptarnavimą, kėbulų dažymą, originalias autodalis ir servisą.
- UAB „Autotoja“ - nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. įgaliotasis didžiausio Japonijos automobilių gamintojo - „Toyota Motor Corporation (TMC)“ - atstovas Lietuvoje.
- UAB „Stelauto“ - oficialus „Alfa Romeo”, „Jeep”, „Peugeot”, „Citroën”, „Fiat” , „Opel” ir „DS Automobiles” atstovas Vilniuje bei Kaune.
- UAB „Baltieva“ - oficialus „ŠKODA“ atstovas Kaune, teikiantis naujų ir naudotų „Škoda“ automobilių prekybos, dalių ir aksesuarų, diagnostikos, priežiūros, garantinio ir pogarantinio aptarnavimo, bei automobilių nuomos paslaugas.
- „Deals On Wheels“ - konsultuoja klientus, padeda išsirinkti, atlikti bandomuosius važiavimus ir sutaupyti perkant automobilius.
- UAB „HOKLA“ - oficialus „ŠKODA“ atstovas Klaipėdoje, siūlantis naujų ir naudotų „Škoda“ automobilių pardavimą, garantinį aptarnavimą, originalias autodalis ir servisą. Teikia išsamią informaciją finansavimo ir draudimo klausimais.
- „Longo LT UAB“ - tarptautinės kompanijos „Longo Group“ dalis, kelianti aukštus kokybės standartus automobilių prekyboje - siūlomas visiškai skaidrus ir patikimas naudotų automobilių pirkimas, pardavimas ir finansavimas.
Lizingas yra patogus būdas įsigyti automobilį, mokant fiksuotas mėnesines įmokas. Siūlomos lanksčios sąlygos, konkurencingos palūkanos ir finansinio ar veiklos lizingo pasirinkimas. Tai leidžia įmonėms ir privatiems asmenims lengviau atnaujinti savo transporto parką. Taip pat teikiamos profesionalios automobilių transportavimo paslaugos autovežiais visoje Europoje.
tags: #automobiliu #pramone #lietuvoj