Šiuolaikinio automobilio variklis yra sukurtas taip, kad visiškai sutepamas per 20-30 sekundžių po užvedimo. Kol prisisegsite saugos diržą ir sureguliuosite veidrodėlius, variklis jau bus pasiruošęs švelniam važiavimui. Nors daugelis vairuotojų vis dar šildo variklį tuščiąja eiga 5, 10 ar net 15 minučių, tai ne tik švaistymas, bet ir tiesioginė žala varikliui. Lietuvoje, krentant temperatūrai, daugelis vairuotojų svarsto, ar prieš važiuojant reikėtų pašildyti automobilių variklius. Nors senesniems automobiliams to reikėjo, šiuolaikiniai varikliai yra sukonstruoti kitaip, todėl ilgas pašildymas dažniausiai yra nereikalingas.

Ilgo Variklio Šildymo Mitas
Karbiuratorių Era ir Šiuolaikinės Sistemos
Idėja, kad variklį reikia ilgai šildyti prieš važiavimą, atsirado karbiuratorių eroje - iki maždaug 1990-ųjų. Karbiuratoriams reikėjo laiko tinkamai sumaišyti orą su degalais: jei mišinys buvo per daug „liesas”, variklis galėjo užgesti. Šiuolaikiniuose automobiliuose karbiuratorių seniai nėra. Jų vietoje dirba elektroninės variklio valdymo sistemos (ECU), kurios automatiškai koreguoja oro ir degalų mišinį pagal esamas sąlygas - temperatūrą, aukštį, drėgmę. Variklis prisitaiko per sekundes, ne per minutes.
Ekspertų Nuomonė
Automobilių serviso „Ausegra” vadovas Arvydas Gailiušas mano, kad šaltą variklį vis dėlto reikėtų leisti trumpai apšilti, nes variklyje yra daug besitrinančių detalių. VGTU mokslininkas S. Pukalskas teigia, kad šis stereotipas yra iš karbiuratorių laikų. „Consumer Reports” vyriausiasis mechanikas Johnas Ibbotsonas rekomenduoja leisti varikliui padirbti minutę prieš važiuojant šaltą dieną, bet ilgiau laikyti tuščiąja eiga nėra prasmės - nebent norima prišildyti saloną. Abiejų ekspertų išvada sutampa: variklis greičiau sušils važiuojant, nei stovint tuščiąja eiga.
Kodėl Ilgas Variklio Šildymas Kenkia?
Ilgas šildymas ne tik nepadeda - jis aktyviai kenkia. Per ilgas variklio veikimas tuščiąja eiga eikvoja degalus, padidina taršą ir variklio nusidėvėjimą.
- Variklio nusidėvėjimas: Dirbant laisvomis apsukomis šaltu varikliu, į cilindrus tiekiamas riebesnis kuro mišinys. Žiedai nėra tinkamai tepami, nes tepalo slėgis yra per mažas.
- Anglies nuosėdos: Riebus kuro mišinys ir nepakankamas tepimas prisideda prie anglies nuosėdų kaupimosi.
- Degalų švaistymas ir tarša: Pirmąsias kelias darbo minutes šaltas variklis suvartoja daugiausiai degalų - mažas A klasės automobilis šaltu varikliu gali sunaudoti net 10 l/100 km ir daugiau. Šaltas variklis išmeta didelius kiekius toksiškų medžiagų.
- Tepalo filtro rizika: Šaltu oru tepalas tampa tirštesnis, o tai didina tepalo filtro apkrovą.
Teisingas Variklio Paruošimas Šaltuoju Metu
Ekspertų konsensusas susiveda į paprastą seką:
- Užveskite variklį. Jei dyzelinis - palaukite, kol užges kaitinimo žvakių indikatorius.
- Palaukite 30-60 sekundžių. Tuo metu prisisekite diržą, sureguliuokite veidrodėlius, patikrinkite prietaisų skydelį.
- Pradėkite švelniai važiuoti - be staigaus greitėjimo. Net važiuojant nedideliu greičiu variklis sušyla greičiau ir efektyviau, nei stovint vietoje. Apkrova yra tai, kas verčia variklį pasiekti darbinę temperatūrą.
Daugumai šiuolaikinių transporto priemonių (pagamintų per pastaruosius 10-15 metų) ilgi apšilimo periodai nereikalingi. Geriausia praktika - trumpas užvedimas, po kurio švelniai važiuojama, kol variklis natūraliai pasiekia darbinę temperatūrą.

Specifiniai Atvejai
Yra keletas atvejų, kai trumpas variklio pašildymas yra naudingas, ypač esant dideliam šalčiui. Jei temperatūra nukrenta gerokai žemiau 0 °C arba jei jūsų automobilis kelias dienas stovėjo lauke, protinga leisti jam veikti 1-3 minutes.
- Automobiliai su turbokompresoriumi: Reikalauja vienos papildomos atsargumo priemonės - bet ne prieš važiavimą, o po intensyvaus važiavimo. Prieš gesinant variklį patariama leisti jam padirbti tuščiąja eiga 30-60 sekundžių, kad karštos turbinos detalės atvėstų ir kad tepale nesusidarytų anglies nuosėdų.
- Automobiliai su dujų (LPG) įranga: Tam tikras pašildymas yra neišvengiamas, nes sistema persijungia iš benzino į dujas tik pasiekus rekomenduojamą aušinimo skysčio temperatūrą.
- Elektromobiliai ir hibridai: Jiems variklio šildymo nereikia. Jei norite šilto salono - naudokite klimato kontrolės išankstinį šildymą, kai automobilis dar prijungtas prie įkroviklio. Bet tiesa paprasta: 30 sekundžių - ir galima važiuoti.
Išankstinio Variklio Šildymo Sistemos
Žema temperatūra gali sukelti variklio dalių šiluminį plėtimąsi ir susitraukimą, todėl tarpas tarp mechaninių dalių tampa didesnis, o alyva koaguliuoja. Tai apsunkina variklio užvedimą ir padidina jo nusidėvėjimą. Vienas šaltas užvedimas prilygsta 200-300 km važiavimo variklio nusidėvėjimui ir padidina degalų sąnaudas 20%. Išankstinio pašildymo sistemos padeda išvengti šių problemų.
Bendras Poreikis ir Privalumai
Skandinavijoje elektrinės (220V) išankstinio pašildymo sistemos žinomos jau daugiau kaip 30 metų. Jų atsiradimą paskatino atšiaurios klimatinės oro sąlygos. Gilios žiemos, ilgas ruduo bei šaltas pavasaris sukelia nemažai rūpesčių automobilių vairuotojams, pavyzdžiui, sunku užvesti variklį, didelės kuro sąnaudos ir šaltas salonas.
Išankstinio pašildymo sistemos sprendžia šiuos rūpesčius:
- Pirmiausia, pašildo variklio aušinimo skystį, o kartu ir patį variklį. Įprastai variklio temperatūra pakyla 40-50 laipsnių.
- Antra, sušilęs variklis nenaudoja riebaus kuro mišinio, arba jį naudoja labai trumpai.
- Trečia, pašildytas variklis greičiau pradeda šildyti ir automobilio saloną.
- Ketvirta, šiltas variklis reikšmingai mažiau išmeta kenksmingų dujų.
Elektrinės Šildymo Sistemos
Elektrinės išankstinio pašildymo sistemos leidžia paruošti automobilį kelionei iš anksto. Šildytuvą galima paleisti tiesiogiai arba per laikmatį. Jis negalima įjungti, jei lauko temperatūra viršija 15 °C. Esant -5 °C arba žemesnei temperatūrai, ilgiausias šildiklio veikimo laikas yra 50 minučių.
Šalta žiema kelia rūpesčių ne tik varikliui, bet ir pačiam vairuotojui bei keleiviams. Apšalusių, apledėjusių langų gramdymas atima nemažai laiko kiekvieną rytą. Kitas rūpestis - šaltas ir drėgnas automobilio salonas, kuriam sušildyti neužtenka kelių minučių, ypač kai variklis yra nepašildytas. Kadangi elektrinė šildymo sistema yra modulinė, nesunkiai galima prijungti elektrinę salono orapūtę.
Trečiasis šalto oro rūpestis yra akumuliatoriaus būklė. Ypač jei važiuojate trumpus atstumus. Tokiu atveju akumuliatoriaus įkrovimo lygis smarkiai krenta, o žema temperatūra dar labiau jį iškrauna, tad vieną rytą galite nemaloniai nustebti - variklis neužsives. Tam, kad išvengtumėte tokių atvejų, rekomenduojama prijungti akumuliatoriaus įkroviklį. Kaip ir salono orapūtė, įkroviklis pajungiamas greitai ir paprastai. Modernūs automobiliai yra aprūpinti įvairiausia elektronika, kuri reikalauja pilnai įkrauto akumuliatoriaus.
Vartotojo Patirtis ir Saugumo Aspektai
Yra įvairių elektrinių šildytuvų, įskaitant tuos, kurie tiesiog klijuojami ant variklio karterio. Tokių, pavyzdžiui, kiniškų šildytuvų, reali pamatuota galia gali skirtis nuo deklaruojamos (pvz., vietoj 250W realiai 180W, arba 100cm² plokštelė perduoda tik 100W galios). Nors tokie šildytuvai gali palengvinti variklio užvedimą esant nedideliam šalčiui (pakelti variklio temperatūrą apie 10 °C), esant labai žemai temperatūrai (pvz., -15 °C), jų efektyvumas gali būti menkas net po ilgo šildymo.
Svarbu atkreipti dėmesį į saugumą: 220V įtampa lauke ir šalia degalų yra pavojinga, todėl būtina užtikrinti tinkamą elektros jungčių izoliaciją ir apsaugą nuo drėgmės. Taip pat, nuolat šildomas variklis gali pritraukti peles, kurios mėgsta šilumą. Nuo jų galima apsiginti naudojant šildymo laikmatį arba ultragarsinį atbaidiklį.
Degalais Varomi Papildomi Šildytuvai
Degalais varomi papildomi šildytuvai, pavyzdžiui, „Webasto” tipo sistemos, yra skirti komfortui ir efektyviam variklio bei salono pašildymui. Jų veikimo metu iš dešiniojo rato korpuso gali kilti dūmų - tai visiškai normalu.
Svarbūs įspėjimai:
- Nenaudokite degalais maitinamo šildytuvo patalpoje dėl išskiriamų išmetamųjų dujų.
- Prieš pildydami degalų baką, išjunkite degalais maitinamą pagalbinį šildytuvą, nes išsipylęs kuras gali užsidegti. Patikrinkite prietaisų skydelyje, ar šildytuvas išjungtas (rodomas šildymo ženklas).
- Jei automobilį ketinate statyti stačiame nuolydyje, jis turi būti nukreiptas nuokalnės link, kad į degalais maitinamą šildytuvą būtų tinkamai tiekiami degalai.
- Jei akumuliatorius yra nepakankamai įkrautas arba yra per mažai degalų, variklio šildytuvas yra automatiškai išjungiamas ir informacijos ekrane pasirodo pranešimas. Pakartotinis šildiklio naudojimas ir trumpos kelionės iškrauna akumuliatorių ir kelia užvedimo problemų. Automobilis turėtų važiuoti tiek pat laiko, kiek yra naudojamas šildiklis, siekiant užtikrinti, kad akumuliatorius yra tinkamai įkrautas šildiklio vartojamai energijai pakeisti.

Variklio Šildytuvų Technologijos
Variklio aušinimo sistema yra tos pačios konfigūracijos visuose modeliuose, ją sudaro siurblys, termostatas, radiatorius, jungiamosios žarnos ir kt. Termostatas valdo cirkuliacijos kelią: jei variklis šaltas, aušinimo skystis cirkuliuoja trumpąja aplinkkelio cirkuliacija, kitaip cirkuliuoja per radiatoriaus trasą, skleisdamas šilumą. Kitas nepriklausomas maršrutas yra automobilio salono šildytuvo cirkuliacija.
Siurblio Tipo Šildytuvai
Skirtingai nuo įprastų nesiurblių šildytuvų (bako tipo šildytuvų), siurblio tipo variklio šildytuvas turi vidinį cirkuliacinį siurblį. Tokį šildytuvą galima paprasčiausiai prijungti prie automobilio šildytuvo žarnos. Jis gali priversti aušinimo skystį cirkuliuoti per šildytuvą ir variklį, nuolat šildant aušinimo skystį, o cirkuliuojantis aušinimo skystis sušildo variklį. Tokie šildytuvai pasižymi galingesne šilumine galia ir gali greičiau sušildyti visą variklį, leisdami jam pasiekti aukštesnę temperatūrą. Užvedus gerai pašildytą variklį, mažiau dėvisi, sunaudojama mažiau degalų ir susidaro mažiau kenksmingų išmetamųjų dujų.
PTC Variklio Šildytuvų Pranašumai
Įprasti variklio šildytuvai šildomi naudojant elektrinius kaitinimo vamzdelius, kurie dažniausiai pagaminti iš vario arba geležies. Naudojant 220V įtampą, gali kilti rimta saugumo rizika. Be to, šildymo vamzdelis laikui bėgant gali prarasti efektyvumą ir nepasiekti vardinės galios. Keramikos pagrindu pagaminti PTC (Positive Temperature Coefficient) šildytuvai smarkiai padidina savo atsparumą esant kristalinių komponentų Curie temperatūrai (apie 120 °C) ir išlieka žemiau 200 °C, kas suteikia didelį saugumo pranašumą. PTC yra padengtas izoliacine medžiaga, todėl yra atskirtas nuo antifrizo, o kaitinimo elementai yra tvirti. PTC šildytuvuose gali būti įmontuoti siurbliai, kurie labai padidina šildymo efektyvumą. Tokie šildytuvai su vardine 1200W galia gali pasiekti tokį patį šildymo efektą kaip įprasti šildytuvai su 2000W-2500W galia.
tags: #automobilio #variklio #pasildymas
