Dujų įrangos privalumai šiais laikais yra gana aiškūs - tai kuras, kuris kainuoja beveik du kartus pigiau nei benzinas. Logika šiuo aspektu yra paprasta: jei automobilis vartoja 10 litrų benzino, esant tvarkingai dujų įrangai, teisingam sureguliavimui ir suderinimui, automobilis suvartos iki +15% dujų lyginant su benzinu. Tai reiškia, kad dujų sąnaudos sieks maksimaliai 12 litrų dujų.
Paskaičiuokime: dabartinėmis kainomis 10 litrų benzino kainuoja beveik 40 litų, o 12 litrų dujų - maždaug 22 litus. Akivaizdus sutaupymas daro dujų įrangą patraukliu pasirinkimu daugeliui vairuotojų.
Automobilio eksploatacija su dujų įranga: svarbiausi patarimai
Daugelis vairuotojų, o kartais ir dujų montuotojų, turi klaidingą sampratą arba tiesiog nepaaiškina, kaip teisingai eksploatuoti automobilį su dujų įranga. Visų pirma, reikia žinoti, kad automobilis, turintis dujų įrangą, negali nevažiuoti benzinu. Jei automobilis nevažiuoja ar nesikuria benzinu, reikia tvarkyti arba dujų įrangą, arba kitas automobilio problemas. Po dujų įrangos montavimo negali būti jokių pasiteisinimų, kad „sumontavome dujų įrangą ir dabar benzinu nevažiuos“.
Eksploatuojant dujų įrangą turintį automobilį, kurti jį visuomet labai patartina tik benzinu. Dujas įjungti patartina bent jau pradėjus šilti varikliui, kai temperatūros rodyklė pajuda iš „mirties taško“. Kuriant ar jungiant dujas per anksti, visuomet yra rizika sukelti atbulinį smūgį, arba kitaip liaudyje vadinamą „šūvį“.
Tokio „šūvio“ metu automobiliuose su oro srauto matuoklėmis yra rizika sugadinti oro srauto matuoklę. Paprastai tokio „šūvio“ metu plyšta oro srauto paėmimo šlanga ar oro filtro dėžė.
Duju įranga - Valdymas iš salono, veikimo principai
Dujų įrangos priežiūra ir dažniausi gedimai
Dujų įrangai, jei ji sumontuota tinkamai ir priklausomai nuo dujų įrangos komplektacijos ar kartos, didelės priežiūros nereikia. Tačiau reikia nepamiršti, kad dujų reduktorius turi baigtinį resursą. Taip pat, bent kas du metus reikia patikrinti ir, reikalui esant, pakeisti dujų įrangos filtrą, kuris yra magnetiniame vožtuve prieš reduktorių.
Dujų įrangos gedimai paprastai būna labai glaudžiai susiję su dujų įrangos komponentų būkle ir montavimo kokybe. Populiariausi ir dažniausiai pasitaikantys gedimai yra:
- Žemos ar netolygios apsukos važiuojant dujomis.
- Automobilio gesimai riedant laisva eiga.
- Neteisingos ir realybės neatitinkančios dujų sąnaudos.
- Trūkčiojimas ir dinamikos trūkumas važiuojant dujomis.
Dujų reduktorius yra esminė dujų įrangos dalis. Jis paprastai turi du įėjimus šlangoms, kuriomis atkeliauja aušinimo skystis, vieną išėjimą dujomis, kur eina dujos į automobilio variklį, ir vieną vamzdelį, kuriuo ateina skystoji dujų fazė. Dujos, prieš patekdamos į reduktorių, pereina per apsauginį magnetinį vožtuvą, kuriame yra dujų filtras.
Dinamikos problemos ir didelės sąnaudos
Prasta trauka ir automobilio dinamika paprastai atsiranda dėl neteisingo dujų ir oro santykio automobilio variklyje. Ši problema dažniausiai šalinama sureguliuojant dujas.
Per didelės dujų sąnaudos taip pat atsiranda dėl neteisingo dujų mišinio. To priežastis taip pat gali būti jau senas dujų reduktorius, kurį reikia remontuoti arba keisti.
Dujų įrangos remontas ir reguliavimas
Dujų įrangos remontas paprastai apsiriboja netvarkingos dujų įrangos montavimo elementų taisymu ar perdarymu. Taip pat keičiami dujų įrangos filtrai ar nuleidžiamas dujų reduktoriaus kondensatas. Tvarkomi ir keičiami elektriniai magnetai, kurie kartais sugenda. Keičiami reduktoriai arba dedami remonto komplektai.
Dujų įrangos reguliavimas
Dujų įrangos reguliavimas yra labai svarbus, ypač automobiliams, kurie eksploatuojami su pačia paprasčiausia pirmos kartos dujų įranga. Tokią dujų įrangą patartina reguliuoti gana dažnai, keičiantis temperatūroms ir sezonams, keičiant oro filtrą. Reguliuojant tokią įrangą, galima optimaliai sureguliuoti tiek miesto režimui, tiek tolimesnei kelionei.
Antros ir ketvirtos dujų kartos įranga reguliuojama jau sudėtingiau. Tam reikalingas ir kompiuteris, ir specialus perėjimas, kurio dėka būtų galima sujungti įrangą, bei programos, skirtos dujų įrangos reguliavimui.
Populiariausios antros kartos dujų įrangos yra Stag ir Bingo, o ketvirtos kartos - BRC, STAG ir kitos.
Dujų įranga automobiliuose yra populiari, ir didėjant benzino kuro kainoms, ji tik populiarės. Renkantis dujų įrangą, reikia atsižvelgti į tai, kas geriausia Jūsų automobiliui: kai kurie automobiliai puikiausiai dirba su paprasčiausia dujų įranga, o kitiems reikalinga sudėtingesnė. Dujų įranga, kaip ir kiekviena papildoma įranga, turi savo niuansų ir reikalauja tam tikros priežiūros, reguliavimo bei žinojimo, kaip ją saugiai ir patikimai eksploatuoti. Nepaisant to, dujų įranga, jei sureguliuota ir sumontuota tinkamai, niekada nedarys jokios žalos nei varikliui, nei kitoms automobilio dalims.
Kokybiškas dujų įrangos montavimas: esminiai aspektai
Kiekviename automobilyje yra vietos tiek cilindriniam, tiek toroidiniam (vietoje atsarginio rato) dujų balionui. Klausimas tik, koks maksimalus telpa ir kaip kokybiškai bei saugiai jį pritvirtinti. Kiekvieno dujas montuojančio serviso tikslas - paaiškinti abiejų variantų privalumus ir trūkumus. Jei nusprendėte montuotis dujų balioną vietoje atsarginio rato, būkite tikri, kad bus įdėtas maksimalus dujų balionas, kuris telpa. Tam geriausiai išsimatuoti ir apžiūrėti automobilį keletą dienų prieš sumontuojant dujinę įrangą.
Lygiai tas pats galioja ir cilindriniam balionui: jei nuspręsite dujų įrangą montuotis su cilindriniu balionu, būkite tikri, kad išnaudosite maksimaliai bagažinės vietą. Galbūt vietoje 60 litrų baliono tilps ir 80 litrų balionas? Juk bet kokiu atveju dalį bagažinės teks paaukoti, o 20 litrų pridės apie 200 km ilgesnėje kelionėje - tai didelis privalumas. Dažniausiai naudojami dujų balionai vietoje atsarginio rato, jų privalumai yra akivaizdūs - jie dedasi į atsarginio rato vietą, o atsarginį ratą daugelis pasikeičia į ploną, liaudyje vadinamą „tabletę“, taip sutaupydami vietos bagažinėje.
Dujinės magistralės pravedimas
Dujinės magistralės pravedimas yra labai svarbus etapas. Svarbu saugiai ir patogiai pravesti dujinę magistralę. Vedant dujinę magistralę, svarbu, kad vamzdelis niekada netaptų žemiausia dugno vieta. Geriausiai tam tinkančios vietos yra jau gamintojų apgalvotos vietos stabdžių ar kuro vamzdeliams, todėl tikslingiausia visuomet keliauti su dujų vamzdeliu greta jų.
Ne mažiau svarbu vedant magistralę neuždengti jokių komponentų ar elementų pakeliui, tokių kaip kuro filtrai, vamzdeliai ar pakabos detalių varžtai. Taip išvengiama poreikio judinti vamzdelį norint pakeisti vieną ar kitą šakę, kuro filtrą ar duslintuvo apsaugą.
Plastikinė dujinė magistralė
Plastikinė dujinė magistralė - tai viena iš naujovių, kuri montuojama vis dažniau. Plastikinė dujinė magistralė turi keletą privalumų, įvertinant jos lankstumą: ją galima pravesti statesniais kampais nei, pavyzdžiui, 8 mm dujinę varinę magistralę, kurią gana sunku sulenkti statesniais kampais ir pravesti gilesnėmis vietomis. Plastikinė dujinė magistralė pranašesnė ne tik savo lankstumu, bet ir tuo, kad laikui bėgant, priešingai nei varinė, ji nesioksiduoja, neapsineša ir pamažu neužkemša dujinių filtrų bei jos pralaidumas nemažėja.
Reduktoriaus vieta variklio skyriuje
Reduktoriaus vieta variklio skyriuje, kaip ir kitų dujų įrangos komponentų, yra labai svarbi. Daugelis montuotojų numeta reduktorių ten, kur patogu, o tai dažnai baigiasi tuo, kad norint užsipilti stabdžių skysčio reikia specialių piltuvėlių, ar norint pakeisti dirželį ar išimti generatorių reikia demontuoti dujų reduktorių. Toks dujų reduktoriaus sumontavimas yra lengvas ir greitas, bet visiškai neteisingas ir neprotingas.
Žinoma, ne visuomet yra galimybė rinktis iš keleto vietų variklio skyriuje, tad kartais tenka aukoti vieną ar kitą priėjimą prie tam tikrų variklio skyriaus komponentų. Tačiau, apskritai, reduktorių geriausiai montuoti sparne, po lempa ar po akumuliatoriumi. Tokiu atveju prie jo nesunku prieiti iš apačios, o jis neuždengia jokių dirželių, netrukdo išimti radiatoriui ar kitiems komponentams. Šlangos pasislepia greta su kitomis šlangomis, laidynai taip pat, tad toks dujų įrangos komponentų pasirinkimas yra teisingiausias.
Dujų užpylimo ir purkštukų vietos
Apie dujų užpylimą diskutuota yra nemažai, iš esmės tai amžina diskusija ir kova, kur daryti dujų pildymą: ar į bamperį, ar prie benzino užpylimo. Mūsų nuomone, visuomet tikslinga daryti dujų pildymą prie benzino užpylimo dėl keleto priežasčių.
Dujinių purkštukų vieta ir pasirinkimas taip pat yra esminis. Čia reikia spręsti dilemą: ar statyti purkštukus patogiau, bet daryti didesnį purkštukų dujų padavimo šlangelių ilgį, ar geriau statyti juos mažiau patogiai, bet šlangeles padaryti trumpesnes, kad kuo mažiau nukentėtų automobilio dinamika. Čia visuomet pirmenybę reikia teikti efektyvumui ir dinamikai: kiek įmanoma purkštukų šlangeles daryti trumpesnes, purkštukų takelį tvirtinti tvirtai, jei įmanoma, stačiai. Šita vieta yra labai svarbi, nes dujų padavimas įtakoja automobilio važiavimo dinamiką, persijungimą ir perėjimą iš važiavimo benzinu į dujas, todėl dujų padavimas turi būti kiek įmanoma artimas benzino padavimui.
Šlangos ir laidynai
Aušinimo šlangos, dujų padavimo ir vakuumo šlangos turi būti pravestos tvarkingai, neįtemptos, nesiliesti prie judančių detalių ar karštų variklio skyriaus komponentų. Laidynai ir tvarkingas jų pravedimas yra taip pat labai svarbu. Reikia įvertinti, kad variklis juda, todėl laidai negali būti pertempti, negali liestis prie karštų variklio skyriaus komponentų. Visi kontaktai turi būti tinkamai lituojami ir izoliuojami terminiais kembrikais, o paskui ir izoliacija. Jokių suvyniojimų ar kitokių silpnų vietų negali būti.
Taigi, visi šie punktai, kuriuos išvardinome, yra tie, iš kurių susideda saugus, kokybiškas dujinės įrangos sumontavimas.
Teisiniai reikalavimai ir techninė apžiūra
Automobilyje netinkamai įmontuota suskystintų naftos dujų (SND) įranga ar eksploatuojant pablogėjusi jos techninė būklė kelia pavojų eismo saugumui. Papildomais techninės apžiūros reikalavimais siekiama garantuoti, kad šalies keliais važinėtų transporto priemonės su tvarkinga SND įranga.
Jei automobilis pritaikytas naudoti suskystintas naftos dujas (SND), transporto priemonėje esanti įranga ir jos veikimas, bendruoju atveju, turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 (Žin., 2003, Nr. 68-3104).
O jeigu įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374 (Žin., 1999, Nr. 85-2552).
Jei automobilis pritaikytas naudoti suslėgtas gamtines dujas (SGD), transporto priemonėje esanti įranga ir jos veikimas turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-176 (Žin., 2010, Nr. 41-1960).
Transporto priemonių, naudojančių dujinius degalus (SND arba SGD), valdytojai, pristatydami automobilius techninei apžiūrai, turėtų pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs dujų baliono eksploatacijos laikas, kuris paprastai nurodomas gamintojo ant paties baliono įrengtoje plokštelėje. Jei transporto priemonė naudoja SGD, balionas, pasibaigus jo eksploatavimo laikui, kuris negali būti ilgesnis už 20 metų, turi būti keičiamas.