EGR (angl. Exhaust Gas Recirculation) sistema yra esminė automobilio variklio dalis, skirta sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, ypač azoto oksidų (NOx), ir optimizuoti kuro sąnaudas. Šiuolaikiniuose automobiliuose, siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, EGR vožtuvas atlieka itin svarbų vaidmenį, grąžindamas dalį atidirbusių dujų atgal į įleidimo kolektorių.
Kas yra EGR sistema ir kokia jos paskirtis?
EGR sistema perorientuoja dalį išmetamųjų dujų į variklio cilindrus, kur jos sumaišomos su degimo oro mišiniu ir vėl sudeginamos. Pagrindinė sistemos paskirtis - sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kuomet variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta.
EGR vožtuvas reikiamu momentu praleidžia dalį išmetamųjų dujų atgal į įleidimo kolektorių. Iš naujo į įsiurbimo kolektorių išsiųsdamas išmetamąsias dujas, EGR vožtuvas sumažina deguonies koncentraciją degimo mišinyje ir aukščiausią degimo temperatūrą. Tai stipriai stabdo NOx junginių susidarymą, skatina švaresnes išmetamąsias dujas ir padeda tausoti gamtą.
EGR aušintuvas
Išmetamosios dujos, grąžinamos atgal į variklį, yra labai karštos. Todėl svarbi EGR sistemos dalis yra EGR aušintuvas - mechaninis įrenginys, dažniausiai panašus į mažą radiatorių, kurio tikslas yra atvėsinti per EGR sistemą grįžtančias išmetamąsias dujas. Paprastai EGR aušintuve yra aušinimo skystis, kuris pašalina šilumą iš išmetamųjų dujų, prieš joms patenkant atgal į įsiurbimo kolektorių. EGR aušintuvas veikia kaip šilumokaitis: kai karštos išmetamosios dujos praeina per jį, jos atiduoda šilumą aušinimo skysčiui, kuris cirkuliuoja aplink dujų kanalus.
Kuro sąnaudų optimizavimas
Be išmetamųjų dujų taršos mažinimo, EGR vožtuvas atlieka pagrindinį vaidmenį optimizuojant degalų sąnaudas. Į degimo procesą įtraukdamas išmetamąsias dujas, EGR vožtuvas sumažina į degimo kamerą patenkančio šviežio oro kiekį. Dėl to variklis sureguliuoja degalų įpurškimą taip, kad būtų išlaikomas tinkamas oro ir degalų santykis, o tai pagerina degimo efektyvumą ir sumažina kuro sąnaudas. Remiantis "ScienceDirect" tyrimu, vien pačios EGR sistemos buvimas kuro sąnaudas mažina apie 2,6%.
EGR sistemos komponentai
EGR sistema paprastai susideda iš šių pagrindinių komponentų:
- EGR vožtuvas: vožtuvėlis, kuris reguliuoja išmetamųjų dujų srautą tarp išmetamųjų dujų kolektoriaus ir variklio cilindrų.
- EGR aušinimo šilumokaitis: šilumokaitis, skirtas aušinti EGR srautą, kad būtų sumažinta variklio temperatūra.
- EGR vožtuvo pozicijos daviklis: stebi EGR vožtuvo padėtį ir siunčia informaciją variklio valdymo kompiuteriui (ECU).
- EGR vamzdžiai (Exhaust Gas Recirculation vamzdžiai): skirti nukreipti dalį išmetamųjų dujų atgal į variklį.
- Valdymo vožtuvai: reguliuoja skirtingų skysčių ir dujų srautus automobilio sistemoje, įskaitant EGR sistemą.
- Aktuatoriai: perkelia ar reguliuoja mechanines dalis naudojant elektrinį, hidraulinį ar pneumatinį signalą.
- Antrinio oro siurbliai: padeda sumažinti išmetamųjų dujų taršą, įpurškiant šviežią orą į išmetamųjų dujų sistemą.
Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) - degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo. Varikliuose, naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu, pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus. Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai.
EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis, naudojama sistemose, kuriose vožtuvo pavara yra pneumatinė. Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti.
EGR vožtuvo veikimo principas
EGR vožtuvas veikia kaip sudėtingas išmetamųjų dujų kontrolės mechanizmas, nukreipdamas dalį išmetamųjų dujų atgal į variklio įsiurbimo kolektorių, pakeisdamas degimo procesą, kad sumažintų kenksmingų teršalų kiekį ir padidintų variklio efektyvumą.
Kai variklis yra užvestas, EGR vožtuvo padėtį reguliuoja variklio valdymo blokas, atsižvelgdamas į tokius veiksnius kaip apkrova, temperatūra ir variklio greitis. Kai kuriuose automobiliuose EGR vožtuvą reguliuoja vakuumo sistema.
Dalinės arba mažos apkrovos sąlygomis atsidaro EGR vožtuvas, leidžiantis kontroliuojamam išmetamųjų dujų kiekiui patekti į įsiurbimo kolektorių. Šios inertinės išmetamosios dujos išstumia dalį šviežio oro ir kuro mišinio, todėl degimo kameroje sumažėja deguonies koncentracija. Sumažėjęs deguonies lygis sumažina aukščiausią degimo temperatūrą, o tai sumažina azoto oksidų (NOx) susidarymą. Šis procesas sumažina NOx junginių kiekį išmetimo sistemoje, nepakenkiant variklio veikimui.
Varikliui dirbant laisvais sūkiais ir važiuojant žemais sūkiais kruiziniu greičiu, vožtuvas didžiąją dalį laiko būna atidarytas. Automobiliui bėgėjantis, EGR vožtuvas uždaromas tam, kad turbinos sukeliamas slėgis neišeitų pro atidarytą EGR vožtuvą į išmetimą.
Benzininiai EGR vožtuvai į pagalbą pasitelkia cilindro atspaudimą arba priešingą degimo ciklo dalį nuo suspaudimo tam, kad ištrauktų išmetamąsias dujas. Dyzelinis EGR vožtuvas veikia panašiai, tik šiuose varikliuose jis gali būti aukšto ir žemo slėgio. Aukšto slėgio dyzeliniai EGR vožtuvai nukreipia atgal į variklį didelį srautą išmetamųjų dujų su daug suodžių, prieš joms patenkant į dyzelino kietųjų dalelių (DPF) filtrą. Tada šios išmetamosios dujos grąžinamos atgal į įsiurbimo kolektorių. Čia reikia ir antrinio vožtuvo, kad pavyktų sudaryti vakuumą.
EGR (Exhaust Gas Recirculation)
EGR sistemos gedimo požymiai
Sugedęs EGR vožtuvas gali sukelti įvairių, lengvai pastebimų požymių. Norint laiku pastebėti EGR sistemos gedimus ir pašalinti juos, labai svarbu atpažinti šiuos požymius:
- Deganti „check engine“ lemputė: nuolat šviečianti oranžinė variklio formos lemputė prietaisų skydelyje yra įprastas EGR vožtuvo gedimo indikatorius. Variklio valdymo blokas pastebi EGR vožtuvo veikimo sutrikimus ir aktyvuoja įspėjimą.
- Gęstantis arba netolygiai dirbantis variklis: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali sutrikdyti variklio darbą tuščiąja eiga arba netgi užgesinti variklį. Taip atsitinka dėl netinkamos išmetamųjų dujų recirkuliacijos, turinčios įtakos oro ir kuro mišiniui.
- Sumažėjusi galia / Prarastas dinamiškumas: sugedęs EGR vožtuvas gali žymiai sumažinti variklio galią. Sutrikęs degimo procesas turi įtakos bendram variklio darbui, todėl įsibėgėjimas gali būti gerokai lėtesnis.
- Padidėjusi išmetamųjų dujų tarša: kadangi EGR vožtuvas atlieka esminį vaidmenį mažinant išmetamųjų dujų taršą, dėl šios sistemos gedimo išmetamosiose dujose gali padidėti azoto oksidų (NOx) ir kitų teršalų kiekis, todėl automobilis gali neatitikti taršos reikalavimų techninės apžiūros metu.
- Padidėjusios kuro sąnaudos: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali sutrikdyti kuro degimą, todėl variklis gali sudeginti daugiau degalų nei reikia.
- Pašaliniai garsai sklindantys iš variklio skyriaus: užstrigęs EGR vožtuvas gali sukelti neteisingą kuro degimą, dėl kurio iš variklio skyriaus gali sklisti pašaliniai garsai. Girdimas stuksenimas gali reikšti, kad EGR vožtuvas netinkamai reguliuoja temperatūrą.
- Nemalonus kvapas: dėl neveikiančio EGR vožtuvo gali sklisti itin smarkus degalų kvapas. Tam yra logiška priežastis, mat, tiesiog nesudega degalai.
- Pernelyg didelis nuosėdų kaupimasis: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali prisidėti prie per didelio nuosėdų kaupimosi įsiurbimo kolektoriuje ir kitose variklio vietose, o tai gali sukelti papildomų veikimo problemų.
Dažniausiai vienu metu pastebėsite bent keletą požymių, o kartais požymiai gali būti ir labai neįprasti. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus - praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir t.t. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės” greitėjant. Tačiau toliau eksploatuojant automobilį atsiras papildomų problemų. Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų, kurios į įleidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR, ir variklio alyvos garų, kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją, sąveika. Anksčiau ar vėliau variklis pasiprašys rimtesnės pagalbos, todėl problemą geriau spręsti neatidėliojant. Bet kokiu atveju, visada rekomenduojama pagalbos kreiptis į specialistus.
EGR sistemos gedimų priežastys
EGR vožtuvo gedimai dažnai kyla dėl mechaninių, aplinkos veiksnių ir elektros sistemos gedimų.
- Nuosėdų kaupimasis: tai vienas dažniausių kaltininkų. Laikui bėgant, išmetamosiose dujose atsiranda dalelių (suodžių, nesudegusių angliavandenilių), kurios kaupiasi vožtuvo kanaluose ir trukdo jo judėjimui bei kenkia sandarumui. Dėl šio susikaupimo gali sutrikti vožtuvo veikimas ir recirkuliacija.
- Aplinkos sąlygos: per didelis karštis ir didelis suodžių kiekis sukelia ankstyvą vožtuvo komponentų susidėvėjimą. Dėl ekstremalių temperatūrų ir kietųjų dalelių gali sumažėti vožtuvo efektyvumas ir jis gali sugesti.
- Elektroninių jutiklių gedimai: jutikliai, matuojantys vožtuvo padėtį, slėgį ir temperatūrą, gali sugesti arba teikti netikslius rodmenis, taip sutrikdant vožtuvo ir variklio valdymo bloko veikimą. Gedimo problema gali būti ir ne pačio vožtuvo, o jo temperatūros sensoriaus gedimas. Kuo labiau auga temperatūra variklyje, tuo labiau atsidaro EGR vožtuvas, siekdamas kompensuoti, ir atvirkščiai.
- Pažeisti elektros laidai ir jungtys: dažnai sutrikdo ryšį tarp EGR sistemos ir variklio valdymo bloko, neigiamai paveikiant bendrą sistemos veikimą.
- Amžius ir susidėvėjimas: tai yra natūralus procesas, kadangi vožtuvas renka taršias išmetamąsias dujas bei dirba itin karštoje terpėje kartu su koroziją keliančiomis medžiagomis.
- Prastesnės kokybės arba užteršti degalai: padidėja anglies sankaupų tikimybė variklyje ir EGR vožtuve.
- Dažnas važiavimas trumpais atstumais: ypač žiemą, trumpos išvykos metu varikliui nepavyksta pasiekti optimalios darbinės temperatūros. Tai gali prisidėti prie nuosėdų kaupimosi EGR sistemoje.
Netiesioginis ryšys egzistuoja ir tarp turbinos gedimo bei EGR vožtuvo. Jei EGR vožtuvas veikia netinkamai, tai gali sukelti prastesnį kuro sudegimą degimo kameroje, dėl ko susidaro daugiau suodžių išmetimo sistemoje. Šie suodžiai gali kauptis ant turbinos geometrijos, o tai gali sukelti turbinos remontą ar restauravimą. Be to, didelis suodžių kiekis išmetimo sistemoje yra didžiausias katalizatoriaus bei DPF/FAP suodžių filtro priešas. Suodžiai užkemša katalizatorių ir suodžių filtrą, dėl ko jie gali sugesti. Suodžių filtrai dažnai kainuoja tris kartus brangiau nei katalizatoriai. Dyzelinių purkštukų antgaliai ir taip nuolat kenčia nuo ne itin aukštos kokybės dyzelino. Netinkamai veikiantis EGR vožtuvas, pablogindamas kuro mišinio sudeginimą, dar labiau apsunkina purkštukų darbą ir gali sutrumpinti jų tarnavimo laiką.
EGR sistemos gedimų šalinimo variantai
Priklausomai nuo problemos, EGR sistemos gedimų šalinimo būdai gali būti įvairūs. Niekada neignoruokite minėtų simptomų. Anksti išsprendę problemą galite išvengti brangiau kainuojančio kapitalinio remonto ateityje.
Valymas
Labai dažnai padeda paprasčiausias vožtuvo valymas, kadangi laikui bėgant jis pasidengia suodžiais ir stringa. Kartais EGR vožtuvas gali būti tiesiog užsikimšęs anglies nuosėdomis. Tokiais atvejais kruopštus valymas gali atkurti jo funkcionalumą. Jei vožtuvas stovi prieš akis ir yra lengvai nuimamas, pabandyti valymą galima. Tačiau kai kuriems automobiliams EGR vožtuvo demontavimas kainuoja ir 100, ir 150 eurų. Daugelis bando gaivinti neveikiantį EGR vožtuvą jį valydami. Tačiau dažniausiai tokia procedūra mažai kada gelbsti, nes dažniausiai sugenda EGR vožtuvo elektroninė dalis (varikliukas, valdantis EGR vožtuvo atsidarymą).
EGR (Exhaust Gas Recirculation)
Remontas
Jeigu kompiuterinė diagnostika nurodo elektros gedimus, tai gali būti, kad reikalingas elektros laidų remontas arba keitimas. Laidai dažniausiai yra pažeidžiami tada, kai jie nėra tinkamai pritvirtinami ir liečiasi su kitais paviršiais, ilgainiui nutrindami izoliacinę medžiagą. Šis būdas, kai taikomas, yra naudingas.
Keitimas
Jei valymas nepadeda arba jei vožtuvas yra pažeistas, vienintelė gera išeitis - jį keisti. Jeigu problema slypi pačiame EGR vožtuve, dažnai optimaliausias sprendimas yra vožtuvo keitimas. Naujo EGR vožtuvo kaina svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo automobilio modelio ir modifikacijos. Kaina paprastai susideda iš dviejų komponentų - pačio vožtuvo ir darbų kainos. Po pakeitimo rūpinkitės tuo, kad vožtuvą reguliariai kažkas patikrintų. Patys remonto darbai gali trukti nuo poros valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo to, kas atliks darbus, kaip sudėtinga prieiti prie vožtuvo, ar serviso sandėlyje yra pakaitinė dalis ir ne tik.
Bet kokiu atveju, EGR sistemos valymas ir remontas reikalauja specifinės įrangos ir žinių, todėl svarbu pasirinkti patyrusius specialistus. Prieš imdamiesi veiksmų, specialistai servise atliks profesionalią diagnostiką.
EGR sistemos atjungimas: pliusai ir minusai
Daugelis servisų siūlo EGR vožtuvą programiškai išjungti arba išprogramuoti. Tai tikrai populiari paslauga. Kai kas tiki ir gali netgi įrodyti, jog išjungus EGR vožtuvą pagerės automobilio variklio našumas, o atsakas į akceleratoriaus paspaudimus pasidarys spartesnis, kadangi variklis gaus tik gryną orą, o ne išmetamųjų dujų priedą.
Ar galima sistemą atjungti visai? Galima, tačiau teks susirasti rimtą specialistą, kuris sugebės tinkamai tai padaryti, juolab kad atjungus sistemą valdymo blokas turėtų būti „apgautas“, kitaip iš tokios saviveiklos gali nieko gero neišeiti. Atjungus EGR, dėl liesesnio mišinio ir nekontroliuojamo deguonies kiekio, padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose. EGR misija - sumažinti degimo temperatūrą iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastų.
NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, NOx trumpina alyvos tarnavimo laiką, naikina plovimo savybes. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą. Nors idėja išjungti EGR vožtuvą gali atrodyti viliojanti, realybėje naudos - labai mažos, o dėl neigiamo poveikio varikliui ir aplinkai, to daryti nerekomenduojama.
EGR panaikinimo pliusai
- Šioks toks galios padidėjimas.
- Ekonomiškumas (sąlyginis).
- Problemų su priedegomis kolektoriuose nebuvimas.
EGR panaikinimo minusai
- Padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose.
- NOx dujos patenka į karterį ir reaguoja su variklio alyva, trumpindamos jos tarnavimo laiką ir naikindamos plovimo savybes.
- Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai, trumpėja variklio resursas.
- Kuro mišinys tampa nekontroliuojamas.
- Gali kilti problemų dėl perkaitimo arba vadinamojo užkalimo.
- Gali atsirasti daugiau suodžių išmetimo sistemoje, kas neigiamai veikia turbiną, katalizatorių ir DPF/FAP filtrą.
- Dėl prastesnio kuro sudegimo gali nukentėti dyzeliniai purkštukai.
Variklio valdymo blokas turi būti „apgautas“, kad išvengtų gedimų. Reikia gerai pagalvoti prieš nusprendžiant panaikinti EGR.
EGR vožtuvo priežiūra
EGR vožtuvų priežiūra yra svarbi norint išlaikyti automobilio veikimą optimalioje būklėje. Tinkamas EGR vožtuvo veikimas yra svarbus tiek varikliui, tiek aplinkai. Periodiškai „aptarnaujant” sistemą, jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui”.
Specialistai rekomenduoja kas 60-120 tūkstančių kilometrų atlikti EGR vožtuvo valymą. Iš esmės, prevencija ir apsauga paremtos atidžiu transporto priemonės eksploatavimu ir savalaike technine priežiūra. Niekuomet neignoruokite aukščiau išvardintų simptomų.
tags: #passat #b5 #egr #kaip #sutvarkyt