Automobilio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi, užtikrinant optimalų variklio darbinį rėžimą, mažinant mechaninių variklio dalių susidėvėjimą ir apsaugant variklį nuo perkaitimo. Ši sistema skirta palaikyti pastovią variklio temperatūrą, perduodama šilumos perteklių į aplinką, saugodama variklio cilindrų sieneles nuo perkaitimo, o patį variklį - nuo savaiminio kuro mišinio užsidegimo. Aušinimo sistema dirba aukštoje temperatūroje, todėl bet koks nesandarumas gali sukelti aušinimo skysčio virimą ir pabloginti šiluminį balansą.
Normali variklio darbinė temperatūra
Daugumos automobilių variklių įprastinė darbinė temperatūra yra apie 90 °C. Naujesniuose automobiliuose ji gali svyruoti nuo 90 iki 105 °C. Analoginiuose prietaisų skydeliuose ši temperatūra atitinka rodyklės padėtį ties viduriu, tarp „C“ (šalta) ir „H“ (karšta) žymų. Varikliui įšilus iki 80-90 °C, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui cirkuliuoti per radiatorių, taip palaikydamas optimalią darbinę temperatūrą. Esant 90-100 °C temperatūrai, variklis veikia efektyviausiai ir ekonomiškiausiai.
Nors įprasta automobilio variklio įšilimo temperatūra siekia 90 °C, ji gali svyruoti 75-105 °C ribose, priklausomai nuo automobilio modelio ir eksploatacijos sąlygų. Vidutinė statistinė benzininio variklio darbinės temperatūros norma yra 85-110°C, o šiuolaikinio dyzelinio variklio - 80-90°C. Nukrypimai nuo šios normos, tiek į viršų (perkaitimas), tiek į apačią (nepakankamas įšilimas), gali sukelti rimtų gedimų. Dėl padidėjusio slėgio aušinimo sistemoje, šioje temperatūroje skystis neverda; tai nutinka tik viršijus apie 110°C.
Variklio temperatūros svyravimai ir jų reikšmė
Variklio temperatūra gali nežymiai svyruoti priklausomai nuo vairavimo sąlygų, pavyzdžiui, ilgiau stovint spūstyse, važiuojant į įkalnę su didele apkrova ar esant aukštai oro temperatūrai. Tačiau pastebėjus, kad temperatūra pakilo iki pavojingos zonos ar užsidegė įspėjamoji lemputė, tai rodo rimtą gedimą, kurio negalima ignoruoti.
Variklio perkaitimo ir nepakankamo įšilimo rizika
Tiek per aukšta, tiek per žema variklio temperatūra kelia grėsmę variklio ilgaamžiškumui ir efektyvumui:
- Perkaitimas: Gali sukelti rimtą žalą, įskaitant variklio galvutės deformaciją ar įskilimą, sugadintas tarpines, išsilydžiusius sandariklius ar net variklio bloko įtrūkimus. Tai lėtai besivystantis procesas, kuris gali tapti katastrofiškas, jei ignoruojami išankstiniai įspėjimai. Leidžiamas perkaitimas yra temperatūra nuo 120 iki 130°C, tačiau pasiekus „įprasto perkaitimo“ parametrą, variklis neturėtų būti apkraunamas.
- Nepakankamas įšilimas: Nuolatinis variklio veikimas esant žemesnei nei optimaliai temperatūrai lemia prastesnį degalų efektyvumą, padidėjusias degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų emisiją. Be to, šaltas tepalas yra tirštesnis, todėl neužtikrina tinkamo tepimo, o tai pagreitina variklio detalių nusidėvėjimą.
- Terminio šoko rizika: Variklio perkaitimo atveju itin svarbu leisti varikliui atvėsti. Niekomet nepilkite šalto aušinimo skysčio į karštą variklį, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti terminį šoką ir pažeisti variklio bloką. Prieš atidarant radiatoriaus dangtelį, būtina palaukti, kol variklis visiškai atvės.
Aušinimo skysčio lygis ir jo kontrolė
Užtikrinti tinkamą variklio temperatūrą yra aušinimo sistemos užduotis. Norint, kad ši sistema veiktų efektyviai, svarbu atkreipti dėmesį į aušinimo skysčio lygį. Aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp „MIN“ ir „MAX“ žymų, kai variklis atvėsęs. Nepakankamas skysčio kiekis yra viena iš dažniausių perkaitimo priežasčių, kuri gali kilti dėl nuotėkio.
Aušinimo skysčio lygį reikia tikrinti bent kartą per 6 mėnesius arba, geriausia, kuo dažniau, pavyzdžiui, kaskart nuvažiavus 1000-2000 km. Šiuolaikiniuose automobiliuose ir premium klasės automobiliuose yra naudojamos įspėjamosios prietaisų skydo lemputės, kurios informuoja apie per mažą skysčio kiekį.
Aušinimo skysčio lygio patikrinimas automobilyje yra paprastas: atidarius variklio dangtį, reikia surasti išsiplėtimo indą. Jis turi platų skaidrų langelį su matavimo skale. Skysčio lygis turi būti tarp žymėjimų MIN ir MAX. Lėtai pilkite aušinimo skystį arčiau MAX ribos, naudodami piltuvėlį. Neperpilkite.
Kaip patikrinti aušinimo skysčio lygį? Pamokos vairuotojams - Servisas 007
Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas
Prieš pasirenkant aušinimo skystį, reikia perskaityti automobilio instrukciją. Aušinimo skysčio pasirinkimas turėtų būti pagrįstas automobilio gamintojo rekomendacijomis, todėl geriausia pasikonsultuoti su ekspertu. Netinkamas aušinimo sistemos skysčio pasirinkimas gali sukelti aušinimo sistemos sutrikimus.
- Kai kurie automobilių gamintojai rekomenduoja naudoti apibrėžtų rūšių koncentratus. Koncentratas turi būti skiedžiamas demineralizuotu vandeniu numatytomis proporcijomis, dažniausiai 1:1. Jei produktas jau paruoštas naudoti, tereikia jo įpilti į radiatorių arba išsiplėtimo bakelį be skiedimo.
- Kitas svarbus parametras yra aušinimo skysčio užšalimo temperatūra. Mūsų klimato sąlygoms verta rinktis produktus, kurių užšalimo temperatūra yra ne mažesnė nei -20 °C. Šiuo metu geriausia išeitis yra universalūs skysčiai, kuriuos galima naudoti ištisus metus.
- Antifrizas gali būti įvairių spalvų (žalias, mėlynas, raudonas/rožinis, oranžinis). Spalva parodo aušinimo skysčio tipą ir jame esančius priedus. Oranžinės arba rožinės spalvos antifrizo sudėtyje paprastai yra organinių rūgščių technologijos (OAT), kuri labiau suderinama su šiuolaikiniais varikliais.
Standartinius universalius skysčius reikia keisti kas du metus. Kai kurie skysčiai (informacija nurodoma ant pakuotės) yra skirti daug ilgesniam eksploatavimo laikui, pavyzdžiui, iki penkerių metų.
Aušinimo skysčio temperatūros daviklis
Aušinimo skysčio temperatūra - tai ne tik pranešimas vairuotojui, kad variklis gali perkaisti, bet ir parametras, kurį variklio valdymo blokas (ECU) naudoja nustatyti mišinio sudėtį arba įpurškimo ir uždegimo kampo pokyčius. Todėl aušinimo skysčio temperatūros daviklis teikia informaciją ne tik skysčio temperatūros rodyklei prietaisų skydelyje, bet ir variklio kompiuteriui.
Elektrinės konstrukcijos atžvilgiu, variklio temperatūros daviklis yra termistorius - elementas, kuris keičia savo elektrinę varžą priklausomai nuo temperatūros. Kylant temperatūrai, elektros varža mažėja, todėl pagal Omo dėsnį taip pat mažėja įtampa rezistoriaus išėjime. Dabar informacija pirmiausia patenka į ECU, o po to naudojama varikliui valdyti. Žinoma, vertė taip pat rodoma prietaisų skydelyje ir perduodama vairuotojui.
Kur yra aušinimo skysčio temperatūros daviklis?
Daugumoje automobilių variklio temperatūros daviklis yra ant aušinimo skysčio skirstytuvo prie variklio bloko. Tai leidžia nuskaityti temperatūrą, nepriklausomai nuo automobilio termostato padėties. Aušinimo skysčio temperatūros daviklis yra įsukamas į vietą, todėl jis yra apvalios formos ir paprastai baigiasi stačiakampiu arba apvaliu lizdu.
Gedimo požymiai ir keitimas
Labiau matomas požymis vairuotojui - aiškūs, nenatūralūs svyravimai, kuriuos rodo aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Kai variklis veikia, temperatūra turėtų sklandžiai pakilti, kol ji pasieks optimalią vertę, dėl kurios termostatas atsidarys. Jei važiuojant variklio temperatūros rodyklė neveikia pagal šį modelį, daviklis gali būti sugedęs. Dėl temperatūros daviklio gedimo į kompiuterio atmintį taip pat gali būti įrašytos konkrečios klaidos. Jos yra nuskaitomos naudojant kompiuterinę diagnostiką.
Jei diagnozavote aušinimo skysčio temperatūros daviklio gedimą, turėtumėte jį pakeisti. Tai paprasta - tiesiog atjunkite kištuką nuo daviklio, atsukite jį veržliarakčiu, pakeiskite nauju ir prijunkite. Po pakeitimo taip pat verta papildyti aušinimo skystį, kuris gali išsilieti atsukus daviklį.
Originalus aušinimo skysčio temperatūros daviklis turėtų būti OE dalis. Originalaus daviklio įsigijimas yra suderinamumo su automobilio kompiuterine sistema garantija. Žinomi gamintojai, tokie kaip „Bosch“ ir „Delphi“, siūlo platų daviklių asortimentą.
Dažniausi aušinimo sistemos gedimai ir jų sprendimo būdai
Aušinimo sistema yra kompleksinė ir sudėtinga automobilio sistema, kurioje gedimai gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Štai keletas dažniausių:
1. Aušinimo skysčio trūkumas
Viena dažniausių priežasčių yra per mažas aušinimo skysčio kiekis sistemoje. Aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja sistemoje, pašalindamas šilumą iš įkaitusių variklio dalių.
- Simptomai: Po automobiliu atsiranda spalvoti skysčio lašai (paprastai žalsvi, oranžiniai ar rožiniai). Greitai mažėja aušinimo skysčio lygis. Salone jaučiamas saldus aušinimo skysčio kvapas.
- Sprendimas: Patikrinkite žarneles ir sujungimus - jei jos įtrūkusios, jas reikės pakeisti. Jei nuotėkis atsirado dėl radiatoriaus įtrūkimo, gali padėti hermetikas, tačiau geriau radiatorių pakeisti. Jei problema kyla dėl vandens siurblio, jį reikės remontuoti arba keisti. Kraštutiniais atvejais, jei neįmanoma įpilti aušinimo skysčio, įjunkite salono šildymą, kad sumažintumėte perkaitimo tikimybę, arba papildykite paprastu/distiliuotu vandeniu (po to sistemą reikia praplauti ir užpilti šviežiu antifrizu).
2. Sugedęs termostatas
Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją tarp variklio ir radiatoriaus. Kai variklis šaltas, termostatas priverčia aušinimo skystį cirkuliuoti tik variklio sienelėmis, taip pagreitindamas jo įkaitimą. Pasiekus darbinę temperatūrą, termostatas nukreipia skystį į radiatorių, kad jis neperkaistų (didysis aušinimo ratas). Jei termostatas stringa, skystis gali nepatekti į radiatorių, o variklis gali perkaisti. Gedimas gali būti ir termostato valdymo sistemoje.
- Simptomai: Temperatūros rodyklė pakyla aukščiau normos ir nekrenta. Variklis perkaista net esant šaltam orui. Kartais, priešingai, variklis per lėtai sušyla ir ilgai lieka šaltas.
- Sprendimas: Jei variklis perkaista arba per lėtai sušyla, termostatą reikėtų pakeisti nauju.
3. Radiatoriaus ventiliatoriaus gedimas
Ventiliatorius padeda atvėsinti aušinimo skystį radiatoriaus viduje, pūsdamas šaltą orą ant radiatoriaus. Tai ypač būtina važiuojant nedideliu greičiu, kai oro srautas yra nepakankamas. Jei jis neveikia, aušinimas tampa neefektyvus.
- Simptomai: Automobilis perkaista stovint vietoje, bet važiuojant temperatūra krenta. Išsijungus varikliui, ventiliatorius nesijungia, net kai variklis labai įkaitęs.
- Sprendimas: Patikrinkite ventiliatoriaus saugiklius ir relę. Jei ventiliatorius vis dar neveikia, gali būti sugedęs jo variklis - reikės keisti.
4. Vandens pompos (siurblio) gedimas
Vandens pompa užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją. Jei jis sugenda, skystis nepatenka į radiatorių, todėl variklis gali perkaisti. Ryškus triukšmas, sklindantis iš vandens siurblio, gali reikšti pažeistą siurblio guolį.
- Simptomai: Girdimas girgždantis arba ūžiantis garsas iš variklio priekinės dalies. Pastebimas aušinimo skysčio nuotėkis prie variklio diržų. Staigiai kyla temperatūra, o radiatorius išlieka šaltas.
- Sprendimas: Jei siurblys stringa ar leidžia skystį, jį būtina pakeisti nauju.
5. Užsikimšęs arba pažeistas radiatorius
Eksploatacijos metu prie radiatorių gali prilipti purvas, pūkai ir kitos nuo kelio patekusios šiukšlės. Radiatorius gali užsikimšti dėl kalkių, rūdžių ar nešvarumų, trukdančių skysčiui cirkuliuoti.
- Simptomai: Automobilis nuolat kaista, net ir važiuojant greičiu. Radiatorius gali būti nelygaus karščio - viena dalis karšta, kita šalta.
- Sprendimas: Pabandykite išplauti radiatorių su specialiu aušinimo sistemos valikliu. Jei radiatorius kiauras arba per daug užsikimšęs, teks jį keisti.
6. Oro burbuliukai aušinimo sistemoje
Oro burbulai gali susidaryti keičiant aušinimo skystį ar dėl nesandarių sistemos vietų.
- Simptomai: Temperatūra svyruoja, kartais staigiai pakyla ir nukrenta. Radiatoriaus viršutinė žarna labai karšta, o apatinė lieka šalta.
- Sprendimas: Atlikite aušinimo sistemos nuorinimą (atsukite nuorinimo varžtą ir leiskite orui išeiti). Įsitikinkite, kad aušinimo skysčio lygis yra tinkamas.
7. Aušinimo skysčio kokybės problemos
Senas ar prastos kokybės aušinimo skystis gali sudaryti nuosėdas, kurios užkemša radiatorius ir termostatus.
- Simptomai: Aušinimo skystis tapo drumstas, rudas arba tirštas. Susidaro nuosėdos ant radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio sienelių.
- Sprendimas: Pakeiskite aušinimo skystį kas 2-5 metus (priklauso nuo gamintojo rekomendacijų). Naudokite tik gamintojo rekomenduotą aušinimo skystį.
Ką daryti, jei variklis kaista?
Jei matote, kad temperatūros indikatorius kyla iki raudonos zonos arba artėja link 100°C, nedelsdami sustokite saugioje vietoje ir išjunkite variklį. Perkaitintas variklis gali pertrūkti, pažeisti įvairius elementus bei tarpines, o aušinimo sistemoje susidaro pavojingai aukštas slėgis. Niekada neatidarykite aušinimo sistemos dangtelio iš karto - skystis gali būti labai karštas ir sukelti nudegimus.
Kai variklis atvėsta, patikrinkite aušinimo skysčio rezervuarą. Jei neįmanoma įpilti aušinimo skysčio, tada įjunkite salono šildymą, kad sumažintumėte perkaitimo tikimybę. Kraštutiniais atvejais papildykite paprastu arba distiliuotu vandeniu, po kurio aušinimo sistemą reikia praplauti, o tada užpilti šviežiu antifrizu. Visada stebėkite variklio temperatūrą ir, jei nesate tikri dėl problemos priežasties arba ji kartojasi, kuo greičiau kreipkitės į autoservisą.
tags: #ausinimo #skyscio #temperatura #ausinimo #skyscio #lygis