Kiekvienam automobilio šeimininkui ar mechanikui labai svarbu suprasti, kokie yra sugedusio arba prastai veikiančio alkūninio veleno daviklio požymiai. Pats alkūninis velenas, o taip pat ir jo daviklis ar davikliai - labai svarbūs variklio komponentai.
Alkūninis Velenas ir Jo Daviklis: Funkcijos ir Svarba
Pats alkūninis velenas dažnai vadinamas vidaus degimo variklio stuburu. Jis tiesinį stūmoklių judesį (tiksliau, stūmoklių judėjimo generuojamą energiją) verčia į rotacinę (sukimosi) energiją bei per transmisiją perduoda rotaciją į ratus. Alkūninis velenas yra vienas svarbiausių variklio komponentų, atliekantis stūmoklio grįžtamojo judesio pavertimo sukamuoju judesiu funkciją ir perduodantis sukimo momentą į išorinį pasaulį. Jis taip pat valdo vožtuvų eigą ir kitų pagalbinių variklio įrenginių darbą.
Moderniuose automobiliuose alkūninis velenas yra apsuptas įvairiais papildomais komponentais bei būna valdomas preciziškos elektronikos. Alkūninio veleno daviklis, arba sensorius, vaidina nepakeičiamą vaidmenį variklio valdyme ir daro įtaką variklio elgesiui bei tai, kaip automobilis elgsis kelyje. Šis daviklis yra atsakingas už alkūninio veleno padėties ir sukimosi greičio stebėjimą. Daviklio gaunama informacija yra labai svarbi apsukų reguliavimui ir degalų įpurškimui.
Variklis naudoja alkūninio veleno padėties jutiklį (CKP), kad pateiktų tikslius duomenis, būtinus tinkamam degalų įpurškimo valdymui. Tikslus alkūninio veleno greičio ir padėties sekimas yra būtinas tinkamam keturtakčio vidaus degimo variklio veikimui. Alkūninio veleno jutiklis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tikslų modernių, suderintų variklių veikimą.
Alkūninio Veleno Daviklio Gedimo Požymiai
Yra tam tikri ženklai, kurie išduoda, jog problema - alkūninio veleno daviklis. Sugedusio alkūninio veleno padėties jutiklio požymius pastebėti lengviau nei gali atrodyti. Transporto priemonė, kurioje diagnozuotas sugedęs alkūninio veleno jutiklis, gali turėti įvairių variklio ir bendrojo veikimo problemų.
Pagrindiniai požymiai, rodantys daviklio gedimą:
- Variklis purtosi arba dirba netolygiai. Vienas iš dažniausių požymių yra nesudirbantys cilindrai arba labai netolygus variklio darbas važiuojant ar laisva eiga. Dėl to, kad daviklis nesugeba tiksliai sekti alkūninio veleno padėties, netinkamai parenkamas laikas degalų įpurškimui. Kadangi degalų įpurškimo procesą apsunkins neteisingi signalai iš pažeisto alkūninio veleno jutiklio, degalai gali tinkamai nedegti variklyje. Tai gali ne tik sukelti netolygų variklio darbą, bet ir sumažinti galią.
- Sunkiai užsivedantis variklis. Jei transporto priemonė sunkiai užsiveda, tai gali būti dėl to, kad alkūninio veleno daviklis gauna arba perduoda neteisingus duomenis. Be tinkamos informacijos apie stūmoklių padėtį, variklis gali neužsivesti.
- Užsidegusi „Check Engine“ lemputė. „Check Engine“ lemputė gali pranešti apie daugybę problemų, įskaitant alkūninio veleno daviklio gedimą. Jei jutiklis neperduoda informacijos į ECU arba tai, ką jis siunčia, atrodo nerimą keliantis, ECU reaguoja įjungdamas variklio kontrolinę lemputę - užuominą įvertinti, kas negerai su transporto priemone. Visgi, variklio kontrolinės lemputės atsiradimą gali sukelti įvairios problemos, ne tik alkūninio veleno jutiklis. Be to, jei transporto priemonėje yra įrengtas paskirstymo veleno jutiklis, variklio įspėjamoji lemputė gali neatsirasti ir diagnostikos įrankyje nebus gedimo. Veikiančio variklio atveju problema gali likti nepastebėta, net jei užsidega įspėjamoji lemputė, nes ECU naudoja prognozavimo algoritmus, kad apskaičiuotų dabartinę alkūninio veleno padėtį remiantis ankstesniais duomenimis, leisdamas varikliui toliau veikti.
- Netikėtai užgęstantis variklis. Dėl sutrikusio alkūninio veleno daviklio veikimo visas variklis gali netikėtai užgesti ir kels didelį pavojų saugumui važiuojant. Motoras užgesti gali ir stovint prie šviesoforo, ir judant sraute, ir darant staigesnį manevrą. Sustojusi transporto priemonė su pažeistu alkūninio veleno jutikliu tikriausiai iš naujo nepajudės.
- Išaugusios kuro sąnaudos. Pažeistas alkūninio veleno jutiklis nėra vienintelė priežastis, dėl kurios transporto priemonė gali rodyti didesnį nei įprastai degalų suvartojimą, bet vis dėlto tai vienas iš įspėjamųjų ženklų.
- Vibracija arba trūkčiojimas. Šie simptomai gali pasireikšti, kai jutiklis pateikia nereguliarius arba neteisingus duomenis į centrinį kompiuterį, o tai turi įtakos cilindrų darbui bei galios realizavimui.
Jei variklio darbo metu įvyks alkūninio veleno jutiklio (CKP) gedimas, gali atsirasti uždegimo trikdžių, tačiau tai ne visada turi sukelti neatidėliotinas eksploatacines problemas. Verta paminėti ir tai, jog padėties daviklis svarbus ir dėl emisijų. Jei sugedus alkūninio veleno jutikliui, variklis vis dar veikia, jis gali pereiti į šlubavimo režimą.
Pats daviklis yra gana nedidelis, vos kelių centimetrų ilgio, tačiau prie jo prieiti ir jį pakeisti nėra taip paprasta. Dėl to keitimo, remonto ar apžiūros darbus turėtų atlikti profesionalai. Vien priėjimas prie smagračio ar alkūninio veleno skriemulio (kur dažniausiai sumontuotas daviklis) reikalaus nemažai žinių apie variklį. Taip pat skiriasi ir patys davikliai: jie gali būti indukciniai, Holo tipo arba išmanūs. Specialistai nustatys problemą ir, jei jos nepavyks pašalinti programiškai, pakeis daviklį. Jei atsiranda jutiklio problema, rekomenduojama visiškai pakeisti dalį.
Alkūninio Veleno Konstrukcija ir Medžiagos
Alkūninis velenas veikia itin atšiauriomis sąlygomis, atlaikydamas didelį dujų slėgį, inercijos jėgą ir sukimo momentą, todėl jis yra nuolat veikiamas kintamų apkrovų. Jo konstrukcija apima pagrindinius ir švaistiklio kakliukus.
- Pagrindiniai kakliukai skirti alkūniniam velenui paremti. Dažniausiai naudojamas pilnas atramų tipas, kai pagrindinių kakliukų skaičius yra vienu daugiau nei cilindrų skaičius, arba nepilnas atramų tipas, kai pagrindinių kakliukų skaičius neviršija cilindrų skaičiaus.
- Švaistiklio kakliukai, kartu su dviem galiniais švaistikliais, sudaro alkūninio veleno lenkimą.
Alkūninio veleno gamybai naudojamos įvairios medžiagos, priklausomai nuo variklio tipo:
- Vidutinio anglies plienas (benzininiai varikliai)
- Legiruotasis ketus (dyzeliniai varikliai)
- Kalusis ketus
Alkūninių Velenų Klasifikacija
Alkūniniai velenai gali būti skirstomi į kelis tipus:
- Sveikieji (įprasti) alkūniniai velenai: Tai standartinė konstrukcija, plačiai naudojama įvairiuose varikliuose.
- Kombinuoto tipo alkūniniai velenai: Dažniausiai naudojami mažuose benzininiuose varikliuose su švaistikliais ir varikliuose su riedėjimo guoliais kaip pagrindiniais alkūninio veleno guoliais.
Dažni Alkūninio Veleno Pažeidimai ir Nusidėvėjimo Modeliai
Alkūninis velenas gali patirti įvairius pažeidimus, įskaitant kakliukų paviršiaus pažeidimus, nudegimus, lenkimą, deformaciją, įtrūkimus ir net lūžius. Pagrindiniai nusidėvėjimo modeliai apima:
- Pagrindinio ir švaistiklio kakliukų radialinis susidėvėjimas, dažnai įgaunantis elipsės formą. Didžiausias susidėvėjimas paprastai atitinka vienas kitą ir yra linkęs koncentruotis kakliukų šonuose.
- Švaistiklio kakliuko susidėvėjimas yra didesnis nei pagrindinio kakliuko dėl didesnės apkrovos ir prastesnių tepimo sąlygų. Švaistiklio kaklelio vidinė pusė dėvisi labiausiai, formuojantis ovalo formą.
Ribinis alkūninio veleno nusidėvėjimas paprastai svyruoja nuo 0,05 mm iki 0,20 mm, tačiau tikslesnė riba priklauso nuo alkūninio veleno medžiagos, konstrukcijos ir eksploatavimo sąlygų. Paprastai ribinis nusidėvėjimo dydis neturėtų viršyti 1-2% alkūninio veleno skersmens.
Alkūninio Veleno Įtrūkimai ir Lūžių Modeliai
Alkūninio veleno įtrūkimai dažniausiai atsiranda perėjimo angoje ir alyvos angoje tarp švaistiklio peties ir kakliuko. Dėl netinkamo veikimo ir įtempių koncentracijos gali atsirasti skersiniai arba ašiniai įtrūkimai. Įtrūkimai alyvos angoje, ypač jei alyvos kanalas yra pasviręs, gali atsirasti dėl netolygaus įtempių pasiskirstymo.
Alkūninio Veleno Lenkimo ir Sukimo Priežastys
Alkūninio veleno lenkimą ir sukimą gali sukelti keletas veiksnių:
- Per didelis pagrindinio guolio tarpas ir variklio darbo sąlygos (detonacija, perkrova), sukeliantys stiprią vibraciją.
- Kelių cilindrų neveikimas arba nesubalansuotas variklio darbas.
- Nenuoseklus laisvumas kiekvieno pagrindinio guolio dangčio, sukeliantis netolygų jėgos poveikį alkūniniam velenui.
- Pagrindinių korpuso angų koncentriškumo nuokrypis cilindrų bloke.
- Netinkamas eksploatavimas, pavyzdžiui, staigus startas traukiant priekabą.
- Netinkamas alkūninio veleno laikymas ir ilgalaikis atramos trūkumas.
Alkūninio Veleno Pažeidimų Apžiūra ir Remontas
Alkūninio veleno pažeidimų apžiūra apima susidėvėjimo matavimą išoriniu mikrometru ir įtrūkimų patikrinimą. Įtrūkimams aptikti naudojami tokie metodai:
- Alyvos nutekėjimo metodas: Išvalytas alkūninis velenas panardinamas į žibalą, išimamas, nuvalomas, apibarstomas baltais milteliais ir lengvai pabeldžiamas. Įtrūkimų vietose pasirodys alyvos dėmės.
- Magnetinio bandymo metodas: Naudojamas defektų detektorius, kuris įmagnetina dalį ir purškia magnetinius miltelius. Milteliai adsorbuojasi įtrūkimų vietose, nurodydami jų buvimą ir dydį.
Alkūninio veleno remontas atliekamas šlifuojant kakliukus, jei apvalumo ir cilindriškumo paklaida viršija 0,01-0,0125 mm. Radialinis išsiveržimas, paprastai mažesnis nei 0,04-0,06 mm, turi būti taisomas, jei viršija 0,10 mm. Tam naudojami šalto slėgio kalibravimo arba detonacijos metodai.
Jei įtrūkimai neplinta ir nėra kritinėse vietose, juos galima taisyti. Tačiau, jei įtrūkimas atsiranda įtemptoje vietoje (alkūninio veleno svirtis ar kakliukas), alkūninį veleną būtina pakeisti nauju. Alkūninio veleno lenkimo kompensavimas gali būti atliekamas paviršiaus sprogimo metodu (lenkimui iki 0,30-0,50 mm) arba šalto slėgio kompensavimo metodu, naudojant presą.
Alkūninio veleno balansavimas | Rigos variklio kapitalinis pt. 4
Kapitalinis Variklio Remontas ir Alkūninio Veleno Priežiūra
Kapitalinis variklio remontas yra sudėtinga ir brangi paslauga, kurios metu atliekama išsami variklio diagnostika, išardymas, valymas, detalių patikra ir keitimas, surinkimas bei bandymai. Tinkamai prižiūrint automobilį ir periodiškai tikrinant variklio funkcionalumą, galima atidėti kapitalinio remonto poreikį.
Pagrindiniai automobilio variklio komponentai, kurių gedimai gali lemti kapitalinio remonto poreikį, apima cilindrus, stūmoklius, krumpliaračius, vožtuvus, degalų tiekimo ir uždegimo sistemas, aušinimo bei tepimo sistemas. Atsiradus gedimams, tokiems kaip prastas užvedimas, sumažėjusi trauka, padidėjusios kuro ar tepalų sąnaudos, girdimi nebūdingi garsai ar variklio perkaitimas, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
Po kapitalinio variklio remonto ypatingai svarbi yra pirmoji 1000 kilometrų rida (įvažiavimo laikotarpis). Šiuo metu būtina vengti staigių akseleracijų, ilgalaikio darbo dideliais sūkiais, dažnai keisti alyvą ir filtrą. Tai užtikrina tinkamą naujai surinkto variklio dalių susidirbimą ir ilgą tarnavimo laiką.
Tiek benzininių, tiek dyzelinių variklių kapitalinis remontas turi savitų ypatumų. Benzininiai varikliai, veikiantys aukštesniais sūkiais, reikalauja didesnio tikslumo surenkant ir derinant komponentus.
tags: #alkuninio #veleno #darbo #apsisukimai