Didžiausios ir tragiškiausios pasaulio avarijos bei katastrofos

Nors žmonijos istorija yra trumpa, palyginti su planetos egzistavimo laikotarpiu, per šį laiką įvyko daugybė negandų, kurios neigiamai paveikė žmoniją, nusinešė daug gyvybių ar sužlugdė komfortišką kasdienybę. Gamtos stichijoms ar ligoms pasipriešinti yra beveik neįmanoma, tačiau dėl žmogaus veiksmų įvykusios katastrofos sunkiai suvokiamos.

Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausias gamtos ir žmogaus sukeltas katastrofas žmonijos istorijoje, taip pat avarijas transporto, pramonės ir pramogų sektoriuose, kurių pasekmės žinomos ir bus prisimenamos dar ilgus metus.

Kelių eismo avarijų statistika ir pavojai

Globalinė perspektyva ir saugumo aspektai

Mičigano mokslininkai, remdamiesi naujausia statistika, sudarė mirčių automobilių avarijose mastą atspindinčius žemėlapius. Nepaisant to, kad vairuoti automobilį yra saugiau nei kada nors anksčiau dėl tokių paprastų automobilio funkcijų kaip saugos diržai, oro pagalvės ir elektroninės stabilumo kontrolės, avarijos išlieka rimta globalia problema.

Visame pasaulyje mirčių skaičius automobilių avarijose yra lygus vienai šeštajai daliai mirusiųjų nuo bendrųjų sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų. Žemėlapyje sužymėtas mirčių nuo kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų. Šalys, kuriose žūva daugiausiai žmonių (pirmauja Namibija), pažymėtos raudonai, o saugiausios (pirmauja Maldyvai) pažymėtos žaliai. Pasaulio vidurkis yra 18 mirčių 100 000 gyventojų.

Tyrime taip pat sekamas mirtingumo lygis nuo vėžio, ir vaizdas yra priešingas: žemiausias lygis Afrikoje ir didžiausias - Europoje. Tiesą sakant, 24 iš 25 šalių, kuriose aukščiausias vėžinių susirgimų lygis, skaičiuojant vienam gyventojui, yra Europoje.

Mirčių dėsningumo duomenys šiuose žemėlapiuose atspindi žmonių gyvenimo būdą. Jis rodo, jog besivystančiose šalyse, kuriose žmonės gauna mažesnes pajamas, avarijose žūva palyginti daugiau žmonių. Tačiau turtingesnėse tautose vyrauja mirtys, sukeltos širdies ligų, vėžio ir nutukimo. Net 21-oje Afrikos šalyje, nuo Namibijos iki Tanzanijos, autoavarijose žuvo dvigubai daugiau žmonių nei nuo vėžio. Iš OECD šalių narių santykinai pavojingiausios šalys vairavimui yra JAV ir Pietų Korėja.

Baisiausios avarijos keliuose ir lenktynių trasose

Nors šiuolaikinės lenktynės yra gerokai saugesnės nei anksčiau, istorija mena daugybę tragiškų įvykių. Ne tik lenktynių trasose, bet ir paprastuose keliuose įvyksta tragiškų nelaimių.

Žiauriausios lenktynių avarijos

• Robertas Kubica, kadaise laikytas viena didžiausių „Formulės 1“ žvaigždžių, patyrė žiaurią ralio avariją 2011 metais, kuri vos nesibaigė plaštakos amputacija ir privertė jį išmokti vairuoti kaire ranka. Jo karjera „Formulėje 1“ nutrūko, tačiau jis ir toliau siekia sugrįžti į aukščiausią lygį.
• 1955 m. 24 valandų Le Mans lenktynės: Jų metu žuvo 84 žmonės - tai viena baisiausių nelaimių automobilių sporto istorijoje.
• 1977 m. „Grand Prix“ lenktynės Pietų Afrikos Respublikoje: Jose žuvo lenktynininkas Tomas Pryce‘as.
• 1994 m. „Grand Prix“ lenktynės San Marine: Šiose lenktynėse tragiškai žuvo legendinis „Formulės 1“ lenktynininkas Ayrtonas Senna.

Didelio masto kelių eismo avarijos

Dauguma šių tragiškų avarijų įvyko dėl didelio greičio, neatsargaus vairavimo ir vairuotojų įgūdžių stokos.

• 2009 m. Vokietijoje įvyko masinė 259 automobilių avarija, kurios metu sunkiai sužeisti 66 žmonės.
• 2005 m. Milane automobilis „Ferrari Enzo“, vairuojamas 257 km/h greičiu, rėžėsi į kliūtį, žuvo vairuotojas.
• 2004 m. Prancūzijoje automobilis „Ferrari 360“ rėžėsi į elektros stulpą, tačiau vairuotojas ir keleivė liko gyvi.
• Egipto greitkeliu 241 km/h greičiu važiavęs „Lamborghini“ rėžėsi į vilkiką, automobilis buvo sunaikintas, tačiau vairuotojas išgyveno.

Aviacijos tragedijos

Sporto komandų lėktuvų katastrofos

Futbolo pasaulį dažnai sukrečia ne tik įspūdingos pergalės, bet ir tragiškos nelaimės. Viena tokių - Brazilijos futbolo komandos „Chapecoense“ lėktuvo katastrofa, įvykusi Kolumbijoje. Ši tragedija priminė ir kitas skaudžias aviakatastrofas, nusinešusias sportininkų gyvybes.

„Chapecoense“ ir kitos skaudžios nelaimės

Prieš pat kelionę „Chapecoense“ komanda turėjo pakeisti skrydžio planus. Brazilijos aviacijos struktūrų pareigūnai nesugebėjo išrūpinti leidimo čarteriniam reisui leistis Medeljine, todėl futbolininkams teko rinktis reisą iš San Paulo. Deja, šis reisas nepasiekė kelionės tikslo - lėktuvas nukrito Kolumbijoje.

Per katastrofą žuvo 19 iš 22 žaidėjų, klubo prezidentas ir treneris, 24 klubo darbuotojai, 3 kviestiniai svečiai, 20 žurnalistų ir 7 įgulos nariai - iš viso 75 žmonės. Išgyveno tik 6 žmonės: 3 futbolininkai, 2 įgulos nariai ir vienas žurnalistas. Oficiali nelaimės priežastis - „elektros gedimai“. Tačiau tyrėjai Kolumbijoje nustatė, kad lėktuvas neturėjo pakankamai degalų atsargų, kurių reikalaujama pagal tarptautines taisykles. Be to, lėktuvo bagažo svoris 400 kg viršijo leistinas normas. Taip pat buvo nurodyta, kad lėktuvas skrido be pakankamo degalų kiekio ir nesustojo pusiaukelėje papildyti degalų bako. Įskridus į Kolumbijos teritoriją, lėktuvas įlėkė į vėjo šuorus, o taip degalai išseko dar greičiau. Ši tragedija sukrėtė ne tik Braziliją, bet ir visą pasaulį.

Deja, „Chapecoense“ tragedija nebuvo vienintelė tokio pobūdžio nelaimė sporto istorijoje. Štai keletas kitų aviakatastrofų, kuriose žuvo sportininkai:

• 1948 m. lapkričio 8 d.: Čekoslovakijos nacionalinę ledo ritulio rinktinę skraidinęs lėktuvas nukrito Lamanšo sąsiauryje vos tik išskridus iš Prancūzijos. Žuvo penki sportininkai, tarp kurių - ir IIHF „Šlovės muziejaus“ narys Ladislavas Trojakas.
• 1949 m. gegužės 4 d.: Italijos futbolo klubas „Torino“ katastrofos gimtajame mieste metu prarado 22 komandos narius, iš kurių 18 buvo futbolininkai. Lėktuvas dėl blogo matomumo rėžėsi į „Superga“ bazilikos sieną ant vienos iš Turino kalvų. Katastrofa nusinešė 31 gyvybę.
• 1950 m. sausio 7 d.: Netoli Sverdlovsko nukritus lėktuvui, Maskvos VVS ledo ritulio komanda neteko beveik visų savo žaidėjų - žuvo 11.
• 1958 m. vasario 6 d.: Daugkartinė Anglijos futbolo lygos čempionė „Manchester United“ po lėktuvo katastrofos Miunchene prarado 8 komandos narius, o katastrofos metu iš viso žuvo 23 žmonės. Orlaivis tris kartus bandė nesėkmingai pakilti nuo sniegu pasidengusiu pakilimo tako ir įsirėžė į oro uosto tvorą bei šalia esančius namus.
• 1958 m. rugpjūčio 14 d.: Atlanto vandenyne, netoli Airijos krantų, nukritus lėktuvui, kuris skraidino Egipto fechtavimo komandą, žuvo 6 sportininkai. Per tragediją neišgyveno nė vienas iš 99 lėktuvu skridusių žmonių.
• 1960 m. liepos 16 d.: Danijos ir Švedijos pasienyje nukritusiame lėktuve neišgyveno visi aštuoni keleiviai, įskaitant ir tris Danijos nacionalinės futbolo komandos narius.
• 1960 m. spalio 10 d.: Tragedija supurtė Kalifornijos valstybinį politechnikos universitetą, kuomet aviakatastrofos Ohajo valstijoje metu žuvo 22 žmonės, iš kurių - 16 studentų futbolo komandos narių.
• 1961 m. vasario 16 d.: Lėktuvui nukritus Belgijoje, JAV dailiojo čiuožimo komanda neteko 18 sportininkų ir 10 trenerių bei teisėjų.
• 1961 m. balandžio 3 d.: Aštuoni dabar jau neegzistuojančios Čilės futbolo komandos „CD Green Cross“ žaidėjai ir du treneriai žuvo lėktuvui nukritus „Las Lastimas“ kalnuose. Nelaimės metu anapilin iš viso iškeliavo 24 žmonės.
• 1968 m. balandžio 28 d.: „Lamar Tech“ universiteto lengvosios atletikos komanda, jos treneris ir pilotas, grįždami iš varžybų Ajovoje, žuvo sudužus Bomonte (JAV) besileidžiančiam lėktuvui.
• 1969 m. rugsėjo 26 d.: Lėktuvui sudužus Bolivijoje, po specialių draugiškų rungtynių vykdama namo, beveik visų savo narių neteko šios šalies futbolo komanda „The Strongest“ - tarp žuvusių 83 keleivių buvo 16 futbolininkų, jų treneris ir du komandos personalo nariai.
• 1970 m. spalio 2 d.: Vienas iš dviejų lėktuvų, gabenusių „Wichita State“ studentų futbolo komandos narius į rungtynes Jutoje, sudužo Kolorade. Nelaimė nusinešė 31 žmogaus gyvybę, tarp kurių 14 buvo ekipos žaidėjai.
• 1970 m. lapkričio 14 d.: Tragedijos, kuri vadinama baisiausia Amerikos sporto istorijoje, metu žuvo didžioji dalis „Marshall“ universiteto futbolo komandos narių. Huntingtone, Vakarų Virdžinijoje, sudužus lėktuvui neišgyveno visi juo skridę 75 keleiviai, tarp kurių - 37 žaidėjai, 9 treneriai ir 25 sirgaliai.
• 1972 m. spalio 13 d.: Urugvajaus regbio komanda „Old Christians Club“ pateko į tragediją, kuri pasaulyje yra prisimena kaip „Andų stebuklas“. Kalnuose sudužus lėktuvui žuvo 29 žmonės, iš kurių - 11 žaidėjų, o 16 išgyvenusiųjų išgelbėti buvo tik po dviejų mėnesių.
• 1975 m. lapkričio 29 d.: Trumpai gyvavusi „Formulės-1“ komanda „Embassy Hill“ buvo praktiškai sunaikinta, kuomet skrisdami iš Prancūzijos į Angliją, sudužus lėktuvui, žuvo šeši jos nariai.
• 1977 m. gruodžio 13 d.: Lėktuvas, skraidinęs Evansvilio universiteto (JAV) vyrų krepšinio komandą, sudužo kildamas iš Tenesio Valstijos oro uosto. Per nelaimę žuvo 29 keleiviai.
• 1979 m. rugpjūčio 11 d.: Žuvo visi 17-lika Sovietų aukščiausioje futbolo lygoje žaidusios „Pachtakor“ komandos žaidėjai. Virš Ukrainos įvykęs dviejų lėktuvų susidūrimas atėmė net 178 žmonių gyvybes.
• 1980 m. kovo 14 d.: Varšuvoje (Lenkija) sudužus lėktuvui žuvo 87 žmonės, tarp kurių buvo ir 14 JAV bokso rinktinės narių.
• 1985 m. lapkričio 25 d.: Sudužo nedidelis lėktuvas su Ajovos valstijos moterų kroso rinktine. Po sėkmingo pasirodymo varžybose Milvokyje žuvo du komandos treneriai ir trys sportininkės.
• 1987 m. gruodžio 8 d.: Lėktuvas, kuriame skrido Peru futbolo klubo „Alianza Lima“ nariai, sudužo greta Kaljao miesto. Aviakatastrofoje iš viso žuvo 43 žmonės ir beveik visa futbolo komanda.
• 1989 m. liepos 7 d.: Profesionalios futbolo komandos iš Surinamo žaidėjai žuvo aviakatastrofoje, grįždami po rungtynių Olandijoje. Lėktuvas sudužo besileisdamas, žuvo 176 keleiviai, tarp jų - 15 futbolininkų.
• 1993 m. balandžio 27 d.: Tuo metu itin perspektyvia laikyta Zambijos nacionalinė futbolo rinktinė žuvo skrisdama į pasaulio futbolo čempionato rungtynes Senegale, kai lėktuvas nukrito į Atlanto vandenyną netoli Gabono. Aviakatastrofoje žuvo 18 futbolininkų ir 5 komandos trenerių štabo nariai.
• 2001 m. sausio 27 d.: Netoli Denverio į aviakatastrofą audros metu pateko lėktuvas su Oklahomos universiteto rinktinės krepšininkais. Avarijos metu žuvo krepšininkai Danas Lawsonas ir Nate‘as Flemingas, šeši komandos personalo nariai ir transliuotojai.
• 2011 m. rugsėjo 7 d.: Rusijos elitinio ledo ritulio diviziono komanda Jaroslavlio „Lokomotiv“ žuvo jos privačiam lėktuvui sudužus netrukus po pakilimo žaisti rungtynių Minske. Aviakatastrofoje žuvo 44 žmonės. Vienam žaidėjui pavyko išgyventi katastrofą, tačiau ir jis po kelių dienų mirė - gyvas liko tik skrydžio inžinierius.

Kosmoso tyrinėjimo pavojai ir katastrofos

Skrydis į kosmosą visada yra susijęs su didele rizika astronautų gyvybei, o kai kuriems iš jų per pastaruosius 60 metų toks skrydis pasirodė paskutinis. Nors ne visi astronautai žuvo tiesiogiai artimoje Žemės erdvėje, jie vis tiek ten vyko, o tai reiškia, kad galima daryti prielaidą, kad jų mirtis yra susijusi su kosmosu, teigia ekspertai.

Pasak NASA administratoriaus pavaduotojo saugai Nigelo Peckhamo, per pastaruosius 60 metų kosmose ir pakeliui į Žemės orbitą arba iš jos žuvo 21 astronautas. „Tai niekada nebus be rizikos“, - sakė jis. „To reikia norint patekti į kosmosą.“ Tačiau būtina suprasti susijusią riziką.

• Viena garsiausių nelaimių buvo sprogimas praėjus 73 sekundėms po erdvėlaivio „Challenger“ paleidimo 1986 m. sausį, kai žuvo visa septynių astronautų įgula. Manoma, kad itin šalta temperatūra paveikė nešančiosios raketos sandarumą ir ji sprogo.
• 2003 m. vasarį NASA erdvėlaivis „Columbia“ sprogo grįždamas iš kosmoso ir žuvo visa septynių astronautų įgula. Peckhamo teigimu, erdvėlaivis buvo apgadintas paleidžiant į kosmosą, kai nulūžo termoizoliacinės dangos gabalas.
• Dar viena nelaimė, dėl kurios žuvo trys NASA astronautai, atsitiko „Apollo 1“ misijos paleidimo metu 1967 m. vasario mėn.
• Kita nelaimė taip pat įvyko 1967 m., dėl kurios žuvo sovietų kosmonautas.
• Nelaimė, lėmusi astronautų mirtį realioje kosminėje erdvėje, yra avarija sovietų erdvėlaivyje 1971 m. Trys astronautai, daugiau nei tris savaites praleidę pirmojoje SSRS sukurtoje kosminėje stotyje, bandė grįžti į Žemę.

Šiandien į kosmosą skrido apie 650 žmonių, o šis skaičius turėtų paspartėti dėl augančio komercinių skrydžių skaičiaus.

Pramoninės ir technologinės katastrofos

Branduolinės energetikos ir chemijos pramonės incidentai

Per istoriją pasaulis patyrė daugybę ekologinių ir pramoninių katastrofų - nuo naftos išsiliejimų iki branduolinių sprogimų, nuo pramoninių nelaimių iki sisteminio gamtos alinimo. Šios tragedijos ne tik sunaikino aplinką - jos tapo žmogaus abejingumo ir pažangos kainos simboliais.

• Černobylio atominės elektrinės sprogimas (1986 m.). 1986 m. balandžio 26-osios naktį, vykdant eksperimentą ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje (tuometinėje Ukrainos TSR), įvyko sprogimas, kurio metu sunaikinta reaktoriaus šerdis ir į atmosferą pasklido milžiniški kiekiai radioaktyviųjų medžiagų. Tai - brangiausia nelaimė istorijoje, kurios žala siekia 200 mlrd. dolerių. Pirmomis katastrofos valandomis žuvo du žmonės. Dar 29 mirė per artimiausias dienas nuo ūminio radiacinio sindromo. Ilgainiui poveikį pajuto šimtai tūkstančių - daugelis susirgo vėžiu, patyrė nevaisingumą, genetinių pakitimų. Į atmosferą išmesta radioaktyviųjų medžiagų apie 400 kartų daugiau nei būta Hirošimos atominėje bomboje. Tarša palietė didžiąją dalį Europos. Černobylis tapo įspėjimu visam pasauliui, kad net pažangiausios technologijos dėl aplaidumo ar sistemos klaidų gali sukelti ilgalaikių tragedijų.
• Bopalo pramoninė katastrofa (1984 m.). 1984 m. gruodžio 3-iosios naktį Indijos mieste Bopale įvyko viena didžiausių pramoninių avarijų istorijoje. Iš „Union Carbide India Limited“ pesticidų gamyklos į atmosferą pateko apie 40 tonų metilo izocianato (MIC) - ypač toksiškų dujų. Iškart žuvo apie 3000 žmonių, tačiau per kelias ateinančias dienas mirusiųjų skaičius išaugo iki 20 tūkst. (kai kurie šaltiniai mini dar didesnius skaičius). Dar apie 500 tūkst. žmonių patyrė sveikatos sutrikimų.

Naftos išsiliejimai

• Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje (2010 m.). 2010 m. balandžio 20 d. „Deepwater Horizon“ naftos platformoje, priklausančioje „BP“, įvyko sprogimas, žuvo 11 darbuotojų, o po kelių dienų į Meksikos įlanką pradėjo tekėti nafta. Tai vienas didžiausių išsiliejimų žmonijos istorijoje. Į jūrą išsiliejo apie 4,9 mln. barelių naftos (maždaug 780 mln. litrų). Žuvo šimtai tūkstančių paukščių, delfinų, jūrinių vėžlių ir kitų rūšių.

Gamtos ir žmogaus sukeltos didelio masto nelaimės (Istorinės apžvalgos)

Žmogaus veiklos pasekmės

• Pasauliniai karai (I ir II). Didžiausi ir kruviniausi žmonijos kariniai konfliktai kartu nusinešė apie 100-120 milijonų gyvybių, didžioji dalis šių žūčių teko Europai. Per šį laikotarpį taip pat buvo vykdomos gana žiaurios politinės ir ideologinės represijos. Tai buvo pirmieji kariniai konfliktai, kada civilių žuvo daugiau nei fronte esančių ginkluotų kareivių.
• Prekyba vergais kolonizacijos laikotarpiu. Atlanto vergų verslas - europiečių kolonistų vergų transportavimo keliai ir prekyba žmonėmis kolonializmo laikotarpiu. Skaičiuojama, kad į vergovę Amerikose iš Afrikos buvo pasiųsta apie 12 milijonų žmonių, iš kurių apie pusė mirdavo jūroje.
• Holokaustas. Žmonijos istorijoje niekada nebuvo tokio žiauraus režimo kaip Vokietijos naciai. Skaičiuojama, kad holokausto metu nužudyti maždaug 6 milijonai žydų (arba beveik 36% visų pasaulio žydų) ir apie 11 milijonų kitų nacizmo „priešų“.
• Holodomoras ir Didysis Kinijos badas. 20 amžiaus politiniai režimai buvo tikrai brutalūs. 1958 metais dėl prastų oro sąlygų, sausros ir Mao Dzedongo blogų politinių sprendimų prasidėjo baisus badas Kinijoje. Per 3 metus (1959-1961 m.) dėl bado Kinijoje žuvo tarp 15 ir 45 milijonų žmonių. Mums artimesnis ir geriau žinomas siaubas, vadinamas Holodomoru - 1932-1933 m. kilęs badas Ukrainoje nusinešė per 4 milijonus gyvybių.
• Rugsėjo 11-oji ir terorizmo iškilimas (2001 m.). Modernioje istorijoje didžiausia grėsmė nekaltoms žmonių gyvybėms yra terorizmas. Bene ryškiausias terorizmo apsireiškimas mūsų istorijoje - 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedija, kada teroristai iš grupuotės „Al-Qaeda“ užgrobė keleivių pilnus lėktuvus ir rėžėsi į Pasaulio prekybos centrus Niujorko širdyje. Per vieną dieną sugriuvo du keturių šimtų metrų aukščio miesto simboliai, žuvo beveik 3 000 žmonių.
• Amazonės miškų naikinimas. Žemės plaučiais vadinami Amazonės atogrąžų miškai kasmet vis labiau niokojami dėl neteisėtos miškininkystės, ganyklų plėtros, kasybos. Amazonėje gyvena apie 10 % visų pasaulio rūšių, bet dešimtys jų kasmet išnyksta. Dėl klimato kaitos dažnėja gaisrai: 2019 m. Amazonėje per vieną mėnesį užfiksuota daugiau nei 30 tūkst. gaisrų.

Gamtos stichijų sukeltos katastrofos

• Tamboros ugnikalnio išsiveržimas (1815 m.). Tai - vienas iš galingiausių ugnikalnių išsiveržimų istorijoje. Indonezijoje esanti Tambora netikėtai išsiveržė 1815 metais, išmesdama tokį kiekį dujų, dūmų ir nuodingų medžiagų į orą, kad 1816 metai istorikų tapo praminti „metais be vasaros“. Klimatas pasikeitė globaliu mastu.
• Šensi žemės drebėjimas (1556 m.). Kinijos vidurio rytuose esančios Šansi provincijos gyventojams 1556 metų sausio 23 dienos rytas buvo tikrai baisus. Stichija sunaikino 840 kilometrų pločio teritoriją, žuvo per 830 000 žmonių. Iki šių dienų manoma, jog tai daugiausiai gyvybių visoje žmonijos istorijoje nusinešęs žemės drebėjimas.
• Kinijos potvyniai (1931 m.). Po itin lietingos vasaros ir staigių sniego tirpsmų Jangdzės, Geltonoji ir Huaihės upės patvino - įvyko vienas mirtingiausių gamtos kataklizmų istorijoje. Oficialiais duomenimis, ištikus tragedijai žuvo iki 4 mln. žmonių - dauguma nuo bado, ligų ir potvynių sukeltų nelaimių.

Epidemijos ir pandemijos

• Ispaniškasis gripas (1918 m.). Kitaip žinoma kaip 1918 m. epidemija, ši gripo atmaina užkrėtė beveik 500 milijonų žmonių visame pasaulyje, o susirgimas mirtimi baigėsi daugiau nei 50 milijonų pacientų. Skaičiuojama, kad dėl šios ligos mirė nuo 3 iki 5 proc. visos žmonijos.
• Juodasis Maras (XIV amžius). Bene garsiausias visų laikų dviejų žodžių junginys - „Juodoji mirtis“ apibūdina vieną baisiausių epidemijų žmonijos istorijoje. 1346 metais Yersinia pestis bakterija atvyko iš Centrinės Azijos į Italijos uostus. Iš ten per keletą metų paplito po Europą ir manoma, jog nužudė tarp 75 ir 200 milijonų čionykščių gyventojų.

Atrakcionų parkų incidentai

Nors šansas mirti karuselėje prilygsta tik 1 iš 300 mln., visgi, kartais tokios tragedijos įvyksta.

• Karuselės darbuotojai neretai pastumdavo karuselę, kad ji lengviau važiuotų. Tačiau ši technika pasirodė esanti mirtina, kai 2007-aisiais vieno vyro ranka įstrigo vėžimėlyje. Šis parkas užsidarė 2010 m.
• Šiame atrakcione mirė paauglys: 2008-asiais 17-metis ten besisupdamas pametė kepurę ir, pasivažinėjęs, lindo į uždraustą zoną jos pasiimti.
• Tragedija Britanijoje: Viena baisiausių Britanijos užmirštų siaubų, susijusi su atrakcionais.
• Šis atrakcionas - didžiausias pasaulyje trijų ratų atrakcionas, esantis viduje. Jis atsidarė 1986-aisiais, tačiau gyvavo vos metus, kol vieno mirtino pasivažinėjimo metu žuvo trys žmonės.
• 2007-aisiais geležiniai kabeliai atsilaisvino grupelei paauglių mergaičių mėgaujantis laisvo kritimo vertikaliai kylančiu atrakcionu. Kabeliams atsilaisvinus ir karuselei praradus kontrolei nebuvo išvengta baisių sužalojimų - vienai mergaitei buvo amputuotos abi kojos.
• Irako karo veteranas Jamesas Hackemeris tarnybos metu prarado abi kojas. Parko personalas įvertino jo situaciją ir leido pakilti atrakcionu, deja, jo kūnas išsilaisvino ir jis iškrito iš vežimo.
• Vienas atrakcionas nuo tada, kai atsidarė 1927-aisiais, yra siejamas net su keliomis mirtimis. Paskutinioji auka - Keithas Shirasawa.

Didžiausios avarijos pagal ekonominę žalą

Nors ne visos avarijos įvyksta dėl gamtos stichijų, kai kurios iš jų padaro milžinišką finansinę žalą.

tags: #ziauriausios #avarijos #pasaulyje

Populiarūs įrašai:

• apie Nissan Juke stiliaus evoliuciją
• Išsamiau apie tvarų judumą
• Išsiplėtimo indo priežiūros patarimai
• Ką daryti, įvykus eismo įvykiui?
• reikalavimus automobiliams, neviršijantiems 4.05 metro ilgio