Kiekvienas vairuotojas bent kartą gyvenime yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai keičiant eismo juostą staiga iš niekur atsiranda kitas automobilis. Veidrodėliuose jo nebuvo matyti, galva buvo pasukta, bet vis tiek kažkas liko nepastebėta. Tai ir yra ta pati aklioji zona - erdvės plotas aplink automobilį, kurio vairuotojas tiesiog negali matyti naudodamas standartinius veidrodėlius.
Su „aklosiomis zonomis“ susiduria ir dviračių transporto priemonių vairuotojai (motorolerių, motociklų ir kt.). „Akloji zona“ yra vieta, kur galite patirti skaudžiausias pasekmes, jei automobilis rikiuosis į kitą eismo juostą jūsų nematydamas ir įsiverš į jūsų erdvę. Pavyzdys: Jei jūsų priekinis ratas susilygina su kito automobilio galiniu buferiu - tikėtina, kad esate jo aklojoje zonoje. „Aklųjų zonų“ vieta ir ilgis yra kintamas dydis, tai gali priklausyti netgi nuo mašinos galingumo.
Aklųjų zonų stebėjimo sistema, angliškai vadinama Blind Spot Monitoring (BSM) arba Blind Spot Detection (BSD), veikia kaip budrus apsaugos angelas kelyje. Ji naudoja radaro jutiklius, ultragarso daviklius arba kameras, kad nuolat stebėtų tas erdves, kurias vairuotojas fiziškai negali matyti.
Sistemos veikimo principas
Nors vairuotojui aklųjų zonų stebėjimo sistemų veikimas atrodo paprastas, technologiškai jos yra gana sudėtingos. Dauguma šiuolaikinių sistemų naudoja trumpojo diapazono radaro jutiklius, sumontuotus automobilio gale - paprastai už galinių bamperių arba šoniniuose žibintuose.
Radaro technologijos taikymas
Radaro bangos sklinda iš jutiklio ir atsimušusios nuo kliūties grįžta atgal. Sistema analizuoja ne tik tai, ar objektas yra aklojoje zonoje, bet ir jo judėjimo greitį bei kryptį. Tai labai svarbu, nes sistema turi atskirti stacionarų objektą (pavyzdžiui, kelio atitvarus) nuo judančio automobilio.
Kai sistema nustato, kad šalia ar šiek tiek už automobilio juda kita transporto priemonė, ji perduoda šią informaciją valdymo blokui. Šis blokas priima sprendimą, ar reikia įspėti vairuotoją.
Jutiklių įvairovė
Įdomu tai, kad skirtingi gamintojai kūrė šiek tiek skirtingus sprendimus. Vieni pirmenybę teikė radaro technologijai, kiti - kameroms. Kai kurie automobiliai naudoja ultragarso daviklius, panašius į tuos, kurie naudojami parkavimo sistemose.
Istorinė perspektyva ir vystymasis
Pirmieji aklųjų zonų stebėjimo sistemų prototipai atsirado dar XX amžiaus pabaigoje, kai automobilių gamintojai pradėjo eksperimentuoti su įvairiomis saugos technologijomis. Tačiau tikroji šios technologijos era prasidėjo 2005-2007 metais, kai Volvo ir Mazda pristatė pirmuosius serijinius automobilius su tokiomis sistemomis.
Pradžioje ši technologija buvo prieinama tik prabangiausiuose automobiliuose kaip papildoma įranga už nemažą primoką. Jutikliai buvo brangūs, o jų gamyba - sudėtinga. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį situacija kardinaliai pasikeitė. Jutiklių gamybos technologijos pagerėjo, kainos smuko, o saugos reikalavimai sugriežtėjo. JAV Draudimo instituto saugumui keliuose užtikrinti (IIHS) užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aklosios zonos stebėjimo sistemos 23 proc. sumažino eismo įvykių, susijusių su persirikiavimu į kitą eismo juostą, skaičių. Euro NCAP įtraukė šio tipo sistemas į Europoje parduodamų naujų automobilių saugumo patikros metu vertinamos įrangos sąrašą.
Įspėjimo metodai
Aklųjų zonų stebėjimo sistema įspėja vairuotoją keliais būdais, priklausomai nuo automobilio gamintojo ir sistemos sudėtingumo lygio:
- Vizualinis įspėjimas: Paprasčiausias variantas - tai geltonas ar oranžinis simbolis šoniniame veidrodėlyje. Kai sistema aptinka automobilį aklojoje zonoje, šis simbolis užsidega ir dega tol, kol objektas išvažiuoja iš stebimos zonos.
- Ekranas D: Pirmasis įspėjimas: posūkio žibintas neįjungtas, indikatorius rodo, kad transporto priemonė arba dviratininkas aptinkamas A arba B zonoje, toje pačioje transporto priemonės pusėje kaip ir indikatorius.
- Ekranas E: Jei posūkio rodiklio žibintas įjungiamas, įspėjamoji lemputė mirksi, kai funkcija aptinka transporto priemonę arba dviratininką A arba B zonoje.
- Jei išjungsite posūkio indikatorių, funkcija grįš prie pirmojo įspėjimo (rodmenys D).
- Aktyvusis įspėjimas: Jei vairuotojas įjungia posūkio signalą, nors aklojoje zonoje yra kitas automobilis, sistema reaguoja intensyviau. Simbolis veidrodėlyje pradeda mirksėti, o daugelyje automobilių pasigirsta ir garso signalas - pyptelėjimas ar perspėjamasis tonas.
- Modernūs įspėjimai: Moderniausiose sistemose įspėjimai gali būti rodomi ir centriniame ekrane arba prietaisų skydelyje. Kai kurie automobiliai turi net specialias kameras, kurios rodo aklųjų zonų vaizdą ekrane, kai įjungiamas posūkio signalas.
Pastaba: įspėjimo funkcija pagrįsta informacija iš radaro. Tam tikrose situacijose (eismo kamščiuose ir pan.) gali įspėti bet kokio tipo judančius objektus, esančius A arba B zonoje.
- Jei transporto priemonėje įrengtas tik „mažo greičio“ aklosios zonos įspėjimas: įspėjamoji lemputė rodoma tik galinio vaizdo veidrodyje, toliau nuo vairuotojo esančioje pusėje (kad signalizuotų transporto priemonei arba dviratininkui toje pusėje).
- Jei transporto priemonėje yra aklosios zonos įspėjimas, dešiniajame arba kairiajame veidrodėlyje rodoma įspėjamoji lemputė, priklausomai nuo to, kurioje pusėje yra transporto priemonė arba dviratininkas.
Integracija su kitomis saugos sistemomis
Šiuolaikiniuose automobiliuose aklųjų zonų stebėjimo sistema retai veikia izoliuotai. Ji dažnai yra integruota į platesnę saugos sistemų ekosistemą, kuri apima parkavimo jutiklius, galinės eismo dalies kirtimo įspėjimo sistemą (RCTA - Rear Cross Traffic Alert), eismo juostos palaikymo sistemą ir kitas technologijas.
Pavyzdžiui, išvažiuojant iš parkavimo vietos atbuline eiga, ta pati radaro sistema, kuri stebi akliąsias zonas, gali aptikti šonu artėjančius automobilius ar pėsčiuosius ir įspėti vairuotoją. Tai ypač naudinga perpildytose automobilių stovėjimo aikštelėse, kur matomumas yra ribotas.
Integruotos sistemos taip pat gali bendrauti su adaptyviu greičio palaikymo reguliatoriumi. Jei automobilis važiuoja greitkeliu naudodamas adaptyvų tempomatą ir kitas automobilis staiga įsiterpia į jūsų juostą iš akliosios zonos, sistema gali automatiškai koreguoti greitį, kad išlaikytų saugų atstumą.
Sistemos apribojimai ir galimos klaidos
Nors aklųjų zonų stebėjimo sistemos yra labai naudingos, jos nėra tobulos. Yra situacijų, kai sistema gali duoti klaidingus įspėjimus arba, priešingai, neaptikti realios grėsmės. Viena dažniausių problemų - tai klaidingi įspėjimai dėl kelio infrastruktūros. Blogos oro sąlygos taip pat gali paveikti sistemos veikimą.
Oro sąlygų įtaka
Smarkus lietus, sniegynai ar tirštai krintantis sniegas gali trukdyti radaro bangoms arba užteršti jutiklius. Kai kurie automobiliai turi jutiklių šildymo sistemas, bet net ir jos ne visada gali užtikrinti nepriekaištingą veikimą ekstremaliais atvejais.
Ne visi objektai aptinkami
Motociklai ir dviračiai kartais gali būti per maži, kad sistema juos patikimai aptiktų, ypač jei jie juda labai greitai arba neįprastu kampu. Tai reiškia, kad vairuotojas niekada neturėtų visiškai pasikliauti tik sistema - ji yra pagalbinė priemonė, o ne vairuotojo akių pakaitalas.
Kitos sąlygos, kuriomis sistema neveikia
- Funkcija išjungiama važiuojant atbuline eiga.
- Funkcija automatiškai išjungiama ir prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Priekaba: įspėjimas dėl aklosios zonos išjungtas", jei vilkimo kablys yra elektriškai prijungtas prie priekabos prikabinimo lizdo.
Laikinas neveikimas ir sutrikimai
- Jei radaras nešvarus, prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Šon. radarai nėra matomumo“. Nuvalykite sritį, kurioje įtaisyti jutikliai. Taip pat pasirodo prietaisų skydelyje, jei ši funkcija laikinai neveikia.
- Jei sistema aptinka sutrikimą, prietaisų skydelyje nušvinta pranešimas „Patikrinti šoninius radarus“. Įspėjamoji lemputė taip pat pasirodo prietaisų skydelyje, jei ši funkcija neveikia tinkamai.
- Sistemos aptikimo laukas pritaikytas standartinio pločio eismo juostoms. Jei važiuojate plačiomis eismo juostomis, sistema gali neaptikti dviratininkų aklosios zonos zonose.
- Esant labai blogoms oro sąlygoms (smarkus lietus, sniegas ir pan.), sistemos veikimas gali būti laikinai sutrikdytas. Važiuodami išlikite budrūs. Nelaimingų atsitikimų pavojus.
Atsargiai: Ši sistema yra papildoma parama vairuojant. Ši funkcija jokiu būdu negali pakeisti vairuotojo budrumo ar jo atsakomybės, vairuotojas nuolatos turi valdyti automobilį. Vairuotojas savo važiavimo greitį visuomet turi rinktis priklausomai nuo eismo sąlygų, nepaisydamas to, ką rodo sistema. Sistema jokiu būdu negali būti prilyginama kliūčių aptikimo jutikliui ar nuo susidūrimo saugančiai sistemai. Ši funkcija nevykdoma vietoj vairuotojo.
Darbai su sistema / sistemos taisymas: Įvykus susidūrimui gali pakisti radaro padėtis ir jis gali nebeveikti tinkamai. Pasitarkite su markės atstovu. Bet kokius darbus (remonto, keitimo ir pan.) radaro sumontavimo vietoje turi atlikti kvalifikuoti specialistai. Tik gamintojo atstovas gali atlikti darbus su sistema.
Sistemos veikimo sutrikimai. Tam tikros sąlygos gali trukdyti sistemai veikti ar pabloginti jos veikimą: sudėtinga aplinka (metaliniai tiltai, tuneliai, kliūtys kelkraščiuose ir pan.); prastos oro sąlygos (sniegas, šerkšnas, apšalas ir pan.).
Papildomų sistemų montavimas
Daugelis vairuotojų, kurie vairuoja senesnius automobilius be gamyklinės aklųjų zonų stebėjimo sistemos, klausia, ar galima ją įsirengti papildomai. Atsakymas yra teigiamas - rinkoje yra nemažai universalių sistemų, kurias galima sumontuoti beveik bet kokiame automobilyje.
Papildomų sistemų kokybė
Papildomų sistemų kokybė ir patikimumas gali labai skirtis. Pigesnės sistemos dažnai naudoja ultragarso daviklius vietoj radaro, o tai reiškia mažesnį aptikimo tikslumą ir daugiau klaidingų įspėjimų. Kokybiškesnės aftermarket sistemos naudoja tikrą radaro technologiją ir gali veikti beveik taip pat gerai kaip gamyklinės sistemos.
Prieš sprendžiant įsirengti papildomą sistemą, verta paskaičiuoti, ar tai ekonomiškai prasminga. Kokybiškos sistemos kaina kartu su montavimu gali siekti kelis šimtus eurų. Jei planuojate keisti automobilį artimiausiu metu, galbūt geriau investuoti į naują automobilį su gamykline sistema.
Alternatyvios priemonės aklosioms zonoms sumažinti
- Prilipdomi sferiniai veidrodėliai: Senesni automobiliai modernios įrangos neturi, tačiau tam yra paprasta ir ganėtinai nebrangi alternatyva.
- Papildomi išoriniai veidrodžiai: Dar viena alternatyva - papildomi automobilių veidrodėliai. Šiuo metu juos galite pastebėti vairavimo mokyklų automobiliuose, sunkvežimiuose, autobusuose ir kt.
Svarbu: Papildomų veidrodėlių montavimas ant šoninių galinio vaizdo veidrodžių ir papildomi sferiniai veidrodėliai gali padėti sumažinti „akląsias zonas“ ir pagerinti matomumą vairuojant. Tačiau techninės apžiūros metu tokie pakeitimai gali būti vertinami kaip transporto priemonės konstrukcijos pakeitimai, kurie neatitinka gamintojo numatytos konstrukcijos. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos patvirtintus techninius reikalavimus, transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją.
Aklosios zonos stebėjimo sistemų ateitis
Aklųjų zonų stebėjimo sistemos nuolat tobulėja. Naujausiose sistemose naudojamos pažangesnės kameros su dirbtinio intelekto algoritmais, kurie gali ne tik aptikti objektus, bet ir klasifikuoti juos - atskirti automobilius nuo motociklų, dviračių ar pėsčiųjų.
Kai kurie gamintojai jau eksperimentuoja su sistemomis, kurios gali „matyti” ne tik šonines akliąsias zonas, bet ir stebėti visą 360 laipsnių erdvę aplink automobilį. Tokios sistemos naudoja kelias kameras ir radaro jutiklius, sukurdamos išsamų automobilio aplinkos žemėlapį realiuoju laiku.
Vairuotojo vaidmuo ir rekomendacijos
Kad maksimaliai išnaudotumėte savo automobilio aklųjų zonų stebėjimo sistemą, svarbu suprasti jos galimybes ir apribojimus. Perskaitykite automobilio instrukciją ir išsiaiškinkite, kokią erdvę sistema stebi, kaip veikia įspėjimai ir kokiomis sąlygomis sistema gali veikti ne taip efektyviai. Reguliariai tikrinkite, ar jutikliai yra švarūs ir neužteršti.
Ir svarbiausia - niekada nepamirškite, kad sistema yra tik pagalbinė priemonė. Sistema veikia geriausiai, kai ja naudojatės kaip papildoma informacijos šaltiniu, o ne vieninteliu. Įpratę pasitikrinti veidrodėlius ir žvilgtelėti per petį, bet kartu atkreipti dėmesį į sistemos įspėjimus, sukursite daugiasluoksnę saugumo strategiją. Tai ypač svarbu sudėtingose eismo situacijose - greitkeliuose, perpildytose miesto gatvėse ar keičiantis oro sąlygoms.
Kaip tinkamai sureguliuoti veidrodėlius?
Šoniniai veidrodėliai yra neatsiejama dalis, leidžianti vairuotojui matyti situaciją už automobilio. Tačiau kiekvienas veidrodėlis turi vadinamąją akląją zoną. Tai, ką ir kaip matome veidrodžiuose, priklauso nuo to, ar jie tinkamai sureguliuoti. Prisiminkite tvarką - vairuotojas pirmiausia sureguliuoja sėdynę, o tada veidrodėlius. Išoriniuose veidrodėliuose turėtų būti matomas automobilio šonas, tačiau jis neturėtų užimti daugiau kaip 1 cm veidrodėlio paviršiaus.
Persirikiavimo taisyklės ir „aklųjų zonų“ išvengimas
Persirikiuojant atidus žvalgymasis tampa esminiu dalyku padedančiu išvengti tykančių pavojų kelyje, ypač „aklojoje zonoje“. Būtina įsitikinti, kad nekliudysite kitiems automobiliams. Akloji zona - tai transporto priemonės šoninė ar galinė dalis, kurios nematote per vidinius ar šoninius veidrodėlius.
Patekus į tokią situaciją reikia daryti bet ką, kad vairuotojas jus matytų, pavyzdžiui, prilėtinti, kad matytų jus veidrodyje, ar privažiuoti arčiau šalimais važiuojančio vairuotojo, ar atsitraukti nuo jo kuo toliau. Persirikiuojant labai svarbu dairytis per atitinkamą petį. Keičiant eismo juostas žvilgtelėkite sau per petį, tai saugiausias ir patikimiausias metodas įsitikinti, kad kelias laisvas, bet būna situacijų, kur ilgai spoksoti į veidrodį, ar dairytis į šalis nėra laiko. Tas pats galioja ir ruošiantis pasukti ar sustoti. Jei persirikiuojate, prieš atlikdami manevrą žvilgtelėkite per petį atgal (tą pusę, į kurią persirikiuojate).
Motociklo „akloji zona“ gali būti pakankamai didelė, tai priklauso nuo veidrodžių ir jų sureguliavimo. Jeigu jau atsidūrėte tokioje situacijoje, kai negalite žvilgtelti sau per petį, reikėtų šiek tiek padidinti greitį, kuris gali veikti kaip aklųjų zonų atskleidimo įrankis, nes automobilis esantis už ar šalia jūsų šiek tiek atsiliks ir jūs automobilį pamatysite veidrodyje, tai gali padėti išvengti galvos pasukimo kritiniu momentu. Prieš atlikdami manevrą, kelis kartus peržvelkite visus veidrodėlius, ar neatsirado kliūtis jūsų judėjimo kryptimi.
tags: #vairuotojui #nematomos #aklosios #zonos #stebejimo #sistema