Kuro sistemos gedimai gali tapti rimta problema, o jų diagnostika reikalauja specifinių žinių ir įrangos. Nors brangių komponentų, tokių kaip kuro siurblys ar purkštukai, keitimas yra ypač brangus, kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų, todėl nuo jų dažnai rekomenduojama pradėti diagnostiką.
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, jų diagnostika vis dar sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto slėgio siurblyje.
Simptomai, įspėjantys apie galimus kuro slėgio sutrikimus, gali būti įvairūs ir įspėti apie daug skirtingų problemų. Pavyzdžiui, automobilis gali sunkiai kurtis, kartais važiuojant padidinus apsukas įeiti į avarinį režimą, arba net visiškai neužsikurti. Tokie atvejai, kaip Volvo S60 D5 (2004 m.), kai kuro slėgis svyruoja nuo 220 iki 500 barų ir variklis užgęsta, arba Volvo V70 2.4D (96 kW), kai duodant daugiau gazo išmeta klaidą P2500 ("per mažas kuro slėgis") ir įsijungia avarinis režimas, rodo rimtus kuro sistemos veikimo sutrikimus. Pastebėjus tokius simptomus, visada apsimoka pradėti nuo paprasčiausiai patikrinamų ir pigiausių detalių.
Kuro Slėgio Reguliatorius: Principas ir Gedimai
Reguliatoriaus veikimo principas ir vieta
Kuro slėgio reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas. Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Reguliatoriaus viduje yra spyruoklė ir membrana, kurios reguliuoja kuro slėgį sistemoje.
Dažni gedimai ir simptomai
Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs. Kadangi tai mechaninė detalė, jos patikrinti multimetru kaip įprasto daviklio nepavyks.
Reguliatoriaus patikra
Norint patikrinti reguliatorių, reikia turėti slėgio matuoklį. Pirmiausiai rekomenduojama paskaityti jūsų automobilio remonto vadovą ir surasti tikslias procedūros instrukcijas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį, ir pamatuokite slėgį tiek užgesintam, tiek užvestam automobiliui.
Kuro Slėgio Matavimas ir Sistemos Patikra
Žemo slėgio kuro sistemos patikra
Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degalų sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t.y. slėgį ir srautą.
- Bake esantis siurbliukas: Pirminį kuro slėgį sudaro kuro bake esantis siurbliukas. Jo darbas yra tiekti kurą iš vienos bako pusės į kitą ir užvedimo metu paduoti kurą iki aukšto slėgio siurblio, kad pastarajam būtų lengviau. Kuro bake esantis siurbliukas nedirba visą laiką, jo darbo ciklas pakankamai trumpas ir jis nėra programuojamai reguliuojamas. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia maždaug 3,5 Bar slėgiu ir 2 l/min srautu.
- Kuro tiekimo magistralė ir filtras: Jeigu siurblio testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį, būtina patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą vamzdeliuose po automobiliu. To priežastimi taip pat gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės. Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra užsikišęs kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.
- Mechaninio siurblio tikrinimas: Mechaninį siurblį, tiekiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip pat galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje - tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai, kas reiškia, kad kuro filtras yra švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Aukšto slėgio kuro sistemos patikra
Aukščiausias degalų slėgis yra laikomas aukšto slėgio kuro trasoje, kuri dažniausiai būna metalinė.
- Minimalus slėgis variklio užvedimui: Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje.
- Aukšto slėgio siurblys ir solenoidiniai vožtuvai: Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats Common Rail aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant Common Rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis, jie atsidaro arba užsidaro. Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį, pavyzdžiui, Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio Common Rail siurblyje priežastimi.
- Solenoidų patikra: Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio po 10 sekundžių starterio darbo, turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) ir paleidus starterį 10 sekundžių, slėgio manometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį.
- Purkštukų patikra: Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti Common Rail siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur. Kitas tyrimų etapas yra Common Rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Svarbu atkreipti dėmesį, kad prie žemo slėgio grįžtamasis kuro srautas iš purkštuko gali nebūti didelis, o tai nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
„Volvo“ kuro slėgio jutiklio keitimas – paprastas „pasidaryk pats“ (S60, V70, XC70, S80, XC90)
Dažniausios Problemos ir Profesionalių Meistrų Svarba
Kuro sistemos gedimų diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti kokybiškai, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos: menzūrėles, manometrus, jungtis, diagnostikos įrangą (pavyzdžiui, Vida sistemą Volvo automobiliams).
Visi kuro sistemos komponentai, esantys iki aukšto slėgio kuro siurblio, veikia nedideliu slėgiu (<1,5 Bar). Iš aukšto slėgio siurblio kuras keliauja metaliniais vamzdeliais į slėgio rampą, o iš jos vėl metaliniais vamzdeliais į purkštukus. Turbina sukuria oro slėgį/srautą, bet ne kuro. Kuro ir oro mišinį automobilio kompiuteris reguliuoja pagal tam tikrus parametrus. Reguliuojamas kuro slėgis veikia tik aukšto kuro slėgio dalyje, kur viskas vyksta metaliniais vamzdeliais, o ne šlangutėmis.
Kuro pratekėjimas ir sąvaržos
Viena iš dažnų problemų, su kuria susiduria vartotojai, yra kuro pratekėjimas per sujungimus. Jeigu meistrai nesugeba tinkamai užveržti žemo kuro slėgio šlangučių paprasčiausiomis metalinėmis daugkartinėmis sąvaržomis, tai yra akivaizdus nekvalifikuoto darbo ženklas. Kai kuriais atvejais pratekėjimas gali atsirasti dėl to, kad meistrai sudėjo užspaudžiamas sąvaržas, per kurias kuras leidžia, nors analogiškos daugkartinės suveržiamos sąvaržos, tinkamai uždėtos ant nepažeistų šlangelių ir vamzdelių, gali tarnauti šimtą metų. Žemas slėgis nėra pakankamas, kad "išspjautų" šlangeles. Reikia patikrinti ne tik sąvaržas, bet ir pačių šlangučių būklę, nes jos gali būti sutrūkinėjusios nuo senatvės ar kitų pažeidimų.
Nekvalifikuotų specialistų žala ir diagnostikos svarba
Pasitaiko atvejų, kai pakeitus kuro siurblį į naują, senosios, pažeistos ar netinkamai sumontuotos jungtys pradeda "fontanuoti", nes naujas siurblys efektyviau tiekia kurą. Slėgio daviklį galima patikrinti naudojant diagnostikos įrangą, pavyzdžiui, Vida, stebint realius parametrus, o atgalinis vožtuvas dažniausiai tikrinamas keitimo būdu. Svarbu nepamiršti ir apie kuro rampą, kuri taip pat gali turėti įtakos slėgio svyravimams.
Jeigu diagnostika nerodo konkrečios problemos, o gedimai pasikartoja, gali prireikti keisti meistrus į kompetentingesnius. Geri specialistai ne tik nuskaitys klaidas, bet ir atliks išsamią diagnostiką bei adekvačiai įvertins, kokių anomalijų slypi po kapotu, kad būtų rastas tinkamas sprendimas, o ne tik švaistomos lėšos.
Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo (siurblio arba purkštuko) pakeitimo, reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad atliktas remontas davė teigiamą rezultatą. Remontas laikomas baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, o purkštuko įpurškimo testas atitinka dokumentacijoje nurodytą kuro įpurškimo tipą.
tags: #volvo #xc90 #t6 #kuro #slegio #matavimas