Diskusijos socialiniuose tinkluose, ypač „Reddit“, atskleidžia įvairias problemas, su kuriomis susiduria maisto išvežiotojai, siekdami optimizuoti savo pajamas ir išlaidas. Viena iš tokių diskusijų kilo dėl būdų, kaip sutaupyti naudojant transporto priemones. Kai kurie vairuotojai siūlo rinktis ekonomiškiausius automobilius, pavyzdžiui, „Citroen C1“ su litriniu benzininiu varikliu, kaip tai daro maisto išvežiotojas, dirbantis „Bolt“ ir uždirbantis apie 1200 eurų per mėnesį, atskaičius degalų išlaidas, tačiau dirbantis 12 valandų per dieną.
Tačiau atsirado ir kitų, iš esmės skirtingų, taupymo būdų. Pasirodo, kad kai kurie vairuotojai, siekdami išvengti baudų už greičio viršijimą ir kitus pažeidimus, naudoja ne Latvijos, o užsienietiškus automobilių numerius. Ši praktika sukėlė susirūpinimą tarp visuomenininkų ir pareigūnų.
Pažeidimai ir sukčiavimo schemos su užsienietiškais numeriais
Visuomenininkas Andrejus pastebėjo maisto kurjerius, kurie nuolat pažeidinėja kelių eismo taisykles ir sukelia pavojingas situacijas kelyje. Stebėtina, kad visų šių automobilių numeriai buvo suomiški. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad dauguma šių automobilių neturėjo registracijos dokumentų, o patys automobiliai buvo išregistruoti. Tokia situacija kelia didelį pavojų eismui, nes nėra aišku, kokie tai automobiliai, ar jie atitinka techninius reikalavimus, ar vairuotojai moka baudas, ir iš ko jas išieškoti.
Vienas žurnalistų, kalbinęs kurjerį, sužinojo, kad automobilis, nors ir su suomiškais numeriais, iš tikrųjų buvo iš Latvijos. Ši informacija buvo perduota Latvijos kelių saugaus eismo direkcijai, kuri patvirtino, kad automobiliai, registruoti Suomijoje su negaliojančia technine apžiūra, nėra registruoti Latvijoje ir neturėtų būti eksploatuojami. Tokie vairuotojai šiurkščiai pažeidžia taisykles.
Pareigūnų veiksmai ir policijos požiūris
Latvijos policija, reaguodama į šią problemą, pradėjo administracines bylas ir žada skirti baudas. Šiemet dėl šių pažeidimų pradėtos 8 administracinės bylos. Nors automobilių iš tokių vairuotojų niekas nekonfiskuoja, jais važinėti yra draudžiama. Rygos policijos Reagavimo būrio vadovas Janis Paradniekas teigė, kad vairuotojai įspėjami, jog eismas draudžiamas, tačiau policija neturi galimybių nuolat sekti, ar nurodymas vykdomas. Jis išreiškė pasitikėjimą, kad bus rastas problemos sprendimo būdas.
Automobilių žurnalistas Paulas Timrotas išreiškė nuomonę, kad dėl riboto policijos pareigūnų skaičiaus ir galimai menkų anglų kalbos žinių, anglakalbiai vairuotojai lieka nebaudžiami. Jis svarsto, kad tai gali skatinti vairuotojus „užmerkti akis“.
Nelegalių automobilių parkai ir techninė būklė
Kol policija, anot kai kurių, „žvelgia pro pirštus“, maisto išvežiotojai kuria schemas. Latvių žurnalistams pavyko atrasti visą nelegalių automobilių parką, kuriame - apie 20 automobilių su suomiškais registracijos numeriais. Šie automobiliai, dažnai matomi Rygos gatvėse, naudojami maisto kurjerių. Jų techninė būklė dažnai būna apgailėtina: iškritę priekiniai žibintai, sutrūkę langai, neveikiantys valytuvai.
Vietiniai gyventojai pastebėjo, kad aptriušusiais automobiliais su suomiškais numeriais važinėja užsieniečiai maisto kurjeriai, kurie automobilius greičiausiai nuomojasi. Automobilių nuomos ir perdavimo procesas vyksta paslaptingai, dažnai nuotoliniu būdu. Ant automobilių langų užrašyti įvairūs kodai, durelės būna atviros, o rakteliai - salone.
TV3 žurnalistams filmuojant, privažiavo automobilis su latviškais numeriais, kurio vairuotojas domėjosi galimybe įsigyti vieną iš automobilių su suomiškais numeriais. Jis teigė internete radęs skelbimą, kad automobilis parduodamas dalimis už maždaug 400 eurų. Tačiau pardavėjo telefono numeris buvo išjungtas.
Draudimo bendrovių ir garantinio fondo problemos
Draudikai teigia, kad šie automobiliai su suomiškais numeriais pateko į eismo įvykius, tačiau tikslių duomenų trūksta. Didžiausia problema yra ta, kad iš tokių pažeidėjų nieko neįmanoma prisiteisti, o už jų padarytą žalą sumoka kiti sąžiningi vairuotojai per garantinį fondą. Latvijos transporto priemonių draudikų asociacijos vadovas Janis Abašinas paaiškino, kad garantinis fondas išmoka kompensaciją nukentėjusiajam, o vėliau bando išieškoti lėšas iš kaltininko, tačiau tai pavyksta labai retai.
Policijos reakcija ir naujos gudrybės
Pastebėjus, kad TV3 pradėjo domėtis šia problema, automobilių su suomiškais numeriais gatvėse sumažėjo. Maisto išvežiotojai sugalvojo naują gudrybę - dabar jie naudoja negaliojančius latviškus numerius. Pareigūnai žada stiprinti kontrolę ir tikrinti visus automobilius, siekdami užtikrinti, kad nelegalios transporto priemonės nebebūtų eksploatuojamos Latvijos gatvėse.
Asmens dokumentų svarba ir pasekmės juos neturint
Straipsnyje taip pat paliesta svarbi tema apie asmens dokumentų turėjimo svarbą, ne tik keliaujant, bet ir kasdieniame gyvenime. Nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje ar Jungtinėje Karalystėje, asmens dokumentas nėra privalomas nuolat nešiotis, jo neturėjimas gali sukelti sunkumų naudojantis viešosiomis paslaugomis ir keliaujant.
Asmens dokumentų reikalavimai Lietuvoje
Lietuvos Migracijos departamentas primena, kad visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų amžiaus privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Pagrindinių asmens dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo principus nustato Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Pilietis privalo kreiptis dėl bent vieno dokumento ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 16-ojo gimtadienio. Vaikui, keliaujant po Europos Sąjungos šalis, pakanka asmens tapatybės kortelės.
Baudos už asmens dokumentų neturėjimą
Pirmą kartą be paso ar asmens tapatybės kortelės įkliuvęs asmuo gali būti įspėtas arba jam gali tekti mokėti 12 eurų baudą. Pakartotinai padarius šį pažeidimą, bauda didėja nuo 12 iki 14 eurų. Nuo 2021 m. vidutiniškai per metus Migracijos departamento darbuotojai surašo kiek daugiau nei 500 administracinių nusižengimų protokolų už šį pažeidimą.
Asmens tapatybės kortelė Lietuvoje kainuoja 10 eurų (gaunama per 1 mėnesį), 60 eurų (gaunama per 5 darbo dienas) arba 100 eurų (gaunama per 1 darbo dieną). Pasas atitinkamai kainuoja 50, 100 arba 200 eurų. Dėl to labiausiai apsimoka užsisakyti asmens tapatybės kortelę už 10 eurų, kuri yra pigiau nei galimai gręsianti bauda.
Asmens dokumentų privalomumas kitose šalyse
Vokietijoje asmens dokumentas privalomas nuo 16 metų, tačiau nereikalaujama jo nuolat nešiotis. Lenkijoje asmens tapatybės kortelę privalo turėti visi piliečiai nuo 18 metų. Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Belgijoje asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas privalomas nuo 15 metų, o Belgijoje jį reikia nuolat nešiotis.
Ispanijoje asmens dokumentas privalomas nuo 14 metų ir jį reikia nešiotis su savimi. Graikijoje - nuo 12 metų, taip pat privaloma nešiotis. Portugalijoje - nuo 10 metų, nors nuolat nešiotis nereikalaujama, bet rekomenduojama.
Latvijoje, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje ar Jungtinėje Karalystėje asmens dokumentas nėra privalomas nuolat nešiotis, tačiau jo neturėjimas gali sukelti sunkumų naudojantis viešosiomis paslaugomis.
Pasienio kontrolė ir Šengeno erdvės taisyklės
Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare, daugelis piliečių manė, kad sienos kontrolė bus panaikinta. Tačiau Latvijos pasieniečiai, analizuodami atvykimo ir išvykimo kontrolės rezultatus, padarė išvadą, kad labai išaugo asmenų, bandančių kirsti sieną be galiojančių kelionės dokumentų, skaičius. Latvijos įstatymai numato administracines nuobaudas tokiems asmenims, įskaitant 250 Latvijos latų baudą.
Lietuvoje toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 150 iki 300 litų, pakartotinai - nuo 300 iki 600 litų. Latvijos pasieniečiai taip pat nustatė atvejų, kai siena buvo kirsta transporto priemonėmis, kurių vairuotojai neturėjo automobilių registracijos dokumentų.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovai primena, kad esantys pasienio ruože privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių dokumentus ir vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Nors Lietuvos pareigūnai per dieną patikrina tik apie 1% į šalį įvažiuojančių turistų dokumentų ir dažniausiai apsiriboja įspėjimu, Latvijoje kontrolė yra griežtesnė.
Latvijos pareigūnai pasieniečiai yra itin atsargūs, o jų įstatymai - griežtesni nei Lietuvos. Pastebėta, kad stabdomi daugiausia lietuviškais numeriais pažymėti automobiliai, o prie kiekvieno sustabdyto lietuvio randama priekabių protokolui surašyti.
Kitos svarbios kelionių rekomendacijos
Straipsnyje taip pat pateikiamos bendros kelionių rekomendacijos, įskaitant svarbą turėti galiojantį asmens dokumentą, saugoti savo daiktus nuo kišenvagių, nelaikyti visų pinigų vienoje vietoje, pasidaryti paso kopiją ir laikyti ją atskirai. Taip pat rekomenduojama neišvykti su nepažįstamaisiais taksi, saugoti savo kuprinę ir nesiskirti su ja, o keliaujant lėktuvu - išsisaugoti bilietų PDF kopijas.
Nepamirštama ir apie keliones su augintiniais, kurioms būtina turėti tarptautinį gyvūno pasą, skiepus ir mikroschemą. Priešingu atveju augintinis gali būti neįleidžiamas į šalį, karantinuojamas ar konfiskuojamas.
tags: #bauda #latvijoje #paso #neturejima