Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Tolimųjų reisų vairuotojo profesija, nors ir reikalinga globaliai ekonomikai, dažnai apipinta mitais ir stereotipais. Tai darbas, reikalaujantis ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir psichologinės ištvermės, gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių ir didelio atsakomybės jausmo.
Profesijos specifika ir sveikatos rizikos veiksniai
Medikai pabrėžia, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susijęs su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė teigia, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą kritinių rizikos veiksnių:
- Sėdimas darbas be galimybės dažnai judėti;
- Pamaininis darbo grafikas ir visaverčio poilsio stoka;
- Rankinis transporto priemonės valdymas ir nuolatinė vibracija;
- Socialinė izoliacija ir buvimas toli nuo namų;
- Nuolatinė įtampa dėl saugumo ir terminų.
Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti ar pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą. Dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje bei kraujotakos sutrikimai.
Dėl nuolatinės vibracijos vairuotojai dažnai skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Ilgalaikė raumenų įtampa gali lemti stuburo slankstelių struktūrinius pakitimus, išvaržų vystymąsi, o tai kartais lemia net neįgalumą. Be to, ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka, o tai gali turėti įtakos onkologinėms ligoms. Kita nemaloni liga, atsirandanti nuo sėdėjimo - hemorojus, sukeliantis skausmą ir kraujavimą.
Ergonomika ir technologiniai sprendimai kabinoje
Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas Genadijus Čapurinas pažymi, kad gamintojai deda daug pastangų sveikatos rizikoms mažinti. Šiuolaikiniuose vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Specialias pagalvėles galima pripūsti taip, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos, ypač apatinėje nugaros dalyje. Maksimalų komfortą užtikrina sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo, bei reguliuojamos alkūnių atramos.
Vairuotojas Linas Savukynas, dirbantis su „Volvo FH“, pastebi, kad technologijos nuolat tobulėja. Per pastaruosius dešimtmečius pristatyta daug saugumą užtikrinančių sistemų:
- Avarinis stabdymas;
- Važiuojamosios kelio juostos keitimo kontrolė;
- Vairuotojo budrumo stebėjimo sistemos.
Tinkama ergonomika vairuotojams yra gyvybiškai svarbi, nes raumenų ir kaulų sistemos skausmų paplitimas tarp profesionalų siekia iki 93%. Rekomenduojama sėdynę kelti kuo aukščiau (apie 3 colius virš vairo), o vairą nustatyti taip, kad jis būtų 10-12 colių atstumu nuo krūtinkaulio, leidžiant pečiams atsipalaiduoti.
Tinkamas būdas nustatyti automobilio sėdynę (tai lengviau, nei manote) | „Be Aligned Health“ | Dr. Lee Thomas
Mityba ir buitis kelyje
Beveik visi vairuotojai skundžiasi virškinimo sutrikimais. Jų mityba dažnai priklauso nuo pakelės kavinių valgiaraščio, o maisto pasirinkimas būna spontaniškas. Sveikai maitintis laikantis grafiko yra didelis iššūkis. Maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos. Pavyzdžiui, Vokietijoje draudžiama kabinoje turėti dujinę viryklę - ji turi būti laikoma išorinėje daiktadėžėje.
Gamintojai šią problemą sprendžia integruodami pažangias mikrobangų krosneles, šaldytuvus ir kavinukus. Tai leidžia vairuotojams pasiimti kokybiško maisto iš namų ir jį saugiai laikyti bei šildyti, taip išvengiant prastos kokybės pakelės maisto.
Mitybos ir poilsio įranga vilkike
| Įranga | Funkcija ir nauda |
|---|---|
| Šaldytuvas | Šviežio maisto iš namų laikymas ilgos kelionės metu. |
| Mikrobangų krosnelė | Greitas maisto pašildymas nenaudojant dujų kabinoje. |
| Orinė sėdynės pakaba | Vibracijos slopinimas ir stuburo apsauga. |
| Autonominis šildytuvas | Komfortiška temperatūra poilsio metu išjungus variklį. |
Psichologiniai iššūkiai ir socialinė aplinka
Nuolatinė įtampa, izoliacija ir buvimas toli nuo šeimos dažnai lemia psichologines problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą. Vairuotojas Darius pasakoja, kad itin sunku matyti, kaip vaikai auga be tėvo. Tarp vairuotojų sklando statistika, kad dėl ilgų reisų apie 80% santuokų baigiasi skyrybomis.
Vienišumas yra viena pagrindinių problemų. Siekdami įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą, vairuotojai dažnai piktnaudžiauja rūkymu, energiniais gėrimais ar budrumą skatinančiais medikamentais. Tai vėliau sukelia lėtines plaučių ligas, astmą ir širdies ritmo sutrikimus.
Darbo rinka ir uždarbis Lietuvoje
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais dirba apie 47,6 tūkst. žmonių. Nors oficialus atlygis „popieriuje“ gali atrodyti nedidelis, realios pajamos su komandiruotpinigiais yra gerokai aukštesnės.
Vairuotojų patirtys skiriasi:
- Gediminas (automobilvežis): uždirba nuo 3000 Eur „į rankas“, dirba visoje Europoje, kartais į reisus pasiima žmoną.
- Darius: uždirba apie 69 Eur už kalendorinę dieną, tačiau pabrėžia, kad skaičiuojant metinį vidurkį su nemokamomis atostogomis, pajamos siekia apie 1350 Eur/mėn.
- Renatas (pradedantysis): per mėnesį kelyje uždirba 2000-2500 Eur, tačiau vertina tai kaip laikiną etapą dėl socialinių garantijų trūkumo.
Daug diskusijų kelia dienpinigių apmokestinimas. Vairuotojai pastebi, kad nors pajamos kelyje didelės, susirgus ar išėjus į pensiją, socialinės garantijos yra minimalios, nes mokesčiai mokami nuo mažos bazinės algos dalies.
Saugumas ir prevencinės priemonės
Darbo inspekcijos duomenys rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų mirčių skaičius darbe išlieka skaudžia problema. Dažniausios mirties priežastys - infarktas, insultas bei traumos eismo įvykiuose ar krovinių iškrovimo metu.
Norint išlikti darbingiems, specialistai rekomenduoja:
- Daryti pertraukas kas dvi valandas, išlipti iš transporto priemonės pasivaikščioti.
- Atlikti paprastus kaklo, pečių ir pakinklių tempimo pratimus.
- Užtikrinti švarius langus, kad būtų išvengta akių įtampos.
- Spūstis išnaudoti galūnių ir kaklo judinimui, siekiant sumažinti sustingimą.
Nors tolimųjų reisų vairuotojo gyvenimas kabinoje yra pilnas iššūkių, šiuolaikinės technologijos ir gerėjanti infrastruktūra (apšviestos, saugomos aikštelės) pamažu keičia šios profesijos veidą. Visgi, kaip teigia patys vairuotojai, šiam darbui reikia „geležinės kantrybės“ ir nuolatinio rūpinimosi savo sveikata.
tags: #tolimuju #reisu #vairuotojo #gyvenimas #kabinoje