Jeigu automobilyje dingo trauka, tai yra aiškus ženklas, kad kažkas veikia netinkamai ir reikalingas patikrinimas. Nors einant metams automobilio efektyvumas po truputį mažėja, tačiau tai vyksta labai minimaliai, jeigu transporto priemonė yra tinkamai prižiūrima. Dyzelinių variklių efektyvumą galima išlaikyti tik tada, kai visi veiksniai, darantys dyzelinį variklį efektyviu, veikia optimaliu lygiu ir taip, kaip numatyta gamintojo.
Bendrosios traukos dingimo priežastys dyzeliniuose varikliuose
Traukos dingimas dyzeliniuose varikliuose, ypač tokiuose kaip Volvo V50, gali pasireikšti įvairiai: automobilis tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę, o kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės, pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija. Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Pirmieji žingsniai diagnozuojant traukos problemas apima visų automobilio kompiuteryje saugomų gedimų kodų išsiaiškinimą ir jų pašalinimą. Taip pat verta patikrinti, ar degaluose nėra akivaizdžių užteršimo vandeniu ir (arba) bakterijų suformuotų dumblių požymių. Būtina patikrinti kuro ir oro filtrus, bei vandens separatorius.
Kuro sistema
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, yra užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą, yra pastebimai prastesnis greitėjimas, variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas, padidėjusios degalų sąnaudos ir gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo. Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
Vartotojų patirtis rodo, kad kartais po kuro filtro keitimo, ypač jei jis buvo brokuotas ar prastos kokybės, gali dingti trauka ant mažų apsukų. Atlikti degalų srauto ir slėgio bandymus svarbu, kad patikrintume, ar kuro sistema veikia efektyviai, ypač atsižvelgiant į įpurškimo pradžios laiką ir nustatymus. Kai kurie vartotojai, susidūrę su variklio trūkčiojimu esant karštam varikliui 2000-2500 aps./min. diapazone, bandė keisti kuro filtrą, tačiau tai ne visada padėjo.
Vienas iš sprendimų, susijusių su oro patekimu į kuro sistemą, buvo vožtuvėlio, esančio virš kuro filtro, pakeitimas, kuris leido orui patekti į sistemą, dėl ko mašina kratėsi ir kuras į siurblį ateidavo kartu su oru. Taip pat keičiamas ir mažas atbulinis vožtuvėlis. Svarbu, kad kuro filtras būtų nuolat pilnas, o sistemoje nebūtų oro burbuliukų.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas. Užsikimšus arba sugedus purkštukams, į variklio sistemą nebus įpurkštas kuras arba jis bus įpurškiamas netinkamais intervalais. Dėl šių priežasčių gali išaugti kuro sąnaudos, taps sunku užvesti automobilį bei dings automobilio trauka. Iš praktikos žinoma, kad dažniausia problema yra purkštukų užteršimas ar jų gedimai.
Užsiteršusių purkštukų signalai apima nelygų laisvos eigos darbą, vibraciją, sumažėjusią galią spaudžiant akceleratorių ir galimą variklio „kalimą“ ar kitokius neįprastus garsus. Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Kartais dėl purkštukų veikimo gali būti taip, kad tarp purkštuko impulso ir faktinio įpurškimo yra pernelyg ilgas uždelsimas. Vienas Volvo V50 savininkas, kuriam buvo rodomos pirmo ir ketvirto purkštuko klaidos, kai automobilis leido kelti apsukas tik iki 1200 aps./min., patikrinus purkštukus nustatė, kad su jais viskas tvarkoje. Tačiau kontaktuose, kur susijungia fyškės, buvo daug dulkių, panašių į sausą cementą. Išpūtus jas ir sumaišius purkštukų vietas, problema kuriam laikui dingo.
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus. Svarbu pasimatuoti kuro slėgį, ateinantį į purkštukus.
Oro tiekimo ir išmetimo sistema
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Šios dalys yra itin svarbios oro kiekiui, patenkančiam į vidaus degimo variklį. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokiu atveju į automobilio kompiuterį siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusi trauka. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau dažnas DPF regeneravimas arba nesugebėjimas inicijuoti DPF regeneracijos, ypač jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs, yra sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną, gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo ir užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje. Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise. Vienas Volvo V50 savininkas, kuriam buvo išpjautas DPF filtras, kėlė klausimą, ar jis buvo tinkamai neprogramuotas, kas gali sukelti problemas su trauka.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai. Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus: netolygus variklio darbas, nerišli trauka, „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai ir akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą. Vienas Volvo V50 vartotojas, kuriam dingo trauka ant mažų apsukų, nors EGR buvo pakeistas ir DPF išdegintas, nurodė, kad kompiuteris rodė EGR tik 20%, nors turėtų būti daugiau.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzeliniam varikliui ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
Vienas Volvo V50 savininkas pastebėjo, kad anksčiau turbina „kriokė“, o dabar truputį pakriokia iki 2000 aps./min. ir pradeda švilpti. Nors 1-4 pavara viskas tvarkoj, bet 5 pavara spaudžiant gazą jaučiasi kratulys, kuris dingsta laikant vienodą greitį. Iš praktikos žinoma, kad pavargusi turbina tyliai žviegia, kai variklis šaltas, o gerokai pavargus - ir kai karštas. Turbinos nesukelia juntamos vibracijos. Jeigu greitėjant jaučiasi vibracija, tai gali būti smagratis arba pusašis.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Kiti faktoriai ir specifinės Volvo V50 problemos
Kompresijos slėgio sumažėjimas
Kadangi kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui. Todėl būtina atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir patikrinti, ar slėgis atitinka normas.
Variklio pagalvių gedimai
Variklio pagalvių paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu. Ši automobilio detalė dažniausiai genda dėl natūralaus automobilio susidėvėjimo, variklio mechaninių gedimų ar padidėjusios variklio vibracijos. Plyšus automobilio variklio pagalvei, susidursite su dar labiau padidėjusia variklio vibracija ir sumažėjusia trauka.
Vakuumo siurblys
Vakuumo siurblys neturi galiojimo laiko, todėl jį keisti reikia atsižvelgiant į automobilio darbą.
Uždegimo sistemos (žvakių) problemos dyzeliniuose varikliuose
Vienam Volvo V50 (2.0 d) savininkui, pastebėjusiam traukos dingimą ir tai, kad automobilis neleido visiškai akseleruoti (apsukos kilo tik ~1200 aps./min. nors gazo pedalas buvo iki dugno nuspaustas ir jautėsi šioks toks drebulys), diagnostika iš pradžių rodė katalizatoriaus klaidą (nors jis buvo išpjautas). Ištrynus klaidą, viskas susitvarkė. Vėliau, atlikus normalią diagnostiką, paaiškėjo, kad yra „perdegusios“ dvi žvakės. Nors po žvakių pakeitimo problema su apsukomis kuriam laikui vėl pasikartojo, tai pabrėžia, kad uždegimo sistemos elementai taip pat gali prisidėti prie galios trūkumo dyzeliniame variklyje.
Gazo pedalas ir elektronikos gedimai
Vienas Volvo V50 (2005 metų, 2.0l 100kw) vartotojas, susidūręs su traukos dingimu ir ribotais apsukų kelimu iki 2.5 tūkst., pastebėjo, kad perkūrus automobilį trauka kurį laiką atsirasdavo, tačiau pavažiavus vėl dingdavo ir neveikdavo autopilotas. Pajungus kompiuterį, buvo parodytas silpnas gazo pedalo signalas. Kilo klausimas, ar pakeitus gazo pedalą jį reikia pririšti iš naujo. Tai rodo galimas problemas su elektronikos komponentais ar gazo pedalo davikliu, kurie tiesiogiai veikia variklio galią.
Specifinės Volvo V50 klaidos ir simptomai
Vienam Volvo V50 2.0 d 100 kw 2004 m. savininkui, dingus traukai, stovint vietoje paspaudus akseleratorių iki dugno, apsukos pakildavo maksimaliai iki 2500 aps./min. ir labai lėtai. Pavažiuoti buvo beveik neįmanoma 2-uoju bėgiu, maksimalus greitis siekė 30 km/h, o spaudžiant akseleratorių iki dugno nieko nereaguodavo. Be to, užsidegė „I“ raidė ir išmetė užrašą „motorsystem serv. erfordras“. Tai dažnai rodo, kad variklio valdymo sistema aptiko rimtą gedimą, reikalaujantį serviso įsikišimo.
Kita situacija: važiuojant, kas kažkiek laiko dingsta trauka, kompiuteris rodo padidėjusias kuro sąnaudas, o spaudžiant daugiau gazo, mašina netgi stoja. Po kurio laiko vėl viskas normalizuojasi. Nors buvo manoma, kad tai dėl oro kuro sistemoje, ir problema nepasitvirtino sutvarkius, tai gali reikšti periodinius gedimus, susijusius su degalų tiekimu ar elektronika.
tags: #volvo #v50 #kai #saltas #variklis #dingsta