Tarptautinių vilkikų vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisyklės yra kertinis akmuo užtikrinant kelių eismo saugumą ir vairuotojų gerovę visoje Europos Sąjungoje. Šių taisyklių laikymasis yra esminis uždavinys tiek transporto įmonių atstovams, tiek patiems vairuotojams. Priešingu atveju gresia didelės baudos ir sankcijos.
Teisinis reguliavimas ir bendrieji principai
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 nustatė naujas vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisykles. Šios taisyklės taikomos visoms krovininėms transporto priemonėms, kurių masė viršija 3,5 tonos. Papildomai, Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 reguliuoja tachografų naudojimą, siekiant užtikrinti šių taisyklių laikymąsi. Šie reglamentai, kartu su Vairuotojų darbo laiko direktyva (WTD - Work Time Directive), yra ES teisės aktai, kuriais siekiama užkirsti kelią vairuotojų nuovargiui ir užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą.
Svarbu atskirti „darbo laiką“ ir „vairavimo laiką“:
- Darbo valandos apima laiką, praleistą, pavyzdžiui, pakraunant, iškraunant krovinį, įvertinant transporto priemonės techninę būklę ir kt.
- Vairavimo laikas tiesiogiai susijęs su vairavimo ir dalyvavimo kelių eisme laikotarpiu.
Sąvoka „savaitė“ šiame kontekste reiškia laikotarpį nuo pirmadienio 00:00 iki sekmadienio 24:00.
Kodėl svarbu laikytis taisyklių?
Labai svarbu, kad krovinių vežimo įmonės ir vairuotojai laikytųsi nustatytų gairių. Be teisinių ir piniginių nuobaudų, ant kortos pastatytas vairuotojų saugumas ir gerovė. Nuolatinis vairavimas be tinkamo poilsio gali pabloginti koncentraciją, reakcijos laiką ir gebėjimą priimti sprendimus, todėl labai padidėja nelaimingų atsitikimų rizika. Įmonės, teikiančios pirmenybę vairuotojų gerovei, dažniau pritraukia ir išlaiko kvalifikuotus specialistus, formuodamos teigiamą reputaciją ir galimai mažindamos draudimo išlaidas.
Pagrindiniai darbo ir poilsio režimo aspektai
Vairavimo laikas
Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnyje nustatyta transporto priemonės vairavimo trukmė:
- Maksimalus vairavimo be poilsio laikas yra keturios su puse valandos, po to vairuotojas daro mažiausiai 45 minučių pertrauką.
- Kasdienis vairavimo laikas neturėtų viršyti 9 valandų. Jis gali būti padidintas iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę.
- Savaitės vairavimo laikas neturi viršyti 56 valandų.
- Bendras vairavimo laikas bet kokias dvi savaites iš eilės neturi viršyti 90 valandų.
Vairavimo laikotarpiai apima bet kokį vairavimo laiką ES ar trečiosiose šalyse.
Pertraukos
Pertraukų trukmė aprašyta 7 straipsnyje:
- Pasibaigus keturių su puse valandos vairavimo laikotarpiui, vairuotojas turi padaryti bent 45 minučių pertrauką, nebent atsirastų poilsio laikotarpis.
- Šią pertrauką galima pakeisti bent 15 minučių pertrauka, o po to - mažiausiai 30 minučių pertrauka.
Pertrauka yra laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti.
Poilsio laikas
Kasdienis poilsis
- Vairuotojas turi nepertraukiamai ilsėtis mažiausiai 11 valandų (normalus kasdienis poilsis per 24 valandas).
- Kasdienį poilsio laiką galima sutrumpinti iki 9 valandų ne daugiau kaip tris kartus per savaitę (sutrumpintas kasdienis poilsis). Vairuotojas gali turėti ne daugiau kaip tris sutrumpintus kasdienio poilsio laikotarpius tarp dviejų savaitės poilsio laikotarpių.
- Poilsio laikotarpius galima padalyti į du atskirus dvidešimt keturių valandų laikotarpius, iš kurių vienas turi būti bent 3 valandos iš eilės, o antras - mažiausiai 9 valandos iš eilės. Šiuo atveju minimalus poilsio laikas padidinamas iki dvylikos valandų.
Kassavaitinis poilsis
- Kiekvieną darbo savaitę vairuotojas turi kas savaitę ilsėtis mažiausiai 45 valandas (normalus kassavaitinis poilsis).
- Šis poilsio laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 valandų (sutrumpintas kassavaitinis poilsis) 1 kartą per 2 savaites iš eilės.
- Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45 valandas) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24 valandų).
Sutrumpinto kassavaitinio poilsio kompensavimas
Kiekvienas sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikotarpis turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu. Šis kompensacinis poilsis turi būti visas išnaudojamas iki trečios savaitės, einančios po sutrumpinto poilsio savaitės, pabaigos, ir turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio.
Poilsis poroje dirbantiems vairuotojams
Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, mobilus kelių transporto darbuotojas, dirbantis su porininkais, turi būti pasinaudojęs kitu mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.
Poilsio vieta
Normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai (ir bet koks ilgesnis nei 45 valandų kassavaitinis poilsio laikotarpis, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai) negali būti naudojami transporto priemonėje. Vairuotojams turi būti suteiktas tinkamas būstas su miegamosiomis ir sanitarinėmis patalpomis. Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, tam tikras poilsis (45 valandų poilsis) automobilio kabinoje yra laikomas rimtu pažeidimu.
Darbo ypatumai ir kiti laiko intervalai
Darbo laikas vs. vairavimo laikas
Atkreiptinas dėmesys, kad bendras važiavimo laikas ir vairavimo laikas nėra vienodi. Bendra nepertraukiamo darbo ir vairavimo trukmė negali trukti ilgiau kaip šešias valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių.
Kitas buvimo darbo vietoje laikas
Kitas mobiliojo kelių transporto darbuotojo buvimo darbo vietoje laikas yra laiko tarpas, kuomet mobilusis kelių transporto darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškviestas galėtų pradėti toliau vairuoti arba atlikti kitą darbą. Tai tokie laiko tarpsniai, kuriais mobilusis kelių transporto darbuotojas lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, taip pat laukimo pasienyje laikas ir laikas, kai draudžiamas eismas. Tuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę mobilusis kelių transporto darbuotojas turi žinoti iš anksto.
Bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, ar grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova.
Naktinis darbas
Naktinis laikas - laikas nuo 00:00 val. iki 07:00 val. Jei mobilus kelių transporto darbuotojas dirba naktinį darbą, jis gali dirbti ne daugiau kaip 10 valandų (įskaitant naktinės pamainos valandas) per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo naktį apmokėjimą reglamentuoja Darbo kodekso (DK) normos - padidintas apmokėjimas taikomas už faktiškai dirbtą laiką nuo 22 val. iki 06:00 val. Atkreiptinas dėmesys, kad naktinis mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą, ypač jei vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose (LAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.).
Viršvalandžiai
Viršvalandžiai - tai laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuris yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Svarbu, kad darbas būtų atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Priešingu atveju, savavališkas darbuotojo funkcijų vykdymas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę nebūtų laikomas viršvalandiniu darbu ir už šį laiką darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojas išdirbtų visą darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą ir atitinkamai už įvykdytą darbo laiko normą mokėtų sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Jei darbdavys negali suteikti sulygto darbo, jis gali skelbti prastovą ir mokėti Darbo kodekse nustatyto dydžio darbo užmokestį. Darbdavys negali daryti psichologinio spaudimo ar reikalauti, kad darbuotojas pateiktų prašymą dėl nemokamų atostogų.
Savaitė kelių transporte
Kelių transporto įmonėse „savaitė“ yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00:00 val. iki sekmadienio 24:00 val. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandos.
Grįžimas namo ir į veiklos centrą
Transporto ūkio subjektai mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbą turi organizuoti taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą (kur vairuotojas paprastai būna ir kur prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis) valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną 4 iš eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (arba vienu ilgesniu nei 45 valandų poilsiu).
Pertrauka pietums
Darbo teisės normos nereglamentuoja mobiliųjų kelių transporto darbuotojų pietų pertraukos atskirai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuomone, pietų pertrauka galėtų būti įtraukiama ir suteikiama kartu su kitomis Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 496, numatytomis pertraukomis.
Atsakomybė ir pažeidimų pasekmės
Pagrindų paaiškinimas! | Kaip naudoti skaitmeninį tachografą
Transporto įmonių ir vairuotojų atsakomybė
Darbo ir poilsio režimo taisyklių laikymasis yra bendras transporto įmonių atstovų ir pačių vairuotojų uždavinys. Transporto įmonės privalo organizuoti krovinių gabenimą taip, kad vairuotojai turėtų galimybę laikytis nustatyto režimo. Įmonė atsako už plano pažeidimus, nebent būtų neabejotinai įrodyta, kad kaltas yra tik vairuotojas. Siekdami laikytis šių reikalavimų, įmonių atstovai privalo stebėti vairuotojų darbo ir poilsio laiką ir, jei reikia, nedelsiant imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų.
Tachografų naudojimas ir pažeidimai
Viena iš pagrindinių priemonių, skirtų stebėti vairuotojų darbo ir poilsio režimą, yra skaitmeninis tachografas - transporto priemonėse įrengtas prietaisas, kuriuo registruojamas vairavimo režimas, greitis ir poilsio laikotarpiai. RTO pažeidimu taip pat laikomas ir tachografų naudojimo taisyklių nesilaikymas, pavyzdžiui, sąmoningas duomenų iškraipymas ar pakeitimas, netinkamas informacijos saugojimas.
Norėdami išvengti baudų ir nuobaudų, vairuotojai turi atidžiai laikytis nustatytų darbo ir poilsio valandų, susipažinti su konkrečiomis taisyklėmis ir tinkamai registruoti savo vairavimo veiklą, įskaitant visus pagal įstatymus reikalaujamus rankinius įrašus. Tai apima tikslų poilsio laikotarpių, pertraukų ir bet kokių nukrypimų nuo suplanuoto grafiko registravimą.
Sankcijos už taisyklių nesilaikymą
Nuobaudos už vairuotojų darbo ir poilsio grafikų taisyklių nesilaikymą gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir jurisdikcijos. Vykdymo užtikrinimo agentūros, pavyzdžiui, kelių policija arba reguliavimo institucijos, atlieka patikrinimus ir auditą. Už nustatytus pažeidimus gali būti iš karto skiriamos nuobaudos, pavyzdžiui, didžiulės baudos, kurios už pakartotinius pažeidimus gali būti didesnės. Atsižvelgiant į darbo ir poilsio režimo taisyklių pažeidimo pobūdį, sankcijos gali būti taikomos ir darbdaviams, ir vairuotojams, o tam tikrais atvejais baudos gali būti taikomos abiem šalims vienu metu.
Už rimtus pažeidimus gali būti sustabdytas vairuotojo pažymėjimo arba įmonės veiklos licencijos galiojimas arba net panaikintas. Kai kuriais atvejais institucijos gali konfiskuoti susijusias sunkiasvores transporto priemones. Už šiurkščius pažeidimus arba pakartotinį reikalavimų nesilaikymą vairuotojui arba įmonei gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, vežėjui gali būti skiriama net laisvės atėmimo bausmė.
Atitikties užtikrinimas ir ateities perspektyvos
Norint užtikrinti, kad būtų laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikų taisyklių, reikia griežtai stebėti ir naudoti specializuotas priemones. Šiuolaikinės transporto įmonės investuoja į parko valdymo sprendimus, kurie, integruoti su tachografais, leidžia veiksmingai valdyti vairuotojų darbo laiką ir užtikrinti atitiktį Vairuotojų darbo laiko direktyvai (WTD) bei kitiems reglamentams.
Telematika, kaip galinga automobilių parko valdymo programinė įranga, padeda racionalizuoti registravimo procesą, automatiškai fiksuodama visas pertraukas, poilsio laikotarpius ir paeiliui einančius vairavimo laikotarpius. Tai supaprastina administracinį atitikties aspektą, taupo vairuotojų, dispečerių ir vadovų laiką bei pinigus, taip pat gali būti naudojama degalų sąnaudoms sumažinti, transporto priemonių techninės priežiūros poreikiams stebėti ir vairuotojų elgsenai bei produktyvumui gerinti.
Jungtinėje Karalystėje, kur pastebimas didelis sunkvežimių vairuotojų trūkumas, Vairuotojų darbo laiko direktyva yra laikoma priemone, galinčia padėti šiai profesijai vėl tapti geidžiama, užtikrinant geresnę vairuotojų pusiausvyrą.
tags: #vilkiku #vairuotoju #darbo #valandos #video