Japonija - šalis, stebinanti savo kultūra, technologijomis ir gamtos grožiu, traukia vis daugiau studentų, ieškančių unikalių akademinių ir gyvenimo patirčių. Nors kelionė ir studijos tokioje tolimoje šalyje gali atrodyti sudėtingos, tinkamas pasiruošimas ir išankstinis informacijos surinkimas palengvins šį procesą.

Pasiruošimas kelionei į Japoniją

Privalomi dokumentai ir vizos

Lietuvos piliečiams, keliaujantiems į Japoniją trumpam laikotarpiui (iki 90 dienų), vizos nereikia. Tačiau, planuojant studijas ar ilgesnį buvimą šalyje, būtina iš anksto pasirūpinti atitinkama viza. Nepriklausomai nuo kelionės tikslo, reikalingas pasas, galiojantis visos kelionės metu. Taip pat gali prireikti viešbučio rezervacijų arba kvietimo iš Japonijoje gyvenančio asmens (tačiau studijuojant tai bus kvietimas iš universiteto). Daugiau naudingos informacijos galima rasti URM konsulinės informacijos svetainėje.

Kelionės būdas ir taupymo patarimai

Yra du pagrindiniai kelionės būdai į Japoniją: savarankiškai arba su grupe.

  • Kelionė savarankiškai - puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta laisvę, improvizaciją ir yra pasiruošę iš anksto susiplanuoti maršrutą. Viešasis transportas Japonijoje nepriekaištingai organizuotas, o „Google Maps“ bei „Japan Rail Pass“ leidžia patogiai judėti tarp miestų.
  • Kelionė su grupe - idealu pirmą kartą lankantis Japonijoje arba tiems, kurie nori be rūpesčių pasinerti į šalies kultūrą.

💡 Taupymo patarimas: pigiausius bilietus dažniausiai randa jais suskubę pasirūpinti iš anksto - bent 3-6 mėnesiai prieš kelionę. Taip pat rekomenduojama apsvarstyti galimybę savo kelionei rinktis žiemos bei ankstyvo pavasario mėnesius (gruodį-kovą), mat šiuo metų laiku pastebimas skrydžių bilietų į Japoniją kainų sumažėjimas.

Geriausias metas aplankyti Japoniją

  • Pavasaris (kovas-gegužė): tai vyšnių žydėjimo sezonas - viena įspūdingiausių patirčių Japonijoje, kai visą šalį nukloja rausvi žiedai. Tokijuje, Kiote ir Osakoje parkai, tokie kaip Ueno ar Marujama, tampa populiariausiomis hanami (gėrėjimosi gėlėmis) vietomis. Be to, oras pavasarį yra maloniai šiltas, o lankytinos vietos - dar neperpildytos turistų.
  • Vasara (birželis-rugpjūtis): karšta ir drėgna, tačiau vyksta daugybė festivalių bei fejerverkų šou. Garsieji „Gion Matsuri“ Kiote, „Nebuta Matsuri“ Aomoryje ir „Sumidagawa“ fejerverkų festivalis Tokijuje suteikia unikalią galimybę įsilieti į japonišką kultūrą.
  • Ruduo (rugsėjis-lapkritis): džiugina nuostabia klevų lapų spalvų palete (momiji)! Kioto šventyklos, Tokijo parkai, Nikko nacionalinis parkas ir kiti šalies kampeliai tampa kvapą gniaužiančiais gamtos meno kūriniais.
  • Žiema (gruodis-vasaris): tai stebuklingas metas slidinėjimui ir mėgavimuisi atokvėpiu karštosiose versmėse (onsen). Tokios vietos kaip Hakuba ar Niseko siūlo puikias sąlygas užsiimti žiemos sportu, o sniegu padengti Širakava-go kaimai atrodo lyg iš pasakos.
Japonijos peizažas skirtingais metų laikais (vyšnios žiedai, rudens lapai, snieguoti kalnai, onsen)

Kelionės ir pragyvenimo išlaidos

Japonija ilgą laiką buvo laikoma brangia kelionės kryptimi dėl aukštų pragyvenimo išlaidų, brangaus viešojo transporto bei apgyvendinimo kainų, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Tokijas ir Osaka. Tačiau planuojant biudžetą galima rasti būdų, kaip sumažinti išlaidas.

  • Nakvynė: Apie 30-150 € už naktį, taigi apie 300-1500 € už visą 10 dienų kelionės laikotarpį, priklausomai nuo vietos, kur apsistosite, ir pageidaujamo komforto lygio. Galima rinktis apgyvendinimą hosteliuose, vidutinės kokybės viešbučiuose arba, jei svajojate apie autentiškesnę patirtį, galite apsistoti ir tradiciniu stiliumi įrengtuose ryokanuose (su onsen karštosiomis versmėmis). 💡Taupymo patarimas: Japonijoje galima rasti nebrangių viešbučių ar net kapsulės tipo nakvynės vietų.
  • Transportas: Apie 90-330 €, įskaitant „Japan Rail Pass“ bilietą tarpmiestiniams (Shinkansen) traukiniams. Jei planuojate aplankyti Tokiją, Kiotą, Osaką, Hirošimą ir kitas toliau nutolusias vietoves, pasiruoškite investuoti kiek daugiau nei 300 €. Įsigijus „Japan Rail Pass“ galima keliauti greitai, patogiai ir be rūpesčių. Jei keliaujate tik tam tikrame regione, apsvarstykite galimybę įsigyti keletą dienų galiojantį regioninį transporto bilietą. Tokio bilieto kaina - maždaug iki 100 €, priklausomai nuo vietos, po kurią keliaujama. Taip pat atsidėkite šiek tiek papildomoms išlaidoms kelionėms vietiniu transportu lankomuose miestuose - apie 50 €. Miesto keliautojams rekomenduojama rinktis IC kortelę ar metro / autobuso dienos bilietus.
  • Maistas: Vidutiniškai apie 15-100 € per dieną, priklausomai nuo asmeninių poreikių. Japonijoje maisto kultūra stebina įvairove. Čia rasite visko nuo kokybiško greito maisto iki autentiškų restoranų.
  • Ekskursijos ir bilietai į lankytinus objektus: Vidutinės ekskursijų kainos Japonijoje 10 dienų kelionei svyruoja nuo 190 iki 310 € asmeniui. Populiarios dienos ekskursijos į garsias lankytinas vietas, tokias kaip Fudžio kalnas, Nikko šventykla, Hirošima ar Kioto šventyklos, paprastai kainuoja apie 30-60 € asmeniui. Jei norėtumėte dalyvauti organizuotose ekskursijose, tokiose kaip kultūrinės apžvalgos, sušių gaminimo pamokos ar Kioto, Naros regionų lankymas, kaina gali siekti apie 60-90 € asmeniui už dieną.
Infografika apie tipines kelionės ir studijų į Japoniją išlaidas (nakvynė, transportas, maistas, studijos)

Studijų ir gyvenimo Japonijoje patirtys

Pirmieji žingsniai ir kalbos svarba

Japonija ir jos kultūra daugeliui traukia nuo pat mažens. Vienas lietuvis, nuo mažens žavėjęsis samurajais, japonų animacija ir Akiros Kurosawos filmais, svajojo perprasti japonų kalbą ir hieroglifus. Po mokyklos baigimo jis pasirinko Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), žinodamas, kad šis universitetas palaiko gerus tarptautinius ryšius su Japonija ir suteikia galimybę mokytis japonų kalbos bei išvykti į mainų programas.

Atvykus į Japoniją, kalbos mokėjimas pasirodė esąs neįkainojamas privalumas. Kadangi jis jau šiek tiek mokėjo kalbą, buvo kur kas lengviau įsilieti į japonų gyvenimą. Lankydamas paskaitas Kansai Gaidai universitete ir vėliau dirbdamas, studentas pastebėjo, kad jo japonų draugų ratas plėtėsi. Tai patvirtino, kad vietinės kalbos mokėjimas šalyje, kurioje gyveni, padeda kur kas greičiau integruotis.

„Vasarą apsigyvenau viename bute su japonu Kazuya, tada ir įvyko lūžis, kai jau neliko baimės, kad kažko nesuprasiu ar nemokėsiu pasakyti japoniškai. O norint prisijaukinti šalies kultūrą ir žmones reikia laiko ir kantrybės,“ - pasakojo jis. Vis dėlto, jis abejojo, ar įmanoma iki galo perprasti japonus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad anglų kalba, deja, kalba retas japonas, nors visiems teko mokytis ją kaip pagrindinę užsienio kalbą. Tai gali būti vienas pagrindinių trukdžių užmegzti ryšius su užsieniečiais. Nors daug kitataučių praleidžia ilgus metus Japonijoje, toli gražu ne kiekvienam pavyksta perprasti visus kalbos niuansus, mandagius kreipinius ir visuomenės hierarchija grįstą kalbos gramatiką.

Akademinė aplinka ir kultūrinė integracija

Karolina Vijeikytė, dar viena lietuvė, metus praleidusi Japonijoje, apie šią patirtį atsiliepė kaip apie „metus, apie kuriuos norėsiu papasakoti savo anūkams“. Merginą nuo mažų dienų traukė iššūkiai ir kelionės, kas dvelkia paslaptimi. Baigusi mokyklą ji ieškojo ne prestižinėmis laikomų specialybių, o to, kas būtų įdomu mokytis ir atvertų dar nematytus gyvenimo klodus.

Kadangi Karolina buvo baigusi dailės mokyklą, į japonų rašto sistemą, kuri susideda iš dviejų abėcėlių ir hieroglifų kanji, ji žvelgė kaip į meno kūrinį. Studijos Vilniaus universitete nebuvo lengvos, tačiau atkaklus darbas ir ryžtas davė vaisių - merginai buvo pasiūlyta pagal mainų programą išvykti studijuoti į išsvajotąją Japoniją. Tiesa, kaip teigė Karolina, visi jos kurso draugai buvo labai motyvuoti ir be galo talentingi, tad teko įdėti nemažai pastangų ir įveikti vidinę atranką, norint patekti į norimą universitetą Japonijoje.

Pagrindinis Karolinos tikslas Japonijoje buvo studijos. Todėl daugiausia dėmesio ji skyrė japonų kalbai tobulinti ir paskaitoms Kiūšiū saloje esančiame Ritsumeikan Asia Pacific universitete. Tai tarptautinis universitetas, kurio maždaug pusė studentų yra atvykę iš skirtingų Pietryčių, Rytų, Pietų Azijos šalių, Amerikos bei Europos.

„Mokslai skyrėsi tik tuo, kad japonai gana konservatyvūs, auditorijose neverda tokios aršios diskusijos kaip Lietuvoje. Be to, dauguma užduočių remiasi griežtai apibrėžtomis taisyklėmis ir kartojimu,“ - pastebėjo Karolina. Universiteto išskirtinumas buvo margas studentų kontingentas. Kelis kartus per mėnesį buvo organizuojamos kultūrinės savaitės, skirtos šalims, iš kurių atvyksta daugiausia studentų, pavyzdžiui, Indonezijai, Vietnamui, Pietų Korėjai. Lietuvei teko proga dalyvauti Indonezijos kultūros savaitės renginiuose ir išmokti vieną iš jų nacionalinių šokių bei apsivilkti tradicinį apdarą.

Japonai gana draugiški ir svetingi. Kiekvienas užsienio mainų studentas turėjo draugą japoną, kuris buvo šalia, kai reikėjo pildyti nesibaigiančius dokumentus ar parodyti vietas, kur galima paragauti skaniausio ramen.

Tarptautinio universiteto miestelio Japonijoje vaizdas su studentais

Darbas ir karjeros perspektyvos

Požiūris į darbą Japonijoje gali nustebinti užsieniečius. Vienas studentas pastebėjo: „Japonai turi griežtas darbo taisykles ir jų laikosi, tačiau neskatina atlikti darbo gerai ir greitai. Jiems normalu užsibūti darbe, dirbti viršvalandžius. Nepaisant to, nepasakyčiau, kad darbo našumas yra geras.“ Jis norėtų greitai ir gerai atlikti savo užduotis ir būti laisvas, tačiau Japonijoje svarbiau ne tai, kaip atliekamas darbas, o kiek laiko prabūnama darbe. Dirbdamas Japonijos e. komercijos bendrovėje „Rakuten“ jis susidūrė su ta pačia problema. Jis ir kiti užsieniečiai kalbėjo, kad Japonija, kurioje darbas yra vertybė, visgi nėra palanki šalis siekti karjeros, nes orientuojamasi į darbuotojų amžių, o ne sugebėjimus. Atlyginimas čia mokamas atsižvelgiant ne į turimą patirtį, o į amžių - kuo vyresnis, tuo atlyginimas didesnis. Nors yra išimčių, didžioji dalis japoniško kapitalo firmų, puoselėjančių japonų verslo vadybos principus, veikia tuo pačiu principu. Tokia filosofija ne visiems priimtina, o europiečiai ar amerikiečiai kur kas labiau ir greičiau nori siekti karjeros.

Karolinai taip pat teko patirti darbą Japonijoje. „Man labai reikėjo darbo, buvau tikra, kad yra vieta, kuri manęs laukia. Mano džiaugsmui ir draugų nuostabai, jau mažiau nei po savaitės sėdėjau darbo pokalbyje su ranka užpildytu gyvenimo aprašymu. Vadybininkui patiko mano rašto kultūra ir nusiteikimas bei atvirumas, mat, kai jis paklausė, ar turiu darbo patirties, aš tik papurčiau galvą. Galiu tik pasakyti, kad tikrąja to žodžio prasme pažinau japonų virtuvę,“ - šypsojosi K. Vijeikytė, prisimindama vasaros darbą japonų restorane.

Japonijos biuro aplinkos iliustracija su darbuotojais arba virtuvės šefas japonų restorane

Kultūriniai skirtumai ir prisitaikymas

Japonai iš tikrųjų yra santūrus ir gana uždari. Bendravimas su jais kartais gali atrodyti paviršutiniškas, kalbama bendrinėmis temomis ir visada mandagiai. Humoro jausmas taip pat išskirtinis. Gyvenant Japonijoje gali pasigesti gilesnių pokalbių ar aršesnių diskusijų, nes japonai vengia kalbėti kontroversiškomis temomis ne tik su kitataučiais, bet ir tarp savęs.

„Mūsų kultūra yra mums įskiepijusi spontaniškumą, lietuviai labiau linkę rizikuoti, kažką naujo išbandyti, o japonai nieko nedaro gerai neapgalvoję ir visko neįvertinę, apskritai labiau linkę nenukrypti nuo „normų“ ir neišsiskirti,“ - pastebėjo vienas lietuvis.

Japonijoje Karolinai pasitaikė unikali proga ne tik išmokti tradicinės virtuvės paslapčių, bet ir japonus supažindinti su lietuviško kulinarinio paveldo šedevrais. Ji su kurso draugais dalyvavo japonų kulinarijos laidoje „Pasaulio patiekalai“. Filmavimo procesas buvo viena linksmiausių ir keisčiausių patirčių. Visas laidos filmavimas truko daugiau kaip penkias valandas. Lietuviams gana keistai atrodė gerokai perdėtos emocijos, nors japonams tai įprasta. Tačiau laidos vedėjai, pamačiusiai, kaip gaminami lietuviški patiekalai, nereikėjo nė vaidinti. „Ji vis stebėjosi, kaip mes, valgydami tokį riebų maistą, vis dar esame puikios formos. Vedėja vis nepatikliai žiūrėjo į mūsų gaminius - bulvinius blynus su spirgučių padažu, šaltibarščius, tinginį. Galėjau lažintis, kad ji nedrįs paragauti maisto pasibaigus filmavimui. Klydau. Oi, kaip klydau. Visa filmavo grupė prisėdo prie stalo ir mano planas parnešti lietuviško maisto draugams užsieniečiams, kurie laukė bendrabutyje, išgaravo kaip dūmas,“ - juokėsi K. Vijeikytė.

Tradicinių lietuviškų patiekalų (bulviniai blynai, šaltibarščiai) ir japonų laidos vedėjos reakcija

Japonija: saugumas, švara ir gamtos grožis

Karolina Japoniją apibūdina kaip labai saugią ir švarią šalį. Jos akimis, ten gyventi patogu ir gera, nes japonai pastebi šalia esantįjį ir stengiasi atsižvelgti į jo poreikius. Ji labiausiai pasiilgsta draugiško aptarnavimo restoranuose, parduotuvėse, stotyse. „Gera prisiminti, kaip nepažįstami žmonės linktelėdavo prasilenkdami gatvėje. Tačiau labiausiai pasiilgstu kalnų. Prieš kelionę į Japoniją nebuvau jų mačiusi. O gyvenant ten teko pirmą kartą kopti į kalnus. Beje, labiausiai įstrigo, kad kalnų papėdėje galima jodinėti arkliais, o tuoj už kampo - paragauti arklienos,“ - kontrastais negali atsistebėti Karolina.

Japonija garsėja ir kaip taisyklių šalis. Nors apie valstybę, jos papročius ir įpročius ji žinojo daug, tai neapsaugojo nuo vienos ar kitos taisyklės sulaužymo. Pavyzdžiui, Karolina prisimena, kaip vieną vasaros dieną nusprendė pasimaudyti kalnų ežere. Jos teigimu, kai šalis tave sutinka taip svetingai, paskui būna labai sunku atsisveikinti. Iki šiol ji su dauguma draugų nuolat palaiko ryšį, gauna atvirukų ir siuntinių iš šalies, kurią metus vadino namais.

Be mokslų, Karolina gilinosi ir į tradicinį kovos meną su kardais, įsiliejo į vietos skautų būrelį, lankė kaligrafijos kursus, praturtindama savo patirtį Japonijoje įvairiomis kultūrinėmis veiklomis.

Fudžio kalno ar kitų Japonijos kalnų peizažas, galbūt su ežeru ir šintoistų vartais

Įžvalgos ir patarimai būsimiems studentams

Gyvenimas ir studijos Japonijoje, kaip ir bet kuri tarptautinė patirtis, padeda geriau pažinti save ir savo gimtinę. Būnant skirtinguose pasaulio kraštuose tenka tapti savotišku savo šalies ambasadoriumi, o vietinių susidomėjimas Lietuva ir jos papročiais atveria akis daugelyje sričių. Galbūt Lietuva nėra ekonomiškai viena stipriausių šalių, tačiau turime labai daug dalykų, kuriais verta didžiuotis.

Kaip teigia Karolina, mokslai, kelionės, savanorystė padėjo suprasti, kiek daug galimybių slypi netikėčiausiose situacijose, o kiekviena iš pirmo žvilgsnio absoliuti nesėkmė su kūrybišku požiūriu ir draugų pagalba gali būti paverčiama galimybe. Tolerancija, empatija, komandinis darbas, ryžtas, pozityvumas - tai žodžiai, kurie geriausiai apibrėžia tokias patirtis. Gyvenimas bendruomenėje ir darbas komandoje tampa neįkainojama patirtimi, kuri padeda išvengti konfliktinių situacijų ateityje, nesvarbu, kokioje aplinkoje bebūtumėte.

Studentai iš įvairių šalių bendrauja ir dirba komandoje universiteto miestelyje

Japonija laukia keliautojų ir studentų su atviromis širdimis ir smalsiomis akimis! Kad ir kokį sezoną ar kelionės būdą pasirinktumėte, ši šalis garantuoja neišdildomus įspūdžius ir neįkainojamas gyvenimo pamokas.

tags: #viskas #ka #reikia #zinoti #norint #keliauti

Populiarūs įrašai: