Nuo 2021 m. sausio 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, atnešęs daugybę ir pačių įvairiausių naujovių. Norint išvengti nemalonumų iš mokesčių administratorių, verta iš anksto įvertinti naujus reikalavimus ir pasiruošti juos įgyvendinti. Šiame straipsnyje apžvelgiamos esminės teisės akto nuostatos, turinčios įtakos įvairiems aplinkos teršimo aspektams.
Sąvokos „Nuslėpta tarša“ patikslinimas ir pasekmės
Viena iš pirmųjų ir svarbiausių įstatymo nuostatų, atkreipianti dėmesį, yra sąvokos „nuslėpta tarša“ apibrėžimas. Anksčiau, pagal teismų praktiką, sprendimui, ar tarša turi būti laikoma nuslėpta ir ar už ją turi būti mokamas mokestis padidintu tarifu, lemiamą reikšmę turėjo mokesčio mokėtojo elgesio modelis. Taršos nuslėpimui konstatuoti reikėjo nustatyti, kad mokesčių mokėtojas sąmoningai to siekė.
Pagal naująją redakciją, nuslėpta tarša bus laikomas ne tik nedeklaruotas taršos kiekis, bet ir klaidingai nurodyta teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšis, taip pat ir tarifą mažinantys koeficientai, jei dėl tokių klaidų buvo nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis mokestis už aplinkos teršimą. Pavyzdžiui, jei deklaracijoje bus klaidingai nurodyta pakuočių rūšis, bet dėl tokios klaidos bus sumokėta daugiau mokesčio nei reikėjo, galima tikėtis, kad mokesčio administratorius netaikys didesnio mokesčio tarifo.
Taršos slėpimo pasekmės yra gana skaudžios. Tie, kurie išvis nevykdys gaminių ir pripildytų pakuočių apskaitos ir neteiks deklaracijų, mokestį turės apskaičiuoti dauginant mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas iš 0,02 koeficiento, tačiau visais atvejais ne mažiau nei 10 000 Eur. Kiti, nuslėpusieji taršą gaminių ar pakuočių atliekomis, kaip ir iki šiol, turės mokėti mokestį padidintu (dvigubu) tarifu. Taip pat įstatyme atsiranda reikalavimas sumokėti mokestį dvigubu tarifu, jei mokėtojas mokesčio už aplinkos taršą pakuočių ir gaminių atliekomis lengvatą grindžia fiktyviais (neegzistuojančiais) dokumentais, kas gali būti vertinama kaip galimai nusikalstama veika.
Naujovės apmokestinant stacionariuosius taršos šaltinius
Gerokai brangiau mokės ir slepiantieji taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Visiška naujovė yra ta, kad tie, kurie neturi leidimo, bet jį privalo turėti, arba turimame leidime nenustatyti taršos normatyvai, už išmestus teršalus mokės padidintu tarifu, o ne žalą aplinkai. Anksčiau žala aplinkai už taršą paprastai būdavo gerokai didesnė nei mokestis už taršą, tačiau dabar teršėjai vargu ar „sutaupys“, nes mokestis bus skaičiuojamas padidintu tarifu, o patys tarifai taip pat gerokai išaugs.
Įstatymo priede - Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifų sąraše - rasime ne tik padidėjusius tarifus, bet ir papildomus teršalus, kurie anksčiau „slėpėsi“ teršalų grupėse. Pavyzdžiui, tarifų sąraše dioksinų ir furanų išmetimas į atmosferą įvertintas 5 mln. Eur už toną tarifu, asbesto turinčios kietosios dalelės - 700 Eur/t.
Mobiliųjų taršos šaltinių apmokestinimas: pokyčiai ir lengvatos
Pokyčiai numatyti ir mokesčio už taršą iš mobilių taršos šaltinių srityje. Įstatyme atsiranda, ypač vežėjams, svarbus patikslinimas, kad mokestis už taršą iš mobilių taršos šaltinių mokamas tik už Lietuvos Respublikoje sunaudotus degalus.
Mokesčio už tam tikros rūšies degalus tarifai didėja 1-2 Eur už toną degalų. Tačiau įstatyme atsiranda ne tik mokesčio už taršą iš mobilių taršos šaltinių tarifą didinantys, bet ir jį mažinantys koreguojamieji koeficientai, kurie priklauso nuo automobilių ar kitų transporto priemonių techninių savybių.
Mokesčių lengvatų taikymas transporto priemonėms
Bene aktualiausias pakeitimas šiame sektoriuje susijęs su mokesčių lengvatų taikymu. Jei iki šiol mokesčio lengvatomis galėjo naudotis tie, kurių transporto priemonėse buvo įrengtos ir veikė išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, tai nuo 2021 metų sausio lengvata bus taikoma tik:
- tiems, kurie teršia iš M1 ir N1 kategorijos ne dyzelinu varomų kelių transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus;
- tiems, kurie teršia iš M2 ir M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus.
Nors įstatyme nėra aiškiai nustatyta, kokia pirmoji transporto priemonės registracija turima omenyje, labiausiai tikėtina, kad turėta omenyje pirmoji registracija būtent Lietuvoje. Pavyzdžiui, ne senesniam nei 3 metų N3 kategorijos vilkikui gali būti taikoma mokesčio už aplinkos teršimą lengvata. Taršos mokestis mokamas tik už komercinėje veikloje naudojamus automobilius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žymėtas dyzelinas nuo mokesčio už aplinkos teršimą nėra atleistas.
Pakuočių ir gaminių apmokestinimas
Viena iš svarbesnių naujovių pakuočių sektoriuje, sukėlusi daug diskusijų dar įstatymo rengimo procese, yra skirtingų mokesčio tarifų taikymas perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei, pradedamas taikyti nuo 2022 metų. Įstatyme pateikiamos šių sąvokų apibrėžtys, o gamintojai bei importuotojai turės turėti įrodymus, kad jų rinkai tiekiama pakuotė yra perdirbama. To reikės, kad būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas ir mažesni organizacijų įkainiai už pakuočių atliekų sutvarkymą.
Supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsiranda atskiras mokesčio tarifas medinei pakuotei.
Padangų importuotojams
Naujovių sulauks ir padangų importuotojai. Jiems mokesčio dydis ženkliai išaugs ir priklausys ne nuo to, ar padanga nauja, sena ar restauruota, bet nuo to, kokio ji dydžio.
Žemės ūkio veiklai naudojamų mechanizmų apmokestinimas
Bene didžiausias netikėtumas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme - nauju mokesčio objektu tampa žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai. Mokestis taikomas juos pirmą kartą registruojant Lietuvoje ar keičiantis valdytojui. Jei mokestis nebus sumokėtas - registracijos atlikti nepavyks. Traktoriai registruojami Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.
Mokesčio mokėtojai ir apmokestinimo objektai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šiuos klausimus, yra Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas.
Mokesčio mokėtojai
- Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai.
- Mokestį už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
- Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas.
- Mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis moka sąvartyno operatorius.
Mokesčio objektas
Mokesčio objektu laikoma:
- iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti įstatymo 1 ir 2 prieduose;
- Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai, nurodyti įstatymo 3 priede, kurie buvo tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kaip atskiri gaminiai, neįeinantys į kito gaminio sudėtį;
- Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos įstatymo 4 priede;
- mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti įstatymo 5 priede;
- oro transporto priemonių, naudojamų keleiviams ir kroviniams vežti, kilimo ir tūpimo ciklai, nurodyti įstatymo 5 priede;
- sąvartyne šalintos atliekos, nurodytos įstatymo 8 priede;
- žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre.
Mokesčio tarifai ir jų indeksavimo tvarka
- Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai už normatyvo neviršijantį teršalo kiekį nustatyti įstatymo 1 priede, o už normatyvą viršijantį teršalo kiekį - įstatymo 2 priede. Teršalams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, tarifai didinami taikant koeficientą 1,2.
- Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms - už kilimo ir tūpimo ciklų skaičių, nurodyti įstatymo 5 priede. Šie tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.
- Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų tarifai nustatyti įstatymo 6 priede. Jie koreguojami taikant įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus, atsižvelgiant į mechanizmų technines savybes.
- Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus įstatymo 1 priede nurodytus, teršalų grupėms priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgiant į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei ES teisės aktų reikalavimus.
- Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai ir gaminių sąrašas nurodyti įstatymo 3 priede.
- Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai ir pakuočių rūšių sąrašas nurodyti įstatymo 4 priede.
- Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai ir šalinamų atliekų rūšių sąrašas nurodyti įstatymo 8 priede.
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (išskyrus žemės ūkio mechanizmus).
Mokesčio lengvatos
- Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais. Ši lengvata netaikoma, jei priemonėms naudojamos valstybės biudžeto lėšos arba jos skirtos biokurui naudoti. Atleidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo priemonės įgyvendinimo pradžios. Neįgyvendinus priemonės ar negavus planuoto efekto, mokestis išieškomas.
- Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:
- mokesčio mokėtojai, teršiantys iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
- mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus (biodyzeliną LST EN 14214 ir sintetinį dyzeliną LST EN 15940), - už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas įsigijimo dokumentais.
- Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį kiekį, koks buvo išvežtas per mokestinį laikotarpį, pateikus patvirtinančius dokumentus.
- Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai, turėdami tai patvirtinančius dokumentus.
- Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą.
- Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį, turėdami tai patvirtinančius dokumentus.
- Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
- Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:
- šalintas fosfogipso atliekas;
- šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);
- šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
- iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąvartyne saugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas pašalintomis po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.
- Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugoti dieną.
Mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas
Mokestis už aplinkos teršimą (išskyrus mokestį už žemės ūkio veiklai naudojamus mechanizmus) sumokamas ir deklaruojamas ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.
Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, deklaracijų formos patvirtintos LR aplinkos ministro ir VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658:
- Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaruojamas užpildant ir pateikiant deklaracijos FR0521 formą. Atkreipiamas dėmesys, kad litrais įsigyti degalai mokesčio už aplinkos taršą apskaičiavimo tikslais turi būti perskaičiuoti į tonas. FR0521 formoje privaloma pateikti duomenis apie sunaudotus degalus masės vienetais (tonomis) kilogramo tikslumu.
- Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaruojamas užpildant ir pateikiant deklaracijos FR0522 formą.
- Mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaruojamas užpildant ir pateikiant deklaracijos FR0523 formą.
- Mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaruojamas užpildant ir pateikiant deklaracijos FR0524 formą.
FR0523 ir FR0524 pildymo taisyklės papildytos įtraukiant naujus pakuočių rūšių kodus. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis deklaracijos KIT717 forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos LR aplinkos ministro ir VMI prie FM viršininko 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-5/VA-1.
Kiti mokėjimo ypatumai
- Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį.
- Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus oro transporto priemones) mokamas už sunaudotą per mokestinį laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš oro transporto priemonių - už pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių.
- Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.
- Mokestis už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį.
- Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokėjimo ypatumai:
- registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis sumokamas prieš jų įregistravimą Registre;
- keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui (išskyrus juridinio asmens pavadinimo ar fizinio asmens vardo ir (ar) pavardės pakeitimus, kai faktinis valdytojas nesikeičia), mokestis sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą.
Mokestiniai ginčai ir administraciniai aspektai
Deja, yra išimčių, ir viena iš tokių - mokestis už aplinkos teršimą, kurio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą tikrina Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, pvz., Aplinkos apsaugos departamentas. Įstatymas numato, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatomis. Tačiau nedetalizuojama, kokia apimtimi taikomos MAĮ nuostatos.
Pavyzdžiui, nei Įstatyme, nei Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus patvirtintose tikrinimo taisyklėse nieko nėra pasisakyta dėl galimybės (tiksliau - ribojimo) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir termino, per kurį jis turi būti inicijuojamas teismo pavedimu. Taip pat taip ir liko neatsakyta, ar mokesčio už aplinkos teršimą patikrinimo metu gali būti pasirašomas susitarimas dėl mokesčio dydžio (MAĮ 71 str.), kas pastaruosius du metus nuolat diskutuojama po garsiai nuskambėjusios „Metrail“ bylos.
Dar viena, ne mažiau svarbi naujovė - mokestinio patikrinimo metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nevertins mokesčių mokėtojų pateiktų tikrinamojo laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų. Kyla klausimas, ar ši naujovė neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui bei MAĮ - mokesčių mokėtojų lygybės principui, ir kodėl mokestį už aplinkos teršimą turintys mokėti mokesčių mokėtojai turėtų būti diskriminuojami. Teismo nuomone, MAĮ 80 straipsnis (jis taikomas ir mokesčiui už aplinkos teršimą), nustatantis mokesčių mokėtojo teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, nenustato mokesčių mokėtojui jokių ribojimų, išskyrus pasibaigusį mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminą.
Ir dar viena įstatyme numatyta naujovė - mokestiniams ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą papildomo apskaičiavimo privalomas ikiteisminis nagrinėjimas. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento sprendimu, pirmiausia privalės jį skųsti Mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės.
Kelyje į klestėjimą: ekonominės reformos Lietuvoje
Konsultacijos
Išsamesnę informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dėl konsultacijos galima kreiptis telefonu +370 700 02022.
tags: #vilkiku #aplinkos #tarsos #mazinimo #istatymai