Lengvųjų automobilių priekabų vilkimas: išsami informacija

Lengvasis automobilis su priekaba ar kroviniu - dažnas reiškinys Lietuvos keliuose. Tačiau, norint užtikrinti saugumą ir išvengti nemalonumų, būtina žinoti ir laikytis nustatytų reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios vairuotojo pažymėjimo kategorijos reikia skirtingoms priekaboms tempti, kaip tinkamai vežti krovinį ir kokius techninius reikalavimus privalo atitikti pati priekaba.

Vairuotojo pažymėjimo kategorijos ir priekabų tipai

Pasirinkus priekabą ir planuojant ją tempti, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius veiksnius: priekabos didžiausią leidžiamąją masę ir jūsų turimą vairuotojo pažymėjimo kategoriją.

B kategorija

Vairuotojui, turinčiam B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, leidžiama vairuoti automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3 500 kg, su prikabinta prie jo priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius šiai kategorijai įgyti yra 18 metų.

Taip pat šiam vairuotojui leidžiama prikabinti ir didesnės didžiausiosios leidžiamosios masės priekabą, tačiau tokiu atveju automobilio ir priekabos didžiausiųjų leidžiamųjų masių suma (kitaip tariant - junginio didžiausioji leidžiamoji masė) negali būti didesnė kaip 3 500 kg. Pavyzdžiui, jei automobilio DLM yra 2000 kg, priekabos DLM negali viršyti 1500 kg. Be to, priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė už tuščio velkančiojo automobilio masę.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad „paprastosios“ B kategorijos vairuotojai praktiškai yra nė kiek neparengti vairuoti priekabas - jie galbūt būna tik viena ausimi girdėję šiek tiek teorijos apie didesnius dinaminius priekabos gabaritus. „Vairavimo mokyklose besimokančiųjų tikslas yra kuo greičiau įgyti licenciją, o ne kuo daugiau išmokti, todėl nėra daug norinčių mokytis vairuoti su priekaba“, - aiškina ekspertas.

B kategorija su kodu „96“

Transporto priemonių junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet mažesnė kaip 4 250 kg, o šiame junginyje priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė kaip 750 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą VĮ „Regitra”. Teorinės šių vairuotojų žinios nėra tikrinamos, tai tik praktinis vairavimo egzaminas, atliekamas paties egzaminuojamojo pateikta transporto priemone (junginiu), o vertinimas toks pat kaip laikant BE kategorijos egzaminą. Minimalus amžius, nuo kurio galima įgyti šį kodą, yra 18 metų.

Šis kodas yra puikus kompromisas, leidžiantis vairuotojams, kuriems reikia vilkti šiek tiek sunkesnius krovinius asmeniniams poreikiams, išvengti sudėtingesnės ir brangesnės BE kategorijos įgijimo. Egzamino metu privaloma turėti specialią (virš 750 kg, O2 kategorijos) priekabą.

BE kategorija

Prireikus vairuoti lengvojo automobilio ir dar didesnės didžiausiosios leidžiamosios masės priekabos junginį, vairuotojas turėtų turėti BE kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tokiam vairuotojui leidžiama vairuoti transporto priemonių junginį, kurio sudėtyje esančių tiek automobilio tiek priekabos didžiausiosios leidžiamosios masės neturėtų viršyti 3 500 kg. BE kategorija leidžia vilkti junginius, kurių bendra masė viršija 4250 kg, jei velkančiojo automobilio DLM ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos DLM ne didesnė kaip 3500 kg. Pavyzdžiui, junginys, kurį sudaro 3500 kg automobilis ir 3500 kg priekaba, gali siekti 7000 kg bendrą masę, ir jam reikalinga būtent BE kategorija.

BE kategorijos įgijimo procesas yra panašus į B kategorijos, tačiau paprastesnis, nes nereikia kartoti teorijos kurso. Norint gauti BE kategoriją, būtina išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą. Minimalus amžius įgyti BE kategoriją yra 18 metų.

Reikia nepamiršti, kad vairuotojo kategorija ne vienintelis veiksnys, ribojantis leistiną priekabos dydį. Svarbu atsižvelgti ir į transporto priemonės gamintojo nurodymus bei techninius reikalavimus.

Vairuotojo pažymėjimo kategorijų palyginimas

Priekabų klasifikacija pagal bendrąją masę

Pagal bendrąją masę priekabos yra skirstomos į šias kategorijas:

• O1 kategorija: Bendroji masė iki 750 kg - lengvoji priekaba, stabdžiai neprivalomi.
• O2 kategorija: Bendroji masė nuo 750 kg iki 3500 kg - inerciniai stabdžiai.
• O3 kategorija: Bendroji masė nuo 3500 kg iki 10 000 kg - pastoviai veikiantys stabdžiai.
• O4 kategorija: Bendroji masė virš 10 000 kg - pastoviai veikiantys stabdžiai.

Techniniai reikalavimai priekabai

Eksploatuojant priekabą, būtina atkreipti dėmesį į jos techninę būklę ir atitikimą nustatytiems reikalavimams.

Matmenys

Priekabos maksimalus ilgis gali būti 12.0 m, aukštis 4.0 m nuo žemės paviršiaus, maksimalus plotis, nepriklausomai nuo automobilio pločio - 2.55 m. Automobilio su priekaba maksimalus ilgis gali būti 18.75 m. Priekabos tento maksimalus aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti ne ilgesnis kaip 1.5 priekabos važiuoklės pločio.

Stabdžiai

• O1 kategorija (bendroji masė iki 750 kg) - lengvoji priekaba, stabdžiai neprivalomi.
• O2 kategorijos priekabos turi turėti stabdžius (lokalūs, daugiausia inerciniai stabdžiai).
• O3 ir O4 kategorijos priekabos turi turėti pastovius stabdžius (sujungti su traukiančio automobilio stabdžių sistema).

Stabdžiai turi veikti visus ratus. Jei priekaba atsikabina nuo automobilio, stabdžių trosas turi užtikrinti priekabos stabdžių sistemos automatinį veikimą.

Ratai ir padangos

Priekabų padangų matmenys turi atitikti gamintojo nurodymus, apkrovimas turi atitikti priekabos registruotą masę. Ratai turi būti vienodo dydžio, jų sudėtis ir savybės vienodos. Padangos rašto gylis turi būti mažiausiai 1.6 mm. O2 kategorijos priekabose naudojamos padangos turi atitikti traukiančio automobilio padangoms keliamus reikalavimus (žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1d. iki kovo 1d.).

Kablio apkrova

• O1 kategorijos priekabų, kurių bendroji masė yra iki 750 kg, kablio apkrova negali būti didesnė nei 5 % bendrosios masės.
• O2 kategorijos priekabų su lokaliais, inerciniais stabdžiais, kurių bendroji masė 750-3500 kg, kablio apkrova negali būti didesnė nei 10 % bendrosios masės.

Automobilio kablio aukštis nuo žemės, pagal SNO reikalavimus turi būti 350-420 mm. Gamintojo rekomenduojamas kablio aukštis nuo žemės 430 ± 35 mm.

Krovinio vežimas ir tvirtinimas

Vežant krovinį automobiliu su priekaba, reikia ne tik jį gerai pritvirtinti, bet ir neviršyti leidžiamojo svorio bei tinkamai pažymėti krovinį, jei jis išlindęs už transporto priemonės gabaritų daugiau, nei leidžiama. Krovinių vežimo taisyklių pažeidimas, keliantis pavojų žmonėms ir aplinkai, draudžiamas, kol jis nebus pašalintas.

Krovinio išdėstymas ir svoris

Laikykitės nurodytos registravimo masės. Krovinį išdėstykite tolygiai, kad svoris būtų paskirstytas lygiai. Krovinį pritvirtinkite. Automobilis važiuos tolygiai ir stabdymo kelias bus mažesnis, jei krovinys priekaboje bus paskirstytas ant ašių. Kad nepažeistumėte guolių, sureguliuokite ratus ir patikrinkite padangų slėgį. Į rėmą spaudžianti vertikali jėga turi būti mažesnė nei 10% priekabos masės. Paprastai tai 30-100 kg. Priekabose be stabdžių - mažiau nei 5% priekabos masės. Statybinės medžiagos, pavyzdžiui plytos, smėlis ir t.t. yra ypatingai sunkūs, todėl priekaba dažnai yra perkraunama. Laikykitės nurodytos priekabos keliamosios galios!

Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto studentų atlikta analizė atskleidė, kad netinkamai parinkta svorio centro padėtis priekaboje lemia prastėjantį transporto priemonių valdymą - per didelė kablio apkrova prastina tempiančios transporto priemonės dinamines savybes, automobilio galinė ašis yra per stipriai spaudžiama, todėl mažėja ir priekinių ratų sukibimas. Jei krovinio masės centras yra gale, susidaro per maža kablio apkrova, o tokiu atveju dėl staigių veiksmų automobilis gali tapti nevaldomas.

Krovinys turėtų būti gabenamas taip, jog:

• netrukdytų vairuotojo matomumui;
• neblogintų automobilio stabilumo;
• neuždengtų valstybinio numerio, išorinių žibintų, atšvaitų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
• nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
• nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

Jei krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės daugiau kaip 1 metrą arba krovinys bent kiek išsikiša už automobilio šono, jį reikia pažymėti specialiu ženklu.

Krovinio pritvirtinimas

Krovinį visuomet pritvirtinkite taip, kad jis nejudėtų, nemaišytų važiuoti, nesugadintų daiktų ar nesužalotų žmonių. Lengvą krovinį pritvirtinkite diržais ar tentu. Žemų priekabų platformos vidinėje pusėje yra kabiukai, o išorinėje pusėje ąselės kroviniui tvirtinti. Sunkų krovinį tvirtinkite taip, kad jis negalėtų judėti nei į priekį, nei atgal ar aukštyn. Krovinį, neužimantį visos platformos reikia sutvirtinti medinėmis kaladėmis ar tentu ir tuomet pritvirtinti. Patikrinkite, ar tvirtinimo diržas atitinka krovinio masę - įvairioms masėms yra skirti skirtingi diržai. Priekabose, skirtose gabenti automobilius ar valtis, rekomenduojame papildomai automobilių ar valčių priekinę ir galinę dalį pritvirtinti. Gervė ar keltuvas yra skirta tik pakrovimui ir iškrovimui, bet ne krovinio tvirtinimui.

Saugos reikalavimai ir techninė apžiūra

Prieš pradedant važiuoti, pirmą kartą patikrinkite:

• Kaip tvirtinimo galvutė pritvirtinta prie kablio. Dėmesio! Tvirtinimo galvutė turi tvirtai laikytis ąsoje (BPW indikatoriuje matosi užrakinimo padėtis - žalias pliuso ženklas).
• Automobilio ir priekabos elektros jungtį ir visus žibintus (stabdžių, posūkio ir gabaritinius žibintus).
• Įsitikinkite, kad atraminis ratukas yra pakeltas ir tvirtai pritvirtintas bei nukreiptas važiavimo kryptimi.
• Įsitikinkite, kad visos nuimamos dalys (pvz.: papildomi bortai, tentai) yra teisingai pritvirtinti ir užrakinti.
• Priekabos su stabdžiu stovėjimo stabdis yra atlaisvintas.

Techninė apžiūra

Naujos priekabos pateikiamos techninei apžiūrai praėjus dvejiems metams nuo jų registracijos (t. y. trečiaisiais metais). Iki 10 metų senumo lengvųjų priekabų techninė apžiūra vyksta kartą per dvejus metus. Senesnės nei 10 metų ir O2 kategorijos priekabos techninę apžiūrą turi praeiti kiekvienais metais.

Privalomieji dokumentai ir techninė priekabos parengtis

Net ir turint reikiamą vairuotojo pažymėjimo kategoriją, būtina pasirūpinti tinkama transporto priemonių dokumentacija ir technine būkle. Vairuotojas privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojo pažymėjimas privalomas pateikti tik tuo atveju, jei jis yra išduotas ne Lietuvoje.

Tiek velkamoji transporto priemonė (automobilis), tiek priekaba turi turėti visus privalomus dokumentus, patvirtinančius jų legalumą ir saugumą. Tai apima:

• Registracijos liudijimą.
• Techninės apžiūros pažymėjimą: priekaboms, kaip ir automobiliams, yra atliekama techninė apžiūra (pvz., O1, O2 klasėms).
• Privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą: priekabai reikalingas atskiras draudimo polisas, nes velkančiojo automobilio draudimas priekabai negalioja. Nesant šio draudimo, eismo įvykio atveju, visa atsakomybė ir nuostolių atlyginimas tektų priekabos savininkui.

Prieš pradedant kelionę, visus šiuos dokumentus būtina patikrinti ir įsitikinti, kad jie yra galiojantys ir tvarkingi. Išankstinė registracija internetu arba telefonu į techninės apžiūros stotį leidžia sutaupyti laiko ir išvengti laukimo eilėse.

Privalomi dokumentai vilkimo metu

Administracinė atsakomybė: baudos už pažeidimus

Vairavimas be reikiamos kategorijos ar su jai neatitinkančiu transporto priemonių junginiu yra rimtas administracinis nusižengimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 424 straipsnis reglamentuoja baudas už tokio tipo pažeidimus.

• Vairavimas neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones: Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių, kurių neturi teisės vairuoti, vairavimas užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. Teismų praktika rodo, kad tokiais atvejais gali būti skiriamas ir papildomas teisės vairuoti atėmimas, kaip nutiko byloje, kurioje asmeniui buvo skirta 300 eurų bauda ir 6 mėnesiams atimta teisė vairuoti.
• Perdavimas vairuoti: Atsakomybė kyla ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui. Perdavus vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, gresia bauda nuo 60 iki 120 eurų.
• Vairavimas be techninės apžiūros: Vairuotojui gresia bauda nuo 30 iki 40 eurų, o automobilio savininkui (leidusiam vairuoti) - nuo 60 iki 120 eurų.
• Vairavimas be civilinės atsakomybės draudimo: Vairuotojui gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų.

Papildomi reikalavimai ir taisyklės

Vilkdami priekabą turite laikytis šių reikalavimų:

• Priekaba be stabdžių - iki 750 kg ar ne daugiau kaip automobilio tuščiosios masės, atsižvelgiama į mažesnę.
• Priekaba su stabdžiais - ne didesnė nei automobilio gamintojo nurodyta masė ar automobilio registruota masė, atsižvelgiama į mažesnę. Jei gamintojas nenurodo priekabos leidžiamos masės, tai ji atitinka automobilio registravimo masę.
• Velkant visureigiu - automobilio gamintojo nurodytas maksimalus dydis ar 1,5 velkančio automobilio registravimo masės, atsižvelgiama į mažesnę.

Negalima viršyti priekabos registracijos pažymėjime nustatyto maksimalaus greičio. Jei registracijos pažymėjime nėra nustatyto maksimalaus greičio, tai priekabos maksimalus greitis yra toks, kuris yra didesnis nei leistinas kitoms transporto priemonėms ir traukiant priekabą reikia atsižvelgti į eismo ženklus ir kitas eismą reguliuojančias priemones. Tiki Treiler priekabų maksimalus greitis yra 110 km/h.

Judant automobiliui, jame esančius daiktus veikia kinetinė jėga. Todėl nepritvirtintas gėrimo butelis, skėtis ar net mobilusis telefonas gali tapti didele griaunamąja jėga. Pavyzdžiui, 200 gramų telefonas, padėtas ant galinės automobilio palangės važiuojant 50 km/val. greičiu atsitrenkus į nejudamą kliūtį, į priekį judės net 19 kilogramų jėga. Jei greitį padidinsime iki 100 km/val., ši jėga išaugs net keturgubai - iki 77 kilogramų.

Vairavimo su priekaba ypatumai

Lengvosios priekabos prikabinimas automobilio valdymą pakeičia nedaug, tačiau priekabos svoriui augant vis akivaizdžiau juntama, kad ir greitėjimui, ir stabdymui reikia daugiau laiko, o kylant įkalnėmis tenka persijungti į žemesnę pavarą. Tai iš vairuotojo reikalauja gerokai didesnio dėmesingumo ir savo veiksmų planavimo toliau į priekį.

Nestabilumas ir „žirklės“

Dėl netinkamo svorio paskirstymo, kelio nelygumų ar vėjo gūsių važiuojant didesniu greičiu gali tekti susidurti su pavojinga priekabos švytavimo problema. Šiuolaikiški automobiliai gana dažnai turi priekabos vingiavimo stabilizavimo sistemas, tačiau jų galimybės ribotos. Dėl to vairuotojui dažniausiai taip pat tenka imtis veiksmų: palengva mažinti greitį, kol priekaba išsitiesins. „Neturintys tinkamos patirties tokioje situacijoje dažnai spaudžia akceleratorių arba per staigiai stabdo, o tuomet nutinka vadinamosios žirklės - priekabą užmeta į šoną, o ji paskui save nusitempia automobilį“, - apie vieną iš pavojingiausių situacijų tempiant priekabą aiškina A. Pakėnas.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, jog labai svarbu tinkamai paskirstyti svorį vienaašėse priekabose. „Jei krovinio svorio centras yra priekabos gale, priekaba kelia transporto priemonės galą ir suvaldyti ją sunku, o kartais ir neįmanoma. Todėl kraunant krovinį į priekabą, reikia stengtis, kad svorio centras būtų priekabos priekyje ir būtų spaudžiamas sukabintuvas“, - nurodo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.

A. Pakėnas taip pat primena, kad jokiu būdu nereikėtų prie automobilio kabinti priekabos, kuri yra sunkesnė už patį automobilį, nes automobilio stabdžiai tokiai priekabai nėra pritaikyti, stabdymo metu automobilis gali būti nustumtas nuo kelio, o tokios priekabos sukeltas švytuoklės efektas būtų labai pavojingas.

Parkavimasis ir važiavimas atbuline eiga

Nemažai daliai vairuotojų sunkiai įveikiamos užduotys vairuojant automobilį su priekaba yra ir šoninis parkavimasis bei važiavimas atbuline eiga su priekaba. Instruktoriai primena, kad atliekant minėtus manevrus, pati priekaba suksis į priešingą pusę nei tikisi nepatyręs vairuotojas, tad prieš išvažiuojant į kelią, vertėtų pasitreniruoti aikštelėje, kur daug vietos ir mažai rizikos apgadinti kitas eismo priemones. JAGO vairavimo mokyklos instruktorius ir teorijos mokytojas Antanas Gedvilas sako, kad B kategorijos pradedantieji vairuotojai yra tik teoriškai supažindinami su automobilio vairavimu tempiant priekabą, bet praktiškai jie yra nepasirengę jų vairuoti.

Greičio apribojimai

Lengvųjų ir krovininių automobilių (≤3,5 t) su priekaba leidžiamas važiavimo greitis automagistralėje ir greitkelyje yra mažesnis. Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga didžiausias leistinas greitis šioms transporto priemonėms - 90 km/h, kituose keliuose - ne didesnis kaip 70 km/h.

Vairavimo profesionalai pataria - didžioji dauguma lengvųjų priekabų neturi stabdžių, todėl vairuoti reikia atsargiau: stabdyti reikia iš anksto ir švelniau, nes su kroviniu prailgėja automobilio stabdymo kelias.

Nelaimės su priekabomis

BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad žiemą siekiant žalos atlyginimo dėl įvykių, kuriuose figūruotų priekabos, kreipiamasi retai. „Atšilus orui padėtis visiškai pasikeičia: suaktyvėja darbai soduose ir sodybose, o į automobilį telpa ne visi įrankiai, todėl paprasčiausias išeitis yra prisikabinti priekabą, ir į ją susikrauti reikiamus daiktus. Deja, praktika rodo, kad ne visais atvejais vairuotojai tą daro saugiai. Numoja ranka ir į kelių eismo taisykles, ir į techninius reikalavimus“, - sako draudimo bendrovės ekspertas.

Jo teigimu, su priekabomis susijusios nelaimės įvyksta ne tik važiavimo metu. „Viena iš dažnai pasitaikančių problemų - nesaugus priekabos pastatymas neįsitikinus, kad ji nenuriedės. Būna, naudotojas pastato priekabą nuokalnėje, o po kiek laiko randa ją nuriedėjusią. Todėl, jei nėra galimybės priekabą palikti saugiai, užfiksuoti jos vietą ratų atsparomis, geriau iš viso nepalikinėti atkabintos nuo automobilio ir paieškoti kitos parkavimo vietos. Deja, su riedančiomis transporto priemonėmis, pasitaiko ir labai skaudžių nelaimių“, - aiškina A. Žiukelis.

Ekspertas taip pat nurodo, jog ne kartą teko susidurti su atvejais, kai žalos atlyginimo siekiama dėl iš priekabos iškritusio krovinio. „Krovinys turi būti pritvirtintas, neturi byrėti, kristi iš priekabos. Reikėtų įvertinti, ar važiuojant vėjas neišpūs krovinio - statinių ar kitų daiktų. Taip pat reikia atsižvelgti, jog vežant sunkų krovinį, pvz., smėlį, priekabos negalima perkrauti ir stengtis, kad bendras jos svoris būtų ne didesnis už pusę ją velkančiojo automobilio svorio“, - pataria A. Žiukelis.

tags: #velkamos #dvi #priekabos

Populiarūs įrašai:

• išsamus padangų žymėjimų gidas
• Sodo vejapjovės veleno gedimai ir sprendimai
• Kaip nurašyti automobilį draudimui
• Mokesčiai už kelionės atšaukimą Bolt
• Dažni hidraulinės sankabos gedimai