Pasaulyje, kuriame degalų kainos nuolat kinta ir ekologiniai reikalavimai griežtėja, vairuotojų nuomonės dėl dujų (SND - suskystintų naftos dujų) naudojimo automobiliuose išsiskyrė. Vieni teigia, kad dujos anksčiau ar vėliau „suės“ variklį, kiti - kad važiuojant dujomis variklis tarnaus ilgai ir patikimai. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek praktinius, tiek mokslinius argumentus, kad padėtume jums priimti pagrįstą sprendimą.

Eksperimentas su ilgaamžiu „Opel Vectra“

Ieškodami atsakymo į klausimą apie dujų poveikį varikliui, atlikome nedidelį eksperimentą. Suradome tikrai seną ir ilgai dujomis riedėjusį automobilį - 1988 m. laidos „Opel Vectra“ su 1,6 l darbinio tūrio varikliu. Mašina pirkta prieš penkerius metus, o jos spidometras tuo metu rodė apie 140 tūkst. km ridą. Savininkas Andrius Pasalauskas nedelsdamas į automobilį įmontavo dujinę įrangą. Per tuos penkerius metus „Vectra“ dujomis nuvažiavo 130 tūkst. km.

Šis „opeliukas“ vieną rytą įriedėjo į UAB „Redagra“ serviso dirbtuves Vilniuje patikrai.

Variklio būklės patikra

Patikros eigos diagrama: kompresija, elektros sistemos būklė, dujų įranga ir išmetamųjų dujų analizė

Serviso meistrai atliko išsamią patikrą, kurią sudarė keli etapai:

  1. Kompresijos matavimas. Patikrinus visus keturis „Opel Vectra“ cilindrus, rezultatas buvo „ledas“. Visų kompresija buvo lygi 14 barų, ir tik viename šiek tiek aukštesnė - 14,5 baro. Blogai laikoma, kai cilindrų kompresija yra mažesnė nei 9 barai. Kitais žodžiais tariant, variklio būklė, kaip gerai pavažinėto automobilio, yra puiki.
  2. Automobilio elektros sistemos patikra. Dujomis varomam automobiliui tai labai svarbu, ypač žiemą. Meistrai nustatė, kad bendra būklė yra patenkinama, tačiau artėjant šaltajam metų laikotarpiui būtų pravartu pasikeisti pagrindinį aukštosios įtampos ir žvakių laidus, paskirstymo dangtelį ir uždegimo ritę.
  3. Dujinės įrangos patikra. Prieš apsilankant dirbtuvėse automobilis jau kurį laiką nenorėjo „draugauti“ su dujomis - užkūrus benzinu ir bandant perjungti darbui dujomis, „opeliukas“ suvaitodavo ir „uždusdavo“. Meistrai greitai nustatė, kad būtina reguliuoti dujinę įrangą, nes į variklį buvo tiekiamas per „liesas“ degalų mišinys (per mažai dujų, per daug oro). Pareguliavus įrangą, automobilis puikiausiai užsikūrė ir sklandžiai dirbo tiek benzinu, tiek dujomis. Beje, tikrinant buvo aptiktas dar vienas gedimas: išmetimo kolektoriaus, kuriuo dujos iš variklio pakliūva į duslintuvą, tarpinė leido dujas, todėl jų kvapas galėjo būti juntamas automobilio salone.
  4. Išmetamųjų dujų koncentracijos patikra. Specialus stendas parodė, kad iš duslintuvo į aplinką patenkančios „atitarnavusios“ dujos neviršija leistinos normos.

Šis eksperimentas parodė, kad tinkamai prižiūrimas ir reguliuojamas dujomis varomas variklis gali išlaikyti puikią būklę net ir po ilgos eksploatacijos.

Mokslinis požiūris į dujų poveikį varikliui

Mokslininkų ir ekspertų nuomonės padeda geriau suprasti, kaip dujos veikia variklį cheminiu ir mechaniniu lygmeniu.

Variklio pjūvis su degimo kameros ir cilindrų vizualizacija, iliustruojanti degimo procesus

VGTU Automobilių transporto katedros docentas teigia, kad dujos, degdamos variklio cilindruose, nenuplauna alyvos nuo jo paviršių. Be to, dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl mažėja detonacijos intensyvumas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad dujomis varomo automobilio variklis vidutiniškai tarnauja 1,5 karto ilgiau nei varomo benzinu. Taip pat 1,5 karto padidėja alyvos resursas, todėl tepalus galima keisti ne kas 10 tūkst., o net kas 15 tūkst. km. Variklyje susidaro mažiau nuodegų, nes dujos sudega geriau už benziną.

Kita vertus, Kelių transporto priemonių ekspertas profesorius perspėja, kad nors teoriškai suskystintosios dujos „nenuplauna“ alyvos nuo variklio vidinių paviršių ir detalės turėtų dilti mažiau, gyvenime dažnai būna priešingai. Prastos kokybės dujose yra varikliui ypač pavojingų sieros junginių. Jie variklyje sukuria „agresyvią“ aplinką ir skatina jo detalių cheminį bei korozinį dilimą, mažindami variklio kompresiją. Be to, dujų kokybę lemia ne tik jų švarumas, bet ir propano bei butano proporcijos. Ne paslaptis, kad kartais dujos mūsų degalinėse parduodamos visiškai netinkamos naudoti žiemą - jos blogiau garuoja, mažina variklio galingumą bei didina degalų sąnaudas.

Patarimai dujomis varomų automobilių savininkams

Norint pailginti automobilio variklio amžių ir išvengti pirmalaikio vizito į servisą, ypač šaltuoju metu laiku, verta vadovautis šiais patarimais:

  • Automobilio variklį būtina užvesti benzinu ir tik jam įšilus galima perjungti darbui dujomis.
  • Nuvažiavus 10 tūkst. km dujomis, kitą 1 tūkst. km važiuokite tik benzinu. Taip palengvinsite variklio dalią.
  • Žiemą tiek benzino, tiek dujų automobilio bakuose turi būti ne mažiau kaip pusė jų talpos.
  • Laiku tikrinkite ir keiskite nusidėvėjusias dujinės įrangos detales: reduktorių - kas 50 tūkst. km, o žarneles - kas 3-4 metus. Dujų balionui gamintojai suteikia 10 metų garantiją.

Svarbu žinoti, kad negali tuo pačiu metu degti ir dujos, ir benzinas. Jei taip nutiktų, variklis užsidustų ir užgestų. Dujų sistema atjungia benzino purkštukus. Ilgai važinėjant dujomis, benzino purkštukai gali užsidegti (susikaupia nuosėdos) ir praleisti benziną. Tokiu atveju siūloma ant benzino padavimo uždėti elektromagnetinį vožtuvą, kuris uždarytų benzino padavimą, kai perjungiamos dujos. Dujų įranga naudoja emuliatorių, kuris valdo šį procesą, dažniausiai per reles, atjungiančias purkštukus ir prie laidų prijungiančias rezistorius, imituojančius purkštukų varžą, kad automobilio kompiuteris nemestų klaidos.

Dujinės įrangos privalumai ir trūkumai

Nors suskystintos dujos (SND) yra akivaizdžiai pigesnės už benziną (dažnai kainuoja perpus pigiau už litrą) ir prisideda prie mažesnės taršos, vis daugiau Lietuvos vairuotojų renkasi jas kaip ekonomišką ir ekologišką alternatyvą. Tačiau reikia atsižvelgti į visus aspektus.

Privalumai:

  • Ekonomiškumas: Dujos perpus pigesnės nei benzinas, o tai lemia žemesnes eksploatacijos sąnaudas.
  • Ekologija: Dujos sudega švariau nei benzinas, todėl variklyje susidaro mažiau nuodegų, o išmetamosios dujos yra švaresnės ir neviršija leistinų normų.
  • Variklio ilgaamžiškumas: Dujos nenuplauna alyvos nuo cilindrų paviršių, o aukštesnis oktaninis skaičius mažina detonaciją, kas, anot kai kurių ekspertų, gali 1,5 karto pailginti variklio ir alyvos resursą.

Trūkumai:

  • Didėja degalų sąnaudos: Miesto sąlygomis sunaudojama iki 50 proc. daugiau dujų nei benzino, užmiestyje - 25-35 proc. daugiau.
  • Dujų įrangos kaina: Įrengimas kainuoja apie 2000 Lt (arba virš 2000 PLN) ir daugiau. Reikia nemažai nuvažiuoti, kad investicijos atsipirktų.
  • Brangesnė techninė apžiūra ir priežiūra: Patikrinimas kas 4 metus kainuoja 120-150 Lt, o automobilio techninė apžiūra su dujų įranga yra apie 40 litų brangesnė.
  • Sumažėjęs dinamiškumas ir galingumas: Automobilio dinamiškumas blogesnis, variklis netenka dalies galingumo. Automobiliams, kurių variklio galingumas 66 kW (90 AG), dujų įranga nerekomenduojama dėl pablogėjančio vairavimo saugumo.
  • Sumažėjusi bagažinės talpa: Dujų balionas užima vietą bagažinėje.
  • Saugumo rizika: Dujinė įranga kelia papildomą pavojų. Nerekomenduojama tokio automobilio laikyti uždarose patalpose, nes nutekėjus dujoms gali įvykti sprogimas. Įvykus avarijai toks automobilis gali greičiau užsidegti.
  • Degalų prieinamumas: Dujų baliono papildymas užtrunka ilgiau, o kai kuriose degalinėse to negalima daryti savarankiškai. Be to, dujų prieinamumas užsienyje yra ribotas (pvz., populiarios tik Lenkijoje).
  • Dujų kokybė: Prastos kokybės dujos, ypač su sieros junginiais ar netinkamomis propano ir butano proporcijomis, gali kenkti varikliui.

Dujų įranga pateisina lūkesčius ir atsiperka tik tuo atveju, jei automobilis eksploatuojamas užmiestyje ir nuvažiuojama daugiau kilometrų. Jeigu mašina eksploatuojama miesto sąlygomis ir jos rida neviršija 10 000 km per metus, investuotos lėšos negreit atsipirks.

Ką rinktis: benzinas, dyzelinas ar dujos? Degalų sąnaudų palyginimas

Variklio tipo pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų perkant automobilį, nes kiekvienas iš trijų degalų tipų turi savo privalumų ir trūkumų. Degalų kainos nuolat kinta, tačiau ilgamečiai palyginimai padeda matyti bendras tendencijas.

Infografika: Degalų kainų ir sąnaudų palyginimas skirtingiems automobiliams per laikotarpį

Ankstesni skaičiavimai (2010 m. liepos mėn.) rodė, kad su dyzeliniu „VW Passat“ nuvažiavus 25 tūkst. km per metus būtų išleista apie 4970 Lt, su benzininiu „Passat“ su dujine įranga - 5075 Lt (plius apie 2600 Lt įrangos kaina), o be šios įrangos - net 8610 Lt. Panašiai su BMW 528i (E39) modeliu: mažiausiai kišenę palengvindavo BMW su dujine įranga - 5980 Lt (plius apie 3600 Lt įrangos), dyzelinis BMW 530d „suvalgytų“ 6390 Lt, o benzininis - net 10 148 Lt.

Vėliau, pabrangus visų rūšių degalams (2011 m. sausio mėn. dyzelino akcizas padidėjo, dyzelinas ir SND pabrango 30%, o benzinas - 16% per pusantrų metų), situacija iš esmės nepasikeitė. Dyzelinis „VW Passat“ (25 tūkst. km) kainuotų 5642 Lt, varomas dujomis - 5984 Lt (plius įrangos kaina 2600 Lt), o vien tik benzinu - 9240 Lt. „BMW 528i“, varomas dujomis, įveikus 25 tūkst. km, kainuotų 7051 Lt (plius įrangos kaina 3600 Lt), dyzelinis BMW 530d - 7254 Lt, o vien tik benzininis - 10 890 Lt. Akivaizdu, kad net ir pabrangus degalams, labiausiai apsimoka važinėti dyzelinėmis mašinomis, tačiau atsižvelgus į dujinės įrangos įrengimo kainą, dyzelis dažnai išlieka pigiausiu variantu.

Svarbu nepamiršti, kad naudoti automobiliai iš Vakarų į Lietuvą atkeliauja gerokai „padrožti“, ir jų rida neretai siekia ne 200, o net 300 ar daugiau tūkstančių kilometrų. Šie žodžiai itin tinka dyzelinu varomiems automobiliams, nes benzininės mašinos dažnai būna mačiusios mažiau kelio. Įsigijus dyzelinu varomą griuveną, sutaupytus pinigus degalams gali tekti palikti servise. Galiausiai, net ir esant naujausiems kainų pokyčiams, vis dar pigiausia važiuoti dyzeliniu automobiliu, šiek tiek brangiau - varomu gamtinėmis dujomis (SND), o brangiausia - benzinu.

Variklių tipų specifika ir pasirinkimo kriterijai

Vizualizacija: trys degalų tipai (benzinas, dyzelinas, dujos) su išsamiais privalumų ir trūkumų sąrašais

Renkantis automobilį, degalų tipas - ne vienintelis veiksnys. Svarbu atsižvelgti į variklio patikimumą ir jo suderinamumą su pasirinktu degalų tipu.

Dyzeliniai varikliai

  • Privalumai: Daug mažesnis degalų suvartojimas lyginant su benzininiais varikliais. Patvarumas (senesnių konstrukcijų) - senesni dyzeliniai varikliai praktiškai negenda.
  • Trūkumai: Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra mažiau patvarūs nei benzininiai, o jiems sugedus, remontas kainuoja daug daugiau. Dyzeliniai automobiliai yra brangesni.
  • Kam tinka: Reguliariai ilgus atstumus vairuojantiems žmonėms, norintiems sutaupyti reikšmingesnę sumą iš degalų ir taip kompensuoti pirkimo ir remonto kainą.

Benzininiai varikliai

  • Kam tinka: Paprastai renkasi tie, kas vairuoja per mažai, kad turėtų naudos iš dujomis ar dyzeliniu kuru varomo variklio.

Dujomis (SND) varomi automobiliai

  • Privalumai: Dujos perpus pigesnės nei benzinas, kas leidžia sutaupyti, jei daug važinėjama.
  • Trūkumai: Mažesnė bagažinės talpa dėl dujų baliono. Ilgesnis ir dažnesnis degalų pylimas, ribotas degalų prieinamumas užsienyje. Dujų įrangos įrengimas brangus (virš 2 000 PLN).
  • Kam tinka: Žmonėms, kurie daug važinėja, kuriems nereikia didelės bagažinės talpos ir kuriems netrukdo dažnas degalų papildymas.

Apskritai, sprendžiant, koks variklis leistų sutaupyti daugiausia, reikia atsižvelgti į du veiksnius - kiek kilometrų nuvažiuojate per metus ir kokį atstumą nuvažiuojate vienu kartu. Kuo mažiau važinėjate, tuo daugiau sutaupysite pasirinkę benzininį variklį. Jei važinėjate daug, bet trumpais atstumais, galite įsirengti dujų įrangą.

Prieš perkant automobilį, nepamirškite patikrinti, kaip jūsų pasirinktame modelyje veikia dyzelinis ir benzininis varikliai. Dažnai paaiškėja, kad tame pačiame modelyje du skirtingi varikliai gauna visiškai skirtingus įvertinimus. Jei norėtumėte dyzelinio variklio, bet statistika rodo, kad jis sugenda žymiai greičiau nei benzininis, degalams sutaupytus pinigus išleisite remontui, o tai reikš tas pačias išlaidas, bet daugiau rūpesčių. Jei ieškote dujinio automobilio, nepamirškite, kad ne kiekviename benzininiame automobilyje galima įrengti dujų įrangą, o jei ir galima, tokie varikliai gali būti linkę dažniau gesti.

Varikliai, puikiai suderinami su SND (Euro 6)

Europos miestams plečiant savo mažos taršos zonas (SCT), o degalų kainoms toliau svyruojant, vis daugiau Lietuvos vairuotojų renkasi suskystintas dujas (SND) kaip ekonomišką ir ekologišką alternatyvą. Nors benzinas išlieka brangesnis nei suskystintos dujos, daugelis „Euro 6“ benzininių variklių puikiai veikia su suskystintomis naftos dujomis. Štai keletas pavyzdžių:

  1. 1.6 16V atmosferinis variklis: Pasižymi ilgaamžiškumu, tyliu veikimu ir puikiu suderinamumu su SND dėl netiesioginio degalų įpurškimo ir hidraulinių vožtuvų pakėlėjų.
  2. 1.4 16V variklis su turbokompresoriumi: Sukurtas iš 1.4 16V, gerai susidoroja su SND, ypač su gamykliniais nustatymais. Jis siūlo iki 140 AG ir gerą efektyvumą.
  3. Fiat FIRE varikliai (ypač 1.2 8V): Legendiniai dėl paprastumo ir tinkamumo naudoti suskystintas dujas (SND), yra geriausias pasirinkimas tokiuose automobiliuose kaip „Fiat Panda“ ir „500“. Priežiūra yra pigi ir paprasta, o dalių yra plačiai prieinama.
  4. Fiat 1.4 T-Jet: Turbokompresoriumi atnaujintas FIRE variklis su ketaus bloku, paskirstymo diržu ir netiesioginiu įpurškimu. Naudojamas „Alfa Romeo“, „Fiat“ ir „Jeep“ modeliuose, jis tinka SND, yra atsparus ir palaiko reguliavimą.
  5. Hyundai/Kia 1.4 ir 1.6: Naudojamas „i20“, „Rio“ ir kituose modeliuose, šis grandininiu būdu varomas variklis yra tylus, patvarus ir gerai veikia su SND. Jam trūksta galios, tačiau tai kompensuoja mažos priežiūros išlaidos ir didelis patikimumas.
  6. VW 1.0 MPI: Šis paprastas 3 cilindrų variklis su netiesioginiu įpurškimu gerai veikia su SND. Jis varė daugelį „Skoda Citigo“ ir „VW Up“ modelių, kuriuos naudojo kurjeriai ir pristatymo tarnybos. Nepaisant piktnaudžiavimo, daugelis jų pasiekia daugiau nei 200 000 km.
  7. Renault 0.9 TCe: Keista, bet šie maži varikliai su turbokompresoriumi naudoja netiesioginį įpurškimą, todėl įmanoma pereiti prie SND. Naudojami tokiuose modeliuose kaip „Dacia Sandero“ ar „Renault Clio“, jie yra patikimi, jei su jais elgiamasi švelniai.
  8. Toyota ZR serijos varikliai: Modernūs ZR serijos varikliai su hidrauliniais keltuvais ir paskirstymo grandinėmis. Puikus suderinamumas su SND, retai genda ir išlieka populiarus taksi parkuose.
  9. Toyota hibridiniai varikliai: Hibridas, kuris stebėtinai gerai veikia su SND. Plačiai naudojamas „Prius“ ir „Auris“ automobiliuose, taksi vairuotojai jį giria už degalų ekonomiją ir nedidelį priežiūros poreikį.
  10. Subaru Boxer 2.0: Grandininiu būdu varomas, atmosferinis, netiesioginio įpurškimo variklis. Sklandžiai veikia su SND, jei periodiškai reguliuojamas vožtuvų tarpas (paprastas varžtų reguliavimas).

„Autodina“ su partneriais į penkis „Opel“ markės automobilius šiemet jau sumontavo dujinę įrangą. Mašinos kol kas nuvažiavo apie 10 tūkst. km, bet jokių sunkumų dėl dujinės įrangos ar automobilių variklių kol kas nebuvo. Tiesa, visų šių opelių varikliai neturi tiesioginio degalų įpurškimo į cilindrus sistemos, o tai yra svarbu renkantis dujinę įrangą.

tags: #variklis #benzinas #dujos

Populiarūs įrašai: