Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių, kur šunys retai nešioja antsnukius, šis prietaisas dažnai laikomas gera apsauga nuo neprognozuojamo keturkojo elgesio. Gyvūnų laikymo taisyklės reglamentuoja šunų vedžiojimą viešose vietose ir už jų nesilaikymą numatoma administracinė atsakomybė.
Bendrieji reikalavimai šunų vedžiojimui viešose vietose
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Tačiau yra numatytos kelios išimtys:
- Šunys, sveriantys iki 10 kg, ir šunų jaunikliai iki 4 mėnesių, gali būti vedžiojami be antsnukio, bet laikant už pavadėlio.
- Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
- Uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, jei šuns laikytojas gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas atkreipia dėmesį, kad dažniausia šunų šeimininkų klaida yra manymas, jog taisyklės jiems negalioja, jei jie žino, kad jų augintinis nepavojingas ar nepuls. Toks užtikrintumas kartais gali tapti didesnės problemos dalimi, nes šuo nebūtinai gali įkąsti; didesnio gyvūno netikėtas šuolis gali išgąsdinti, parversti ir taip sužaloti vaiką, ištepti ar suplėšyti praeivio drabužius. Dėl to patariama adekvačiai vertinti situacijas ir į augintinį žiūrėti ne savo akimis, o svetimo žmogaus, kuris augintinio nepažįsta.
Pavojingų ir kovinių veislių šunų reglamentavimas
Draudžiamos ir pavojingos veislės
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Diana Šutovienė paaiškino, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą Lietuvoje draudžiama laikyti kovinius šunis, būtent amerikiečių pitbulterjerus, ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnus. Išimtys taikomos tik šunims, įsigytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo (2013 m. sausio 1 d.). Pavojingų šunų veisles laikyti ir veisti galima, tik šunys privalo turėti kilmės dokumentą, įrodantį veislę. Negalima veisti mišrūnų.
Lietuvoje iš viso 9 šunų veislės yra pripažintos pavojingomis: amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, turkų aviganis, Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis. Nors cane corso veislė į šį sąrašą nepatenka, kinologai nurodo, kad potencialiai pavojingi gali būti dauguma šunų, ypač dideli ir turintys stambius dantis.
Reikalavimai pavojingų veislių šunų savininkams
Žmogus, norėdamas įsigyti pavojingos veislės šunį, pirmiausia turi gauti savivaldybės administracijos leidimą. Draudžiama pavojingos veislės šunį laikyti daugiabutyje. Jeigu šuo laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo į šią valdą turi būti net nakties metu gerai matomas užrašas: „Atsargiai, pavojingas šuo“. Šis ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas „Palaidas šuo“.
Viešose vietose, bendro naudojimo patalpose pavojingi šunys privalo būti vedžiojami tik su antsnukiais ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia eina koks žmogus ar kitas gyvūnas, savininkas turi pavadėlį sutrumpinti iki saugaus atstumo, kad šuo nekeltų grėsmės praeinantiems.
Kinologų kritika sąrašui
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė kritikavo kovinių ir pavojingų veislių sąrašą, teigdama, kad pavojinga yra ne šuns veislė, o atskiras individas, ir šuns elgseną lemia auklėjimas, už kurį atsakingas šeimininkas. Anot jos, šis sąrašas buvo nuleistas po nelaimingo atsitikimo, tačiau yra ydinga tvarka. R. Kazlauskaitė teigia, kad sąrašas turėjo atvirkštinį efektą - daugiau asmenų užsimanė laikyti šių veislių šunis, norėdami išsiskirti. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad realiai šis įstatymas neveikia, nes pavojingas yra tik tas šuo, kuris turi kilmės dokumentą. Šunų su dokumentais, geriausiu atveju, yra apie 10 proc., visi kiti laikomi mišrūnais ir teisiškai nėra laikomi pavojingais, net jei jų elgesys kelia grėsmę.
Socializacijos testo svarba ir išimtis Vilniuje
Lietuvos kinologų draugijos (LDK) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako, kad nutarimas šuniui dėti ar nedėti antsnukio pagal jo svorį, nėra pats logiškiausias, nes ir maži šunys gali būti agresyvūs, o dideli ramūs. Nors Lietuvoje antsnukis dažnai suprantamas kaip apsauga nuo neprognozuojamo, agresyvaus, neišdresuoto gyvūno elgesio, R. Kazlauskaitė abejoja šio teiginio pagrįstumu, teigdama, kad tai nėra tokia jau didelė apsauga.
Vilniuje taikoma viena išimtis: antsnukis nėra būtinas tiems keturkojams, kurie kartu su savo šeimininkais yra išlaikę socializacijos testą. LKD ketvirti metai suteikia tokią galimybę ir jos vadovė skaičiuoja, kad tokių pažymėjimų Vilniuje jau išduota keli šimtai. Anot R. Kazlauskaitės, tokia Vilniaus miesto siūloma tvarka yra pakankamai gera, nes skatina auklėti ir mokyti savo šunį - socializacijos testą gali išlaikyti tik mokytas šuo. Išauklėtas šuo savaime tampa mažiau pavojingas aplinkai.
Žmonės, kartu su savo augintiniais išlaikę specialų testą, šunį vedžiodami paprastai su savimi turėtų turėti ir šio testo pažymėjimą, kurį reikalui esant gali parodyti pareigūnui ar triukšmą keliančiam praeiviui. Tokio testo kaina Vilniaus mieste siekia apie 25 litus. Pažymėjimas yra išduodamas ne tik šuniui, bet ir jo šeimininkui, todėl kiti šeimos nariai, vedžiojantys šunį, turi išlaikyti atskirus testus. R. Kazlauskaitė siūlo privalomą socializacijos testo įteisinimą kaip išeitį iš paradoksalios situacijos, suteikiant šeimininkams laisvą valią pasirinkti - arba šunį visada vedžioti su antsnukiu, arba jį išdresuoti ir tuomet antsnukis nebūtų privalomas.
Kaip saugiai supažindinti savo šunį su kitais šunimis – šunų dresūros patarimai
Šunų vedžiojimas specifinėse vietose
Draudžiamos vietos
Šunų negalima vestis į kitiems asmenims priklausančias patalpas, aptvertas ir paženklintas žemės valdas be savininko sutikimo, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, viešojo maitinimo, prekybos, religinių įstaigų teritorijas bei patalpas, sporto aikšteles/aikštynus/stadionus, paplūdimius, vaikų žaidimo aikšteles. Šie draudimai netaikomi, jei išvardintos vietos ar jų zonos yra aiškiai pažymėtos informaciniu ženklu, kad yra draugiškos gyvūnams. Šunų nereikėtų vesti į vietas, kur yra įrengti draudžiami ženklai: tai gali būti parduotuvės, parkai, kapinės ir kt. Viešose vietose vykdomi dresūros užsiėmimai nėra išimtis ir jų metu galioja tos pačios taisyklės.
Miškai ir medžioklės plotai
Miške draudžiama paleisti šunį be antsnukio, net jei esate tikri, kad aplink nėra kitų žmonių ar gyvūnų. Tai numatyta Lankymosi miške taisyklėse. Šuo privalo būti vedamas už pavadėlio, o antsnukis būtinas tada, kai augintinis yra be pavadėlio. Neatsakingai paleistas šuo gali nusivyti laukinį gyvūną, pasiklysti ar sukelti grėsmę kitiems gyvūnams ir net aplinkai. Visi miškai yra ir medžioklės plotai, kur už palaidus šunis šeimininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Medžioklės taisyklės numato, kad medžiokliniai šunys medžioklės plotuose gali būti naudojami tik tam numatytomis sąlygomis - turint visus būtinus dokumentus ir tik leidžiamu laikotarpiu. Tai gali būti, pavyzdžiui, medžioklė varant, medžioklinių šunų parengimai medžioklei ar lauko bandymai, varžybos. Kitais atvejais, šunys medžioklės plotuose privalo būti vedžiojami tik su pavadėliais.
Uždaros valdos
Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas „Palaidas šuo“, matomas tiek dieną, tiek naktį.
Baudos ir atsakomybė už taisyklių pažeidimus
Administracinės baudos
Už gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimus, įskaitant augintinio vedžiojimą be pavadėlio ir antsnukio, numatytos sankcijos. Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad pernai buvo surašyti 339 protokolai dėl gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimų. Teisininkė A. Šakinienė antrino, kad už teisės aktų pažeidimus - įstatymus, tvarkas - augintinio savininkui yra taikoma administracinė atsakomybė pagal LR ANK 346 str.
Už šių taisyklių nepaisymą, administracinių teisės pažeidimų kodekse anksčiau buvo numatytos sankcijos - įspėjimas arba bauda iki 200 Lt. Šiuo metu už tai, kad šuo (nepriklausomai nuo veislės) vedžiojamas be antsnukio arba be pavadėlio ir nėra prižiūrimas, baudžiama pagal ANK 346 straipsnio 1 d., ir tokie pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Administracinių nusižengimų registre šiais metais registruoti 1324 tokie nusižengimai. Policijos pareigūnai stebi, kur ir kaip gyventojai vedžioja šunis, tikrina informaciją ir jai pasitvirtinus surašo administracinio nusižengimo protokolą. G. Leperskas pastebi, kad yra piktybiškų žmonių, su kuriais nepadeda nei žmogiški pokalbiai, nei baudos.
Jei pažeidimas padaromas ne pirmą kartą, gresia didesnės baudos, kartais netgi su gyvūno konfiskavimu. Pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai, jeigu sukeltas fizinis skausmas, nustatytas nežymus, nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat pažeidimas, padaręs žalos asmens turtui, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Specifinės baudos
- **Už neatsakingą elgesį miške:** Fiziniams asmenims už palaidus šunis miške gresia bauda iki 50 eurų.
- **Medžioklės plotuose:** Pažeidus medžioklės taisykles, gresia bauda iki 90 eurų.
- **Už neteisėtą kovinės arba pavojingos veislės šuns ar mišrūno laikymą:** Bauda nuo 120 iki 180 eurų, jei tai sukelia grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Jei dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda nuo 200 iki 350 eurų. Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė nurodė, kad tokių nusižengimų per 2022 m. buvo registruota po 1.
Gyvūnų padaryta žala ir jos atlyginimas
Praėjusių metų rugpjūtį Anykščių rajone asmuo nesiėmė tinkamų priemonių, kad jo mišrios veislės nepririštas šuo nepabėgtų iš sodybos teritorijos. Šuo nubėgęs apie 350 metrų nuo šeimininko valdos persekiojo ir sunkiai sužalojo stirnos patiną. Dėl šuns nepriežiūros gyvūnijos ištekliams buvo padaryta 2354,80 eurų žala. Utenos apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo pažeidėjui.
Pažeidimų fiksavimas
Savivaldybės atstovas ragina fotografuoti ir filmuoti pažeidėjus, nes neretai šie, jei yra piktybiški, pareigūnams ima meluoti, kad tai pirmas kartas. Tačiau, jei pareigūnai turi vaizdinius įrodymus, tada su tokiais žmonėmis būna kita kalba.
Šunų auklėjimo ir socializacijos svarba
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė pabrėžia, kad šunų elgsena priklauso nuo auklėjimo, o ne veislės, ir pataria, kaip elgtis, susidūrus su nepažįstamu šunimi. Kinologų teigimu, didesnę agresiją kitiems šunims gali jausti veisiami bedokumenčiai šunys, kurių psichika dažnai būna nestabili. Agresyvesni yra ir tie augintiniai, kurie nuo mažens nėra socializuojami. Dresūros mokyklos, kur šunys matytų ir bendrautų su kitais, padeda jiems tapti mažiau agresyviais. Kinologas Stasys Barauskas atkreipė dėmesį, kad parodose dalyvauja šimtai šunų, tačiau vieni kitų nepuola, o tai rodo auklėjimo svarbą.
LKD prezidentė sako, kad nutarimas šuniui dėti ar nedėti antsnukio pagal jo svorį, nėra pats logiškiausias, nes ir maži šunys gali būti agresyvūs, o dideli ramūs. Pasak jos, kol kas nueita paprasčiausiu keliu: priimtas sprendimas, kad mažas šuo negali padaryti daug žalos, todėl jam ir nereikalingas antsnukis. Tačiau R. Kazlauskaitė atkreipia dėmesį, kad yra kai kurių veislių šunys, kuriems antsnukis tikrai yra nebūtinas, nors pagal taisykles jiems jo reikia. Ji taip pat kvestionuoja antsnukio efektyvumą apsaugai, teigdama, kad jis nėra didelė apsauga, o tie šunys, kurie kandžiojasi, dažnai turi šeimininkus, nepaisančius taisyklių.
Kaip elgtis prie nepažįstamo šuns?
Ramunė Kazlauskaitė pataria, kaip apsisaugoti nuo nepažįstamo arba agresyviai nusiteikusio šuns. Kertinis principas - niekada nekišti rankų prie šuns, negavus šeimininko leidimo. Esminis dalykas - nepulti glėbesčiuoti, glostyti šuns, nepaklausus šeimininko, ar galima. Jeigu šuo yra su šeimininku ir norite pabendrauti su šuniu, pirmiausia klauskite šeimininko - jis žino, tai saugu ar ne. O kai šuo visai be šeimininko, jeigu jis bėga į jus, geriausias būdas yra sustoti - apsimesti medžiu. Jei labai akivaizdžiai matosi, kad šuo nusiteikęs kąsti (tokie atvejai labai reti), tada reikia save apsaugoti - kristi ant žemės, užsidengti rankomis galvą. Saugoti veidą, krūtinę, pilvą. Nugara - mažiausiai pažeidžiama vieta.
Pasak jos, kai artėja nepažįstamas šuo, svarbiausia išlikti ramiam: nešaukti, nemosikuoti rankomis, nebėgti. Greičiausiai šuo žmogų tik apuostys ir pasuks savo keliais, o jeigu asmuo blaškysis, šuo gali mėginti žaisti arba dantimis griebti už galūnės. Vilnietė, susidūrusi su dideliu cane corso veislės šunimi be antsnukio, jautėsi nesaugiai, palygindama jį su „ginklu“.
Kaip saugiai supažindinti savo šunį su kitais šunimis – šunų dresūros patarimai
Augintinių registracija ir priežiūra
Lietuvoje vis dar neturime vieningos augintinių registravimo sistemos, kuri leistų pasakyti, kiek šunų yra laikoma daugiabučiuose, kiek privačiuose namuose. Šalyje privaloma ženklinti augintinius, o veisėjams būtina turėti dar ir gyvūno registracijos numerį. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje registruota gyvūnų augintinių veisėjų virš 2 tūkst. Nedidelė dalis, kelios dešimtys, yra registruota grynaveislių pavojingų veislių šunų veisėjų. Dalis gyventojų vengia deklaruoti, kad laiko pavojingos veislės šunį arba jo mišrūną.
Kiti svarbūs reikalavimai
- Daugiabučių namų buto savininkas ar buto nuomininkas savo bute gali laikyti vieną šunį ir vieną katę.
- Iš buto į laiptinę ar koridorių šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
- Asmenys, vedžiojantys šunis, turi surinkti jų augintinių paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas pastebi, kad situacija sostinėje dėl augintinių ekskrementų surinkimo labai pasikeitusi.
- Augintiniai neturėtų būti viešai šukuojami, nebent likę kailio kuokštai būtų surenkami ir išmetami į artimiausią šiukšlių dėžę ar konteinerį.
- Sostinės daugiabučiuose neretai kyla problemų ir dėl augintinio keliamo triukšmo. G. Leperskas pataria pirmiausia pasikalbėti su pačiu kaimynu, o jei situacija nesikeičia kurį laiką, kreiptis į savivaldybę.
Palyginimas: Šunų vedžiojimo taisyklės Vilniuje ir Ukmergėje
| Miestas | Ar reikalingas antsnukis viešose vietose? | Ar yra socializacijos testas? | Ar yra specialios aikštelės šunims? |
|---|---|---|---|
| Vilnius | Nebūtinas, jei išlaikytas socializacijos testas | Taip | Taip |
| Ukmergė | Taip, tam tikroms veislėms ir vietose | Ne | Taip, rekomenduojama |
tags: #bauda #uz #suns #vedziojima #be #antsnukio