Lietuvos Respublikos teisės aktai aiškiai apibrėžia apsaugos darbuotojų teises ir pareigas, tačiau visuomenėje neretai kyla diskusijų dėl šių įgaliojimų ribų ir taikymo praktikoje. Tokias diskusijas paskatina ir viešumoje pasirodantys incidentai, susiję su apsaugos darbuotojų veiksmais.
Incidentai ir visuomenės reakcija
Viešumoje plačiai nuskambėjo incidentas, kai apsaugos darbuotojas fizinę jėgą panaudojo prieš benamį vyrą, nuvedęs jį į tualetą. Šį vaizdą užfiksavęs vyras tikino, kad parduotuvės darbuotojai matė situaciją, tačiau nereagavo. Įvykio liudininkas kreipėsi į policijos pareigūnus, o vėliau buvo pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo.
Galiausiai prabilo ir saugos tarnyba „Grifs AG“, kurioje dirbo minėtas apsaugos darbuotojas. Bendrovė išreiškė apgailestavimą dėl įvykio ir pabrėžė netoleruojanti bet kokio neteisėto jėgos panaudojimo prieš asmenis.
Asmens ir turto saugos įstatymo nuostatos
Asmens ir turto apsaugos paslaugas teikiančių įmonių veiklą, apsaugos darbuotojų teises ir pareigas reglamentuoja Asmens ir turto saugos įstatymas. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovų teigimu, šiame įstatyme apsaugos darbuotojų teisės, pareigos ir jiems keliami reikalavimai yra apibrėžti pakankamai aiškiai.
Apsaugos darbuotojų teisės sulaikymo atveju
Įstatyme nustatyta, kad apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Sulaikęs įtariamą pažeidėją, apsaugos darbuotojas privalo nedelsdamas jį perduoti policijai, t. y., turi būti iškviesta policija.
LRT.lt kalbintas pirmosios Lietuvoje įkurtos profesionalios saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius A. Januška atkreipė dėmesį, kad visuomenė galbūt nelabai žino apsaugos darbuotojų teisių, kas kartais ir sukuria konfliktines situacijas. Pasak jo, apsaugos darbuotojai turi išskirtinių teisių, palyginti su bet kuriuo piliečiu.
Reikalavimai apsaugos darbuotojams
Įstatymas taip pat aiškiai apibrėžia, kas negali tapti apsaugos darbuotoju. Pavyzdžiui, apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, turintis galiojantį teistumą ar galiojančių administracinių nuobaudų, padarytų esant neblaiviam. VRM nuomone, šių kriterijų pakanka siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos darbuotojų atranką.
Diskusijos dėl įstatymų tobulinimo ir iššūkiai
Nors VRM mano, kad apsaugos darbuotojams keliamų reikalavimų pakanka, vis dėlto egzistuoja vietos diskusijoms dėl įstatymo pakeitimų.
Sulaikyto asmens apžiūra ir daiktų patikra
„Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius A. Januška tvirtina, kad dabartinės taisyklės turi trūkumų. Pavyzdžiui, sulaikius įtariamą teisės pažeidėją, apsaugos darbuotojas gali jį apžiūrėti ar patikrinti jo turimus daiktus tik gavęs sulaikyto asmens sutikimą. Jei sulaikytasis nesutinka, kad būtų patikrinti jo daiktai, o galimai turi pavojingų daiktų, kuriais gali užpulti ir sužaloti apsaugos darbuotojus gabenimo į policijos įstaigą metu, apsaugos darbuotojai be įtariamojo sutikimo jo patikrinti negali. Taip pat įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kur turi būti laikomas pažeidėjas iki tol, kol bus pristatytas į policijos įstaigą.
Kūno vaizdo kamerų naudojimas
Kai kurie apsaugos darbuotojai naudoja kūno vaizdo kameras, kurios itin padeda sprendžiant konfliktines situacijas. Vis dėlto, klausimas, ar šios kameros turėtų tapti privalomos, kelia diskusijas. A. Januška svarstė, kad nors galima būtų svarstyti šį klausimą, šiuo metu nėra tiek įvykių, kur tokių kamerų naudojimas būtų būtinas ar labai aktualus. Be to, tai susiję su papildomomis investicijomis ir asmens duomenų apsaugos klausimais.
Atsakomybė už vagystes: administracinė ir baudžiamoji
A. Januška, kalbėdamas apie apsaugos darbuotojų darbą, siūlė įstatymų leidėjams atkreipti dėmesį ir į už vagystes taikomą atsakomybę. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla, kai jis kėsinasi pavogti ar neteisėtai pasisavina prekių ar kitų materialinių vertybių, kurių vertė yra didesnė negu 150 eurų. Jeigu vagystė įvykdoma daiktų, kurių vertė yra mažesnė negu 150 eurų, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Pasak A. Januškos, neretai pasitaiko, kad tas pats įtariamasis, sulaikytas ryte ir perduotas policijai, vėl sulaikomas toje pačioje parduotuvėje vakare dėl pakartotinio bandymo vogti. Yra asmenų, kuriems tai tapo gyvenimo būdu, jie nuolat sulaikomi, tačiau realių teisinio poveikio priemonių trūksta.
Kaip vieną iš išeičių A. Januška siūlė numatyti baudžiamąją atsakomybę už tokių veiksmų pasikartojimą. Pavyzdžiui, jei tai yra pirmas kartas ir pavagiama daiktų iki 150 eurų vertės, taikoma administracinė atsakomybė, bet jei per tam tikrą laiką įvykdoma pakartotinė daiktų iki 150 eurų vertės vagystė, galėtų būti numatyta jau baudžiamoji atsakomybė.
Naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir atsakomybė
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeitė anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).
Baudos už darbo įstatymų pažeidimus
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų.
Jei nepranešta apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesines ligas arba pažeista nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarka, darbdaviai ar juridinių asmenų vadovai gali būti nubausti nuo 90 iki 590 eurų, kiti atsakingi asmenys - nuo 20 iki 30 eurų.
Darbuotoją, esantį neblaivios būklės darbe, privalu nušalinti nuo darbo. Už šios pareigos nevykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 440 eurų.
Atsakomybė už kliudymą pareigūnams
Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų - darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų, klaidingų duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus) užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1500 eurų.
Atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą
Taip pat numatyta atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą, kuri gali būti taikoma situacijose, kai asmenys patiria žalą dėl netinkamo apsaugos darbuotojų elgesio ar per didelės jėgos panaudojimo.
tags: #vagis #uzpuola #apsaugos #darbuotoja #bauda