Naudoto automobilio įsigijimas - tai reikšmingas sprendimas, reikalaujantis ne tik finansinių investicijų, bet ir kruopštaus aplinkybių įvertinimo. Tačiau net ir tvarkingai atrodantis automobilis gali virsti nuolatinių išlaidų šaltiniu, jei sprendimas priimamas neįvertinus visų aplinkybių. „Pirkėjai neretai vadovaujasi emocijomis - perka ne tai, ko iš tiesų reikia, o tai, kas patraukė akį. Vėliau paaiškėja, kad automobilis netinkamas kasdieniam naudojimui, o kaina tebuvo pradinis įnašas į daug didesnes išlaidas“, - sako naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Kritiniai Aspektai Renkantis Naudotą Automobilį
Pasak P. Valiukėno, renkantis automobilį svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus signalus, kurie turėtų įjungti atsargumo režimą. Vienas jų - skubėjimo jausmas, kai kyla mintis, kad jeigu nepirksite dabar, tą padarys kažkas kitas. Įtarimą turėtų kelti ir tai, jei automobilio savininkas neturi serviso istorijos arba atsisako leisti atlikti nepriklausomą patikrą. „Per didelis dėmesys išorei, ignoruojant techninę būklę, ir nenoras važiuoti į diagnostiką, aiškinant, kad „vis tiek gerai važiuoja“, - tai aiškūs ženklai, kad verta sustoti. Dar vienas pavojingas momentas - pardavėjo spaudimas greitai pasirašyti sutartį, nepaliekant laiko sprendimo įvertinimui“, - atkreipia dėmesį P. Valiukėnas.
1. Sprendimas pagal emociją, o ne realų poreikį
Maža rida, patraukli spalva ir „gera kaina“ neretai tampa pagrindiniais pirkimo motyvais. Tačiau toks pasirinkimas gali nebeatitikti gyvenimo būdo ar kasdienių poreikių. „Automobilis neturėtų būti impulsyvus pirkinys - tai dažniausiai antra pagal vertę investicija po būsto. Verta sau užduoti kelis klausimus: kiek realiai žmonių ir daiktų vešiu kasdien? Ar dažnai tenka važiuoti už miesto, žvyrkeliais ar sudėtingomis žiemos sąlygomis? Ar mano gyvenimo būdas gali keistis per artimiausius dvejus ar trejus metus?“, - pažymi P. Valiukėnas. Atsakymai į šiuos klausimus padeda tiksliau įsivertinti, koks kėbulo tipas ir variklis geriausiai atitinka ne tik dabartinius poreikius, bet ir artimiausios ateities planus.
2. Neįvertinti artimiausi serviso darbai
Vienas dažniausių nusivylimų - kai netrukus po pirkimo paaiškėja, kad automobilį reikia remontuoti: keisti paskirstymo diržą, sankabą, stabdžius ar padangas. Tokie darbai gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų, todėl svarbu juos įvertinti dar prieš perkant. „Labai svarbu patikrinti, kada paskutinį kartą buvo keistas paskirstymo diržas, kokia sankabos, stabdžių ir padangų būklė. Net jei automobilis atrodo puikiai, tokios detalės gali lemti reikšmingas išlaidas jau pirmaisiais mėnesiais“, - sako P. Valiukėnas. Prieš įsigyjant naudotą automobilį, verta skirti laiko tiek vizualiai, tiek praktinei apžiūrai: ar variklis lengvai užsiveda ir dirba tolygiai, ar nesigirdi neįprastų garsų, ar nėra kėbulo dažymo požymių, ar veikia visi elektronikos elementai. Jei įmanoma, papildomai verta patikrinti stabdžių ir padangų likutį, akumuliatoriaus būklę (ypač hibridiniuose modeliuose), taip pat įsitikinti, kad techninė apžiūra galioja pakankamai ilgai.
3. Netinkamai pasirinktas kėbulo tipas
Automobilis gali atrodyti tinkamas šiandien, tačiau jau po kelių mėnesių nebeatitikti pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ar poreikių. „Hečbekas gali pasirodyti per mažas augančiai šeimai, sedanas - nepraktiškas vežti sporto įrangai ar vaikų vežimėliui, o visureigis mieste neretai tampa brangus tiek kuro sąnaudų, tiek padangų keitimo požiūriu“, - pastebi P. Valiukėnas. Renkantis modelį, verta įvertinti ne tik bagažinės talpą ar sėdimų vietų skaičių, bet ir tai, kaip automobilis bus realiai naudojamas: ar dažnai teks važinėti ilgesnius atstumus, parkuotis ankštose miesto vietose, tempti priekabą, keliauti su gyvūnais ar keisti maršrutą pagal sezoną.
4. Nesklandumų keliantis variklio dydis
Tiek per mažas, tiek per didelis variklis gali kelti nepatogumų - vienu atveju dėl nepakankamos galios, kitu - dėl padidėjusių kuro sąnaudų ir brangesnės eksploatacijos. „Didelio darbinio tūrio varikliai reikalauja daugiau degalų, jų draudimas dažnai kainuoja brangiau, o priežiūra tampa sudėtingesnė. Tuo metu per silpnas variklis kelia diskomfortą važiuojant su pilnu automobiliu, ypač užmiestyje ar kalvotose vietovėse. Be to, jam tenka didesnė apkrova, todėl jis greičiau dėvisi“, - aiškina P. Valiukėnas. Renkantis automobilį, svarbu įvertinti ne tik techninius variklio parametrus, bet ir savo realius važiavimo įpročius - ar dažniau važinėjate mieste, ar užmiestyje, ar keliaujate su keleiviais ir kroviniu. Tai padės rasti optimalų galios ir ekonomiškumo santykį.
5. Neįvertintos papildomos išlaidos
Automobilio kaina - tik pradinis žingsnis. Po įsigijimo prasideda visa virtinė papildomų išlaidų: registracija, KASKO draudimas, sezoninės padangos, lizingo palūkanos, techninė apžiūra, mokesčiai. „Žmonės dažnai nustemba, kiek daugiau kainuoja, pavyzdžiui, SUV padangos. Todėl labai svarbu įsivertinti ne tik pirkimo kainą, bet ir realias mėnesines išlaidas“, - pabrėžia P. Valiukėnas. Prieš galutinai apsisprendžiant, verta paprašyti pardavėjo serviso sąskaitų ar bent jau išrašų, kurie parodytų, kas ir kada buvo keista. Taip pat svarbu pasiteirauti, ar automobilį galima pristatyti nepriklausomai patikrai. Patikimas pardavėjas tam neturėtų prieštarauti - tai tik sustiprina pasitikėjimą ir padeda išvengti nemalonių staigmenų ateityje.
„Toyota Auris“ Apžvalga: Patikimumo Įrodymas
Automobilis, kurio rida yra 320 000 km, paprastai būtų skirtas metalo laužui. Tačiau šis 2013 m. „Toyota Auris“ pranoko lūkesčius. Vairuojamas trijų tos pačios šeimos kartų, jis išgyveno be reguliarios priežiūros ir vis dar patikimai važiuoja. Pirmasis savininkas, Fransas Heusdensas, pakeitė „Mazda“, kuri sunkiai tvarkėsi su vilkimo užduotimis. Automobilis retai kada matėsi profesionaliose dirbtuvėse. Vietoj to, techninė priežiūra buvo atliekama savarankiškai - tėvas ir sūnus atliko pagrindinius darbus nuomojamame garaže. „Toyota“, kaip ir „Honda“, dažnai giriama už ilgaamžiškumą net ir esant prastai priežiūrai. Dauguma automobilių, importuojamų į Lietuvą iš Vakarų Europos, turi 200 000-300 000 km ridą. Nors šis „Auris“ išgyveno mažai prižiūrimas, tokios sėkmės negalima laikyti savaime suprantama.

Paprasti atmosferiniai benzininiai varikliai, tokie kaip 1,6 šio „Auris“, dažnai pasirodo esą pigesni nei maži benzininiai su turbokompresoriumi arba sudėtingi dyzeliniai agregatai. 320 000 km rida nuvažiavęs „Toyota Auris“ įrodo, kad patvarūs automobiliai gali išgyventi dešimtmečius net ir be griežtos priežiūros. Lietuvos vairuotojams ši istorija patvirtina, kodėl japoniški automobiliai yra patikimi naudoti pirkiniai.
„Toyota Auris“ Hibridas: Ekonomija ir Technologijos
Ką daryti, jei norite važiuoti taupiai, tačiau nenorite atrodyti kaip taksistas prie „Prius“ vairo? Ogi išeitis yra - antros kartos „Toyota Auris“ hečbekas su lygiai tokia pačia efektyvia japonų gamintojo „Hybrid Synergy Drive“ pavara. Gamintas nuo 2012 iki 2018 metų, „Auris“ buvo antros kartos modelis, kuris Europoje pakeitė „Corolla“ - pastarasis dešimtoje ir vienuoliktoje kartoje šiuo vardu Senajame žemyje buvo parduodamas tik kaip sedanas ir su įprastais, o ne hibridiniais varikliais.

Antros kartos „Auris“ galėjo būti tiek hečbekas, tiek ir kaip žymiai talpesnis universalas „Touring Sports“ - universalas tiks tiems, kam reikia talpesnės bagažinės, nors vietos ant galinių sėdynių čia tiek pat nedaug kaip ir hečbeke. Tiesa, ši klasė niekada ir nepasižymėjo erdviu salonu. Bet tai ir būtų bene vienintelis didesnis priekaištas kalbant apie „Toyota Auris“. Nes kaip sako „Longo LT“ naudotų automobilių specialistai, daugiau jokių esminių priekaištų ir trūkumų tiesiog nėra. Žinoma, galima pasiskųsti dėl ne itin pažangios ir kartais stringančios multimedijos sistemos, gendančių statymo jutiklių, tačiau visa tai - toli gražu ne kritiniai dalykai kalbant apie naudotą automobilį.

O štai hibridinė pavara jau seniai garsėja savo patikimumu ir leidžia be problemų važiuoti šimtus tūkstančių kilometrų. O dar ji - ir itin efektyvi, tad mieste lengvai pasitenkina mažiau nei penkiais litrais benzino. Maža to, mūsų liaudies meistrai dar sugeba ją „patobulinti“ ir sumontuoti dujas. Ir nieko, važiuoti gaunasi dar pigiau, o kantrus atmosferinis 1,8 l motoras veikia ir toliau. Kartu su juo suporuoti ir du elektros motorai (bendrai hibridinė sistema pasiekia 100 kW arba 136 AG), kurių vienas yra starteris-generatorius, o kitas, atskirai arba kartu su įprastu motoru, per planetarinį reduktorių perduoda reikiamą sukimo momentą ratams. Tai nėra tradicinis taip vadinamas „variatorius“ su priežiūros reikalaujančiu diržu ar grandine, todėl gamintojas šią transmisiją vadina „e-CVT“. Iš esmės, matant tūkstančius toli gražu nekruopščiai eksploatuojamų „Prius“ su identiška pavara, peršasi vienintelė išvada - neužmušama. O apie mažai gedimų informuojanti statistika tą tik patvirtina. Kaip minusą galima išskirti CVT pavarų dėžę, kuri garsiai dirba stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą.
Dizainas, Interjeras ir Vairavimo Savybės
Tokio automobilio kaip „Toyota Auris“ premjera negali būti nepastebėta, nes tai vienas tų modelių, kurie diktuoja madas savo klasėje. Taigi naujasis „Auris“ pasitinka pirkėjus su šviežiu, dinamiškesniu dizainu, kuris pabrėžia sportiškumą, kurio taip trūko ankstesniems šios markės automobiliams. „Toyota Auris“ priekis kiek primena naująjį „Yaris“ bei „Avensis“ modelius ir pasižymi aštresnėmis, kiek netikėtomis linijomis. Galinė dalis yra beveik tiksli „Lexus CT“ kopija, kas tikrai neliūdina. Naujame hečbeke „Toyota“ toliau demonstruoja tik jai būdingą stilių ir suteikia jausmą, kad kompanijos dizaineriai žino ko siekia ir tai puikiai įgyvendina savo kūriniuose.

Viduje automobilis turi interjerą, kuris išsyk primena sportiško „Toyota GT-86“ panelę. Tiesa, naudojamos medžiagos klasės lyderiams, tokiems kaip „Volkswagen Golf“, prilygti negali. Dėka šešiais centimetrais žemesnio kėbulo, žemesnio svorio centro ir maždaug 40-70 kg mažesnės masės, „Auris“ tapo geriau valdomas ir stabilesnis. Nepaisant žemiau suprojektuoto stogo, viduje automobilis tapo erdvesnis, o sėdynės yra nuleistos žemiau, todėl yra patogu ir aukštiems keleiviams. Erdvesnis tapo ir bagažo skyrius. Dabar jis siekia 380 litrų - toks pat kaip „Volkswagen Golf“ ir gerokai didesnis nei 316 litrų „Ford Focus“ skyrius. Kadangi nuo pat pradžių „Auris“ buvo projektuotas ir kaip hibridinis automobilis, todėl hibridinėse versijose baterijos neužima bagažinės erdvės. Tai labai praktiškas patobulinimas.
„Toyota Auris“ tapo dar tylesnis - tyliai dirba tiek pakaba, tiek varikliai. Vairo mechanizmas tapo „aštresnis“, tačiau vis dar ne toks tikslus kaip daugelio šios klasės atstovų. Naujasis „Auris“ komplektuojamas su benzininiais (1.33 L ir 1.6 L), dyzeliniais (1.4 L ir 2.0 L) ir hibridiniu varikliais. „Toyota“ kompanija tikisi, kad net trečdalį visų „Auris“ pardavimų sudarys hibridai.
Kalbant apie patį automobilį, atnaujintas „Toyota Auris“, nelabai daug, tačiau skiriasi nuo savo pirmtako. Ryškiausias skirtumas - naujo tipo žibintai ir radiatoriaus grotelės, suteikiančios „Auris“ išvaizdai veržlumo ir jėgos. Gale taip pat sumontuoti nauji, horizontalios formos, žibintai. „Auris“ ratų bazė liko ta pati - 2 600 mm, tad automobilio viduje erdvės netrūksta. Keturi suaugę žmonės čia įsikurs ypatingai patogiai, nors esant reikalui gali susėsti ir penki. Bagažinė nėra pati didžiausia - 360 l. Jos tūrį galima padidinti nulenkus sėdynių nugarėles, tačiau lygaus paviršiaus vis tiek nebus - nugarėlės tarsi „kils“ į viršų. Automobilio salono apdailai panaudotos malonios liesti, kokybiškos medžiagos. Stilingumo išvaizdai suteikia aiškiai matoma ir su juoda oda kontrastuojanti balta siūlė, einanti tiek per panelį, tiek ir puošianti vairą.
Vairuotojo vieta verta pagyrų - viskas „po ranka“, aiškiai matoma, patogiai išdėstyta. Sėdynės - patogios, užtikrina neblogą šoninį palaikymą. Centrinis ranktūris - daiktadežė - stumdomu viršumi. Durelėse - talpios „kišenės“, kuriose nesunkiai telpa 1,5 l butelis. Matomumas iš vairuotojo vietos taip pat geras - variklio dangčio nesimato, tačiau automobilio išmatavimus jausti galima. Judant atgal labai padeda vaizdo kamera, tačiau gali pradėti erzinti nuolatinis pypsėjimas, nes važiuojant lėtai veikia elektrinis varikliukas, o be garso važiuojantis automobilis gali kelti pavojų.
Vairavimas Hibridiniu „Auris“: Specifika ir Patarimai
Sutikite, dažnam mūsų klausimas - ar moki vairuoti? - gali nuskambėti keistai. Ypač tiems, kurie jau ne vieną dešimtmetį turi vairuotojų pažymėjimus ir nuriedėję ne vieną tūkstantį kilometrų. Tačiau klausimas keistai skamba tik tol, kol nesusiduri su naujomis technologijomis. Tarkim tokiomis, kaip hibridai.
Patogu, kad visų rankenėlių funkcijos ir beveik visų mygtukų paskirtis - aiškiai suprantama. Išimtį sudarė tik „Power Mode“ mygtukas. Prietaisų skydelyje, kadangi automobilis - hibridinis, nebuvo tachometro. Jo vietą užėmė važiavimo režimo indikatorius. Naujovė automobilyje - kiek palenktas, didelis, lietimui jautrus ir funkcionalus ekranas. Turint laiko, galima panaršyti po elektronines automobilio „smegenis“, pasižiūrėti, ką „Auris“ gali, tik nuliūdino tai, kad sistema, „kalbanti“ ne viena ir ne dviem kalbomis, vis dar nemoka lietuviškai.
Bandytas „Toyota Auris Hybrid“, kaip rodo ir pavadinimas, turėjo benzininį 1,8 l 136 AG variklį ir elektrinę 60 kW jėgainę bei automatinę pavarų dėžę. Sistema, sukurta tam, kad būtų taupomi degalai, tačiau norint važiuoti taupiai, reikia mokytis. Nors ir ne pernelyg jautrus, bet visgi vairas leidžia tiksliai pasirinkti norimą važiavimo trajektoriją, geras valdymo savybes hibridinėje versijoje padidina ir dvisvirtė galinė pakaba. Žinoma, hibridinė pavara nėra sukurta dinamiškam važiavimui - labiausiai tam trukdo greitai kylantys sūkiai, bet nesijaučiantis pagreitis, o akustinis akompanimentas nedera su išminamu akceleratoriumi. Tačiau elektros variklio nuo pirmų sūkių sukuriamas sukimo momentas leidžia dinamiškai startuoti, o įsibėgėjimas per 10,4 sekundės iki 100 km/val. miesto automobiliui nėra prastas rezultatas.
Pirmą kartą sėdant į hibridinį „Auris“ gali nustebinti vairalazdę primenanti, tarsi žaislinė, pavarų perjungimo svirtis, kuri, įjungus pavarą „pirmyn“ arba „atgal“, tvarkingai grįžta į savo vietą. Sustojus ir norint išlipti, svirties judinti nebereikia. Užtenka paspausti netoliese esantį mygtuką „P“. 100 km/val. greitį automobilis pasiekia per 10,9 s. Kelyje „Auris“ elgėsi be priekaištų. Vairo automobilis klausė puikiai, didėjant greičiu jautėsi, kaip vairas „sunkėjo“ - tuo pasirūpino elektrinis vairo stiprintuvas. Atnaujinto modelio pakaba - ergonomiška, tad jeigu ir nepastebėsite „gulinčio policininko“, ji tvarkingai sugers smūgį.
Degalų sąnaudos ne visada atitinka gamintojo deklaruojamus 3,5 l/100 km, tačiau pasiekti 4,5 l yra tikrai įmanoma. Viena iš priežasčių, kodėl sąnaudos gali būti didesnės, yra kelionė magistrale, kur beveik visą laiką dirba benzininis variklis, vežantis „papildomą krovinį“ - akumuliatorius ir hibridinę jėgainę. Taip pat įtaka turi ir greitis - važiuojant 105-115 km/val. greičiu, sąnaudos bus didesnės nei važiuojant 95 km/val. ar nuolat sukiojantis mieste, kur elektrinis motoriukas pasireikštų labiau, prisidėdamas prie benzino taupymo.
Naudoto Toyota Auris (2012-2018) testas
Apibendrinimas: Ar Verta Rinktis „Toyota Auris“?
Galvojant apie „Toyota Auris Hybrid“ reiktų įvertinti šio modelio specifiką. Žinoma, jis erdvus, patogus, praktiškas, tačiau yra keletas „bet“. Hibridinė versija sunkesnė ir brangesnė už benzininį analogą, o kaip pavyks taupyti degalus (juk tam ir rinkotės hibridą), labiausiai priklausys nuo jūsų vairavimo stiliaus. Kita vertus, jeigu norite būti „žalias“ ir manote, kad mokate vairuoti hibridinį automobilį bei galite pasiekti 3,3 l/100 km kelio, atsinaujinęs „Auris“ - tinkamas pasirinkimas. Degalų taupymo ir patikimumo prasme tai yra neabejotinai geriausias pasirinkimas klasėje - ypač atnaujintoje 2016 metų versijoje, kur buvo geriau suderinta pakaba, tapo geresnis atsakas į akceleratoriaus paspaudimą, o „Power“ režimas leidžia važinėti dar dinamiškiau.
tags: #toyota #auris #ar #svarbu #rida
