Pavarų dėžė yra vienas svarbiausių komponentų automobilyje. Be tinkamo jos veikimo tiesiog nebūtų įmanoma važiuoti ar atlikti norimo manevro. Pavarų dėžė yra mechaninis arba robotizuotas įtaisas, skirtas didelio greičio, mažos jėgos įeinantį srautą konvertuoti į mažo greičio, didelio sukimo momento išėjimo srautą. Šis klausimas - kuri pavarų dėžė geriau, mechaninė ar automatinė - vairuotojus dažniausiai suskirsto į dvi grupes. Nors dauguma naujų automobilių aprūpinti automatinėmis pavarų dėžėmis, neretai naudotus automobilius perkantiems vairuotojams tenka susidurti su dilema: pasirinkti automobilį su mechanine ar automatine pavarų dėže?
Automobilių dalių parduotuvės ir serviso „Melga“ padalinio vadovas Tautvydas Andriulionis teigė, kad kiekvienas vairuotojas, besirinkdamas automobilį turėtų įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir lūkesčius bei galimybes.
Pavarų dėžės veikimo principas ir pagrindiniai tipai
Priekiniais ratais varomose transporto priemonėse pavarų dėžė paprastai būna arčiau automobilio priekio, iškart už variklio. Galiniais ratais varomuose automobiliuose pavarų dėžė paprastai montuojama išilgai, tiesiai už variklio arba labiau dugne, šalia alkūninio veleno.
Mechaninė pavarų dėžė
Mechaninę pavarų dėžę sudaro kelios skirtingų dydžių krumpliaračių poros, sumontuotos ant skirtingų velenų. Vienas velenas sujungtas su varikliu ir perduoda jo galią į pavarų dėžę. Jungiant skirtingas pavaras, variklio galia perduodama per skirtingo dydžio krumpliaračius. Aukštesnei pavarai naudojamas didesnio diametro tarpinio veleno krumpliaratis ir mažesnio diametro krumpliaratis ant diferencialo veleno. Vairuotojas turi rankiniu būdu perjungti pavaras naudodamas sankabos pedalą ir pavarų perjungimo svirtį. Jungiant pavaras mechaniškai, nebūtina laikytis nuoseklumo.
T. Andriulionis aiškino, kad pirmiausia, mechaninė pavarų dėžė turi paprastesnę konstrukciją lyginant su automatine, todėl dažniausiai ir aptarnavimas bei remontas, esant pastarajam pasirinkimui, bus brangesnis. Gali pradėti sunkiau jungtis ar visai nebeįsijungti pavaros, atsirasti guolių ūžesys, krumpliaračių nusisukimas, skysčių prasiskverbimas per riebokšlius, tarpines ir pan. Žinoma, mechaninės pavarų dėžės priežiūra yra daug paprastesnė, tačiau kaip minusą galima būtų įvardyti tai, kad stovėdamas spūstyje vairuotojas būna priverstas nuolat išminti sankabą, įjungti, perjungti arba išjungti pavarą. Sankaba taip pat dyla, todėl ilgainiui tenka ją keisti. Kai kuriuose automobiliuose yra dvimatis smagratis, jis skirtas sušvelninti pavaros perjungimą, tačiau jis taip pat dėvisi ir praktika rodo, kad juos tenka keisti kas 120 tūkst. kilometrų.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad automobilių entuziastai arba vairuotojai norintys turėti visišką automobilio kontrolę, turėtų rinktis būtent mechaninę pavarų dėžę, mat tai suteikia ne tik daugiau galimybių (stabdyti pavaromis, važiuoti sportiniu režimu), tačiau ir lemia mažesnes degalų sąnaudas. Automobilis su mechanine pavarų dėže yra šiek tiek taupesnis, todėl lietuviai mėgsta šeštą pavarą, jei ji yra, įjungti esant palyginus gana nedideliam greičiui, o dėl to pats mažiausias krumpliaratis pavarų dėžėje gauna didelę apkrovą. Tai gali turėti didelės įtakos gedimui, todėl šeštą pavarą patarčiau įjungti tik važiuojant ne mažesniu, kaip 100 km/val. greičiu.
Automatinė pavarų dėžė
Automatinėje pavarų dėžėje variklio ir diferencialo velenai tiesiogiai nesujungti. Pradėti reikėtų nuo planetarinio reduktoriaus. Jis sudarytas iš kelių elementų: centrinio krumpliaračio, kuris vadinamas saule, toliau keli mažesni planetiniai krumpliaračiai, kurie išsidėstę aplink centrinį krumpliaratį. Prie planetarinio reduktoriaus pritvirtintas diferencialo velenas, kuris variklio galią perduoda į varančiuosius automobilio ratus. Tokia sistema automatizuoja pavarų perjungimą, naudodama sudėtingą valdiklių sistemą, kad vairuotojui nereikėtų rankiniu būdu perjunginėti pavarų. Viskas veikia nuosekliai, o važiavimo greitis priklauso nuo to, kurie komponentai sukasi, o kurie nejuda. Pavyzdžiui, jei visi reduktoriaus krumpliaračiai yra sukabinti ir nejuda, užtikrinamas didesnis automobilio greitis, tai yra, važiuojama aukštesne pavara.
Vis tik mąstantiems apie automobilio su automatine pavarų dėže įsigijimą, T. Andriulionis patarė atkreipti dėmesį į eksploatacines sąnaudas. Renkantis automobilį su automatine pavarų dėže reikėtų atkreipti dėmesį į alyvos lygį ir jos keitimo intervalą, nes dėl nepriežiūros gali atsirasti smūgiavimas pavarų dėžėje ne tik įjungiant Drive režimą, tačiau ir važiuojant, kai yra perjungiama pavara. Dėl netinkamo eksploatavimo pavarų dėžė gali pradėti pavaras perjungti su uždelsimu ir veikti ne taip efektyviai, kaip turėtų.
Nuolat kintamos (CVT) pavarų dėžės (Multitronic)
Ši pavarų dėžė techniškai yra pati paprasčiausia. Joje naudojama diržo ir skriemulių sistema, leidžianti neribotai keisti pavarų perdavimo skaičių. Viršutinis skriemulys sujungtas su varikliu, o apatinis su diferencialu. Vienas su kitu skriemuliai sujungti metaliniu diržu. Abiejų skriemulių vidinės pusės siaurėja nuo apačios į viršų. Didėjant greičiui viršutinio skriemulio sienelės spaudžiamos, o apatinio plečiamos. Tokia pavarų dėžė užtikrina tolygų greitėjimą, nes nėra sudėtingos krumpliaračių sistemos. Audi gamintojas šią technologiją žymi pavadinimu Multitronic.
Dviejų sankabų transmisijos (DCT/DSG/S tronic)
Dviejų sankabų transmisija (DCT/DSG) - tai viena naujausių pavarų dėžių technologijų. Jas kuria ir naudoja vis daugiau gamintojų, įskaitant Audi, kuri savo automobiliuose jas žymi kaip S tronic. Techniškai dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė labiau panaši į mechaninę nei į tradicinę automatinę. Dvi atskiros sankabos, skirtos nelyginių ir lyginių pavarų rinkiniams, leidžia daug greičiau perjungti bėgius. Viena pavarų dėžė atsakinga už nelyginių - pirmos, trečios ir penktos - pavarų darbą. Tuo metu antra greičių dėžė už lyginių - antros, ketvirtos ir šeštos. Kiekviena iš šių pavarų dėžių turi savo sankabą. Pavyzdžiui, kol automobilis važiuoja įjungus trečią pavarą, už lygines, antrą ir ketvirtą pavaras atsakingas greičių dėžės velenas jau pasirengęs pavaros perjungimui, todėl, kai valdymo kompiuteris duoda signalą jungti pavarą, tai atliekama akimirksniu.
Audi specifinės pavarų dėžės: Tiptronic ir Multitronic ypatumai
Audi Multitronic problem
Tiptronic transmisija
Tiptronic - tai automatinė greičių dėžė, Audi prekinis ženklas, su galimybe perjungti pavaras mechaniniu būdu. Tačiau ji vis tiek nebus visiškai kaip mechaninė, nes nepasitiki vairuotoju ir pati perjungia pavaras, kai apsukos pasiekia tam tikrą ribą.
Daugelį vairuotojų, ypač su senesniais modeliais, klaidina pavarų rodmenys ir jų interpretavimas. Pavyzdžiui, automobilyje su Tiptronic, rodoma PRND432 ir yra galimybė perjungti + aukštesnę pavarą; - žemesnę pavarą. Kyla klausimas, kiek bėgių būna Tiptronike? Vairuojant 120 km/h greičiu ekrane rodomas 5-as bėgis, šiek tiek paspaudus akceleratorių nuo maždaug 140 km/h dar persimeta vienas bėgis, tačiau įjungus rankinį perjungimą rodo 4-ą bėgį. Kai važiuojama 120 km/h greičiu, rodo 5-ą bėgį. Tai gali sukelti painiavą, ar tikrai yra 6-as bėgis, jei ekrane jo nematyti arba rankiniu režimu rodoma mažesnė pavara.
Logiška būtų manyti, kad jei būtų 6 bėgiai, tai ir ekrane būtų rodoma 6, o ne 5. Kai važiuojama 120 km/h 5-u bėgiu ir šiek tiek paspaudžiamas akceleratorius, pavara persimeta į 4-ą, kad geriau trauktų, o ne svilintų 5-u. Todėl ir įjungus rankinį perjungimą rodoma 4-a pavara. Jaučiasi, ar permeta aukštesnę, ar žemesnę pavarą. Tačiau kyla klausimas, kodėl apsukos sumažėja, kai pavara persimeta? Tai rodo, kad galimai persimeta į aukštesnį bėgį (pvz., 6-ą), nes jaučiasi kada persimeta didesnis bėgis. Nors pas draugą 1999 m. 2.5 TDI su Tiptronic yra tik 5 bėgiai, naujesniuose modeliuose gali būti daugiau. Jei automobilyje yra 6 bėgiai, ekrane paprastai rodomas 6-as bėgis, kai jis yra įjungtas. Tai rodo, kad Tiptronic pavarų dėžės elgsena ir bėgių skaičius gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir pagaminimo metų.
Pavarų dėžių evoliucija Audi A4 ir sąsajos su A6 modeliu
Vien savo matmenimis Audi A4 modelis laikui bėgant tapo panašus į A6. Kruopštus darbas ir investicijos į naująsias technologijas yra „Audi A4“ modelio pagrindas. Nors šis straipsnis tiesiogiai nedetalizuoja Audi A6 pavarų dėžių istorijos, galima daryti išvadą, kad kaip premium gamintojas, Audi įgyvendina ir dalijasi panašiomis pažangiomis transmisijų technologijomis (tokiomis kaip Tiptronic, Multitronic, S tronic) visuose savo modeliuose, įskaitant A4 ir A6. Konkretūs pavarų dėžių nustatymai ir bėgių skaičius gali skirtis priklausomai nuo kartos, variklio ir rinkos poreikių.
A4 modelio pavarų dėžių raida
- V karta (B5, 1994-2001): Šiame modelyje, kuris jau vadinosi nebe „Audi 80“, o „Audi A4“, debiutavo Tiptronic transmisija.
- VI karta (B6, 2000-2005): A4 stilius buvo perimtas iš antrosios kartos Audi A6 (C5), kas rodo bendras dizaino ir galbūt techninius sprendimus.
- VII karta (B7, 2004-2008): Audi A4 B7 modelis vietoj 5 pavarų gavo šešias, kas atspindi nuolatinį pavarų dėžių tobulinimą ir prisitaikymą prie naujesnių variklių ir efektyvumo reikalavimų.
Pavarų dėžių „informacija“, tai yra, jų tipas, veikimo principas, savybės ir priežiūros ypatumai, yra aktualūs abiem modeliams - Audi A4 ir A6 - atsižvelgiant į konkrečias kartas ir modifikacijas.
tags: #ar #skiresi #a6 #ir #a4 #pavaru