Chiptuningas: Privalumai, trūkumai ir alternatyvos

Kiekvienas automobilio savininkas žino, kad technika genda. Ji juk yra technika ir nėra ko stebėtis. Yra ne tik planuojami patikrinimai ir nuolatinė techninė priežiūra, bet ir kiek stebinantys netikėti automobilių kaprizai ir gedimai, ne tik sugebantys sugadinti nuotaiką, bet ir veikiantys ne piniginės naudai. Tačiau šioje vietoje ginčytis vietos nebelieka: sugedo - taisai, susidėvi - keiti. Tai - natūraliai suvokiama ir paaiškinama.

Tačiau kam tuomet reikalingas kasdien populiarėjantis variklio programos keitimas, populiariai žinomas kaip „chiptuningas“? Variklio programos keitimas šiandien siejamas su keliais mitais ir kelių ereliais, gyvenančiais tomis keliomis sekundėmis nuo vieno šviesoforo iki kito, įsibėgėjant kaip galima greičiau ir siekiant aplenkti kaimyną gretimoje eismo juostoje. Pasirodo, ne. Apie variklio programos keitimo ypatumus kalbinome vieną iš profesionalių dirbtuvių „SL Startline“ įkūrėjų - Algirdą Zaronskį.

Vairuotojai, kurie nori, kad jų eksploatuojama transporto priemonė veiktų visu pajėgumu, jau ne vienus metus neretai nusprendžia pasirinkti automobilio galios didinimą, kitaip dar vadinamą „čipavimu“ arba variklio „čiptiuningu“, tokiu būdu užtikrinant jo optimalų veikimą. Todėl automobilių galios didinimas yra būdas pritaikyti transporto priemonės variklį, be kita ko, padedant taupiau naudoti degalus, sklandžiau valdyti automobilį, padidinti maksimalų greitį ir kartu sutaupyti daugiau lėšų. Taigi, kiekvienam transporto priemonės savininkui būtų labai naudinga susipažinti su automobilių galios didinimo privalumais, trūkumais ir galimomis alternatyvomis.

Kas yra automobilio „čipavimas“?

„Čipavimas“ (automobilio galios didinimas) yra automobilio ECU variklio valdymo bloko (angl., „Engine Control Unit“, ECU) pakeitimai, kurie atliekami naudojant programinį failą. ECU yra ypatingai svarbus transporto priemonės komponentas, valdantis ir galintis pakeisti variklio veikimą - degalų ir slėgio didinimą, uždegimo laiką ir kt. Renkantis automobilio „čipavimą“, reikia nuspręsti, kas yra aktualiau - automobilio galios padidinimas, valdymo optimizavimas ar degalų naudojimo efektyvumas ar valdymas, kadangi ECU variklio valdymo bloką galima pritaikyti prie konkretaus vairuotojo vairavimo stiliaus ir tai gali būti susiję ne tik su automobilio greičio didinimu. „Čipavimas“ gali būti naudingas tiek lengviesiems automobiliams, tiek ir kitų rūšių transporto priemonėms, įskaitant mikroautobusus, sunkvežimius, motociklus ir kt. Todėl būtina atsižvelgti tiek į transporto priemonės „čipavimo“ privalumus, tiek ir į trūkumus.

Automobilio „čipavimo“ privalumai

Visų pirma, verta paminėti, kad automobilio ECU variklio valdymo bloke gamintojai paprastai įdiegia vidutinio lygio programas, kuriose nėra atsižvelgiama į konkretaus regiono klimato sąlygas, atitinkamų degalų savybes ir kt., todėl „čipavimo“ pagalba galima pakoreguoti ECU, užtikrinant, kad jis veiktų našiau. Kai vykdomas „čipavimas“, dažniausiai yra reguliuojamas degalų ir oro mišinys, padidinant turbokompresoriaus slėgį, todėl padidėja ir transporto priemonės variklio našumas bei efektyvumas.

Didesnė galia ir geresnis degalų naudojimo efektyvumas

Kiekvienas automobilio gamintojas pasirūpina, kad iš gamyklos iškeliaujanti pagaminta transporto priemonė turėtų standartinius programinės įrangos nustatymus, tarp kurių patenka ir variklio galios nustatymai. Jų pagalba turi būti užtikrinamas transporto priemonės stabilumas įvairiomis sąlygomis, tačiau kartu yra paliekama ir „vietos“ papildomai galiai. Todėl, naudojant automobilio „čipavimą“, galima pakoreguoti degalų ir oro santykį bei paskirstymo laiką, tokiu būdu pasirūpinant, kad automobilis įgytų papildomo sukimo momento ir galios.

Kaip bebūtų, ilgą laiką ECU variklio valdymo bloko modifikavimas daugiausia buvo naudojamas tam, kad būtų galima padidinti transporto priemonės galią. Tačiau, bėgant laikui, imta vis daugiau dėmesio skirti ir degalų naudojimo efektyvumo didinimui, tokiu būdu sumažinant ir neigiamą poveikį aplinkai. Todėl, kai yra atliktas automobilio „čipavimas“, galima ne tik pakoreguoti galią, bet ir padidinti degalų ekonomiją.

Kai kuriais atvejais tai pasiekiama paaukojant šiek tiek automobilio variklio arklio galių, tačiau paprastai dauguma transporto priemonių turi daugiau galios nei reikia įprastiniam automobilio eksploatavimui. Tačiau, jei tokių sąlygų nėra, nusprendus pagerinti transporto priemonės degalų naudojimo efektyvumą, gali sumažėti galia. Ir atvirkščiai, jei norima padidinti automobilio arklio galią, keičiant degalų perdavimo ir uždegimo laiką bei padidinant slėgio lygį, gali sumažėti degalų naudojimo efektyvumas. Todėl, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis gali būti atliekamas automobilio „čipavimas“ ir kokie yra galimi nustatymai.

Didesnė automobilio vertė

Kai atliekamas transporto priemonės „čipavimas“, siekiant, kad automobilis taptų galingesnis ir sklandžiau valdomas, jo vertė pakyla. Todėl automobilio „čipavimas“ gali būti naudingas ne tik tuo atveju, kai jį norima eksploatuoti patiems, tačiau taip pat ir siekiant gauti didesnę kainą jo pardavimo metu.

Didesnis maksimalus greitis

Atliekant automobilio „čipavimą“, galima pasiekti ir didesnį maksimalų transporto priemonės greitį bei spartesnį turbokompresoriaus įsibėgėjimo laiką. Tokiais atvejais, paspaudus akceleratoriaus pedalą, reakcija būna pastebimai greitesnė. Turbokompresoriumi generuojamas didesnis sukimo momentas, todėl sutrumpėja laikas nuo eksploatuojamos transporto priemonės akceleracijos momento iki variklio įsibėgėjimo.

Pritaikymas prie važiavimo stiliaus

Transporto priemonių gamintojai, gamindami automobilius, programinę įrangą suderina taip, kad ji būtų tinkama eksploatavimui skirtingoms oro sąlygoms - nuo snieguotų, iki drėgnų kelių. Tas pats pasakytina ir apie automobilio veikimą naudojant skirtingas degalų rūšis ir patį transporto priemonės universalumą. Tačiau viso to gali nereikėti, jei paprastai automobilis yra eksploatuojamas nekintančiomis ir labai konkrečiomis oro sąlygomis.

Taigi, jei nusprendžiama automobilio „čipavimą“ atlikti, norėdami padidinti transporto priemonės našumą, tai reiškia, kad pasikeis transporto priemonės valdymas - vairuojamas automobilis galės optimaliau veikti esant konkrečioms eismo sąlygoms. Tokiu būdu bus užtikrintas transporto priemonės pritaikymas prie vairuotojo vairavimo stiliaus ir atitinkamų sąlygų, išnaudojant visus tokio padidinto našumo privalumus.

Juntami automobilio valdymo pokyčiai

Transporto priemonės valdymas paremtas kompiuterine sistema, kuri veikia programinės įrangos pagalba ir nurodo, kaip veikia stabdžių sistema, kokiu greičiu galima važiuoti, kaip galima sukti vairą ir kt. Todėl automobilio „čipavimo“ atveju pastebimi ir akivaizdūs automobilio valdymo pokyčiai, pvz., geresnė bendra amortizacija, lengvesnis stabdžių ir skysčių valdymas, lengvesnė mechanika, griežtesni posūkiai ir kt. Visa tai gali užtikrinti daug malonesnį ir patogesnį transporto priemonės eksploatavimą.

Paminėtina, kad „čipavimas“ taip pat užtikrina, jog automobilio variklio valdymo blokui būtų perduodami konkretūs pranešimai, kurių nebūtų galima siųsti, jei būtų naudojamos kitos įprastinės parinktys. Ir nors paprastai vairuotojai savo automobilio prietaisų skydelyje jau turi galimybę matyti daug indikacinių signalų, informuojančių apie tam tikras transporto priemonės bėdas, našumo rodikliai nėra gaunami. Todėl automobilio „čipavimas“ gali tai pakeisti, suteikdamas galimybę vairuotojui iš karto žinoti, jei kas nors nutiktų su jo eksploatuojama transporto priemone. Toks geresnis bendras našumo sprendimas pagerina ir vairavimo patirtį.

Užtikrinamas švaresnis degimas

Jei norima sumažinti degalų sąnaudas, maksimaliai išnaudojant automobilio degalus, turi veikti labai daug skirtingų technologijų, tarp kurių yra ir degalų bei oro santykis, transmisija, įpurškimas bei laiko paskirstymas. Kuo švaresnis degimas yra pasiekiamas, tuo didesnis yra ir efektyvumas, mažiau nuosėdų bei didesnė galia. Ir nors tokiais atvejais prireikia daugiau dėmesio skirti tinkamų degalų pasirinkimui, tai labai greitai atsiperka, todėl galima sutaupyti daugiau lėšų.

Nedidelės investicijos

Kai kalbama apie automobilio patobulinimus, daugeliui vairuotojų kyla klausimas dėl būsimų investicijų. Šiandieninėje transporto priemonių rinkoje yra daug skirtingų sprendimų, kuriais galima padidinti tiek degalų naudojimo efektyvumą, tiek variklio galią. Vis dėlto, nors tokie sprendimai paprastai būna efektyvūs, jie dažniausiai būna labai brangūs ir reikalauja didelių laiko sąnaudų. Tuo tarpu „čipavimas“ yra labiau prieinamas pasirinkimas, kuris nereikalauja didelių investicijų.

Nesudėtingas procesas

Nesudėtingas automobilio „čipavimo“ procesas yra susijęs su nedidelėmis tiesioginėmis investicijomis. Šiandien yra naudojami universalūs diagnostikos prievadai, kurie suteikia galimybę daug paprasčiau prie jau esamos sistemos, neišardant paties ECU, prijungti naujas variklio mikroschemas arba mikroschemų valdymo blokus. Taigi, dėl šios priežasties automobilio „čipavimą“ galima atlikti labai greitai ir su nedidelėmis sąnaudomis.

Automobilio „čipavimo“ trūkumai

Nors automobilio „čipavimas“ turi daug privalumų, jis taip pat pasižymi ir keliais trūkumais, apie kuriuos verta žinoti, prieš nusprendžiant atlikti automobilio galios didinimą.

Variklio įtampa

Kai yra pašalinami transporto priemonės gamintojo varikliui nustatyti apribojimai, automobilio „čipavimas“ gali padidinti varikliui tenkančią apkrovą. Dėl to bėgant laikui, gali labiau nusidėvėti variklis ir padidėti tam tikrų variklio gedimų rizika. Tai kai kuriais atvejais gali pareikalauti nemenkų išlaidų. Nors variklio gedimo galima išvengti, padidėjus variklio apkrovai ir arklio galioms, daug labiau apkraunamos ir įvairios kitos transporto priemonės dalys, įskaitant aušinimo skysčio sistemą, oro filtrą ir kt., todėl gali tekti dažniau jas keisti.

Garantija ir draudimas

Kiekvienas gamintojas nustato konkrečias ribas į transporto priemones montuojamiems varikliams, tokiu būdu siekdami užtikrinti kuo didesnį saugumą variuojant ir išvengti variklio pažeidimų. Taigi, jei automobilis yra naujas ir jam vis dar galioja gamintojo garantija, gali kilti papildomų problemų dėl garantinio aptarnavimo galiojimo. Tas pats pasakytina ir apie automobilio draudimo polisą. Tačiau taip yra ne visais atvejais.

Šis veiksnys tiesiogiai priklauso nuo konkretaus transporto priemonės gamintojo ir modelio. Be to, tam įtakos turi ir tai, kas atlieka automobilio „čipavimą“. Todėl, baiminantis, kad nustos galioti automobiliui ar jo konkrečioms dalims taikoma garantija ir bus nutrauktas automobilio draudimo polisas, pirmiausia galima susisiekti su prekybos atstovybe ir draudimo bendrove bei išsiaiškinti, ar automobilio „čipavimas“ galėtų sukelti papildomų problemų arba padidinti draudimo kainą.

Ar saugu atlikti automobilio „čipavimą“?

Automobilio „čipavimas“ yra visiškai saugus ir transporto priemonei jokio pavojaus nekeliantis procesas, jeigu jį atlieka patyrę šios srities specialistai. Tačiau, jei automobilio techninė priežiūra atliekama ir gedimai šalinami nekokybiškai ir atmestinai, automobilio „čipavimas“ gali padidinti nenumatytų techninių gedimų riziką. Todėl, žinant, kad transporto priemonėje yra įvurių gedimų, ECU variklio valdymo bloko modifikuoti nepatariama. Be to, kai kuriose transporto priemonėse negalima suteikti varikliui daugiau galios, nei nustatyta gamintojo, todėl apie konkretaus automobilio „čipavimo“ galimybes visų pirma rekomenduojama pasitarti su šios srities specialistais.

Automobilių galios didinimo alternatyvos

Nors automobilio „čipavimas“ yra labai veiksmingas ir šiuolaikinėje transporto priemonių rinkoje ypač populiarus sprendimas, ne kiekvieno automobilio savininkas nori koreguoti savo eksploatuojamo automobilio kompiuterio veikimą. Tokiais atvejais galima rinktis ir kitus sprendimus. Kita vertus, kiti rinkoje siūlomi sprendimai nėra tokie efektyvūs kaip automobilio „čipavimas“.

Jei nusprendžiama visada naudoti tik pačios aukščiausios kokybės kurą, reguliariai atlikti automobilio ratų balansavimą, laiku pakeisti transporto priemonės skysčius arba tepalus, automobilio našumas padidėtų, tačiau žymių pokyčių nebūtų galima tikėtis. Be to, tam reikia nuolatinių pastangų, kurios reikalauja laiko ir reguliarių išlaidų. Siekiant tęstinumo ir ilgalaikių rezultatų, kartu jaučiant akivaizdžius automobilio veikimo patobulinimus, reikėtų rinktis tai, kas yra efektyviausia. Vienas iš tokių sprendimų ir yra automobilio „čipavimas“. O jei dėl tam tikrų priežasčių atsirastų poreikis atkurti pradinę būseną, visuomet galima atliktus pakeitimus pašalinti, atstatant ankstesnį variklio veikimą.

„Automobilis taps galingesnis, vartos mažiau degalų, tačiau jo patikimumas nesumažės“, - tokiais šūkiais vairuotojus vilioja Lietuvoje jau žinomą paslaugą, „chip tuningą“, siūlančios įmonės. Ar jie teisingi? Atsakymas į šiuos klausimus yra paprastas - ne. Visi trys dalykai, „didesnė galia“, „didesnė ekonomija“ ir „nepakitęs patikimumas“ po „čipavimo“ egzistuoti negali. Tačiau pradėkime nuo pradžių. „Čipavimas“ yra naudingas tik automobiliams, turintiems turbokompresorių - daugumai dyzelinių ir daliai naujesnių benzininių. Dauguma dyzelinių modelių jau išriedėję pro gamyklos vartus būna prislopinti. Pavyzdžių daug: senesnės kartos „Volkswagen“ dviejų litrų darbinio tūrio TDI jėgainių galia svyravo nuo 110 iki 170 AG, nors pačių variklių blokas ir „viduriai“ - tokie patys. Analogiškai daro ir „Volvo“, BMW, „Peugeot“ bei kiti gamintojai. Variklis tas pats, skiriasi tik turbina, purkštukai ir programavimas, o galios - jau pusantro karto daugiau. „Chip tuningas“ įvairiems automobiliams, priklausomai nuo cilindrų skaičiaus, kainuoja 200-400 eurų. Automobilyje, priklausomai nuo „užslopinimo“ gamybos metu, galima išgauti papildomai 10-40 procentų galios ir sukimo momento. Kokia situacija tokiais atvejais su degalų ekonomija? Ji praktiškai nekinta, tačiau vairuotojams neretai atrodo priešingai. Degalų sąnaudų padidėjimą po „čipavimo“ pajusti galima dėl to, kad geriau bėgėjantis automobiliui, vairuotojas tuo mėgaujasi kur kas dažniau. Daugelis šį jausmą palygina su priekabos atkabinimu. Tačiau prie galios įpratus, degalų sąnaudos gali sumažėti. Palengva bėgėjantis, galingesnis variklis naudoja nedidelę dalį savo potencialo, kai iš „nečipuoto“, norint pasiekti tą patį greitį, gali būti spaudžiamos visos jėgos. O kaip yra su patikimumu? Jeigu automobilis turėjo 110 AG ir po „čipavimo“ ji išaugo iki 150 AG, galima neabejoti: sankaba, pavarų dėžė ir kiti transmisijos elementai gaus didesnę apkrovą ir tarnaus trumpiau. Tačiau prisiminkime tą patį „Volkswagen“ pavyzdį. Jeigu vienas dviejų litrų darbinio tūrio variklį turintis „Golf“ tik išriedėjęs iš gamyklos išvysto 110 AG, o kitas - 170 AG, pavarų dėžės, sankabos ir daugelis kitų transmisijos komponentų juose nesiskiria. Kita vertus, jeigu perkate naudotą automobilį, tie patys apskaičiavimai yra niekiniai - jie priklauso nuo konkrečių agregatų būklės.

„SL Startline“ dirbtuvių įkūrėjas Algirdas Zaronskis teigia, kad legalu didinti automobilio galingumą, ir net valstybės įstatuose yra numatyta galimybė tai daryti iki 20 procentų. Taip pat, gamintojai palieka tam tikrą rezervą ir kalibravimą, pritaikytą kiek didesniam galingumui. Jei „chip tuningas“ atliekamas saugiai, gamintojo paliktose ribose, eksploatacinės išlaidos nepakinta, o automobilis tampa greitesnis ir ekonomiškesnis.

„Chip tuningas“ galimas automobiliams, pagamintiems maždaug nuo 2000 metų, turintiems elektronines kuro įpurškimo valdymo sistemas. Tačiau kai kurie automobiliai jau iš gamyklų išeina su beveik išnaudotu rezervu, todėl galios padidėjimas gali būti nedidelis, nors kaina išlieka tokia pati.

Jei automobilio variklio programos keičiamos maksimaliam galingumui išgauti ar ruošiamas sportui, ignoruojant saugias ribas, viskas pradeda dėvėtis kelis kartus greičiau. Siekiant maksimalių rezultatų, ekonomijos nelieka, padidėja kuro sąnaudos ir eksploatacinės išlaidos. Todėl svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, o darbai atliekami gamintojo paliktose ribose.

„Chip tuningas“ apima variklio valdymo programos modifikavimą, dažniausiai dirbant su oro ir kuro mišiniu, degimo kampu, turbinos slėgiu ir purkštukų veikimo laiku. Norint viską atlikti tikslingai, reikalinga speciali įranga, žinios ir patirtis.

Variklio programos keitimas gali būti atliekamas ne tik galiai didinti, bet ir mažinti. Pastarasis variantas gali būti naudingas, pavyzdžiui, siekiant sumažinti kuro sąnaudas.

Pliusai ir minusai

Variklio čipavimas gali suteikti daug privalumų, įskaitant padidintą galią, geresnį kuro efektyvumą ir individualizuotus nustatymus. Tačiau taip pat yra keletas svarbių trūkumų, tokių kaip garantijos praradimas, padidintas komponentų nusidėvėjimas ir galimos teisinės problemos.

Chiptuning paslaugų teikėjai ir jų specifika

Lietuvoje paslaugas teikia įmonės, tokios kaip „Galingas“ (Vilniuje) ir „Vimota“ (Kaune). Sėkmingai automobiliai „čipuojami“ ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.

Kokybiškos paslaugos kaina atspindi žinias, patirtį ir atsakomybę. Pigūs sprendimai dažnai būna greiti, atliekami be dėmesingos diagnostikos, su failais, kurie tinka „visiems ir niekam konkrečiai“. Profesionalus darbas reikalauja prieigos prie visų valdymo blokų, realaus laiko parametrų stebėsenos, komponentų aktyvavimo ir adaptacijų.

Sukimo momentas - tai variklio „raumenys“, rodantys, kaip stipriai automobilis traukia, ypač esant žemoms apsukoms. Galia parodo, kaip greitai atliekamas darbas. Aukštą sukimo momentą turintis variklis gali pakelti didelį svorį, bet darys tai lėtai, o didelė galia leidžia darbą atlikti greitai.

Specializuojamasi VAG grupės (Volkswagen, Audi, Skoda, Seat) DSG / S-Tronic / Tiptronic pavarų dėžių programavime. Siūlomos kelios programavimo stadijos:

• Stage 1 - saugus sprendimas, užtikrinantis optimalų galios / patvarumo / kuro sąnaudų balansą.
• Stage 2 - agresyvesnis galios padidinimas, didinantis apkrovą varikliui, sankabai, pavarų dėžei ir stabdžiams. Gali prireikti nedidelių mechaninių patobulinimų.
• Stage 3 - itin agresyvus galios ir sukimo momento padidinimas, reikalaujantis ženklių mechaninių modifikacijų.

Dažnai jaunų vairuotojų prašymai atlikti Stage 2 / Stage 3 galios didinimą gali sukelti riziką, ypač su senesniais automobiliais. Svarbu suprasti rizikas ir galimas pasekmes.

„Chip tuningas“ atliekamas ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir sunkvežimiams bei žemės ūkio technikai, siekiant padidinti galią ir ekonomiškumą. Sunkvežimiams tai gali atnešti didelę kuro sąnaudų ir kelionės laiko ekonomiją.

Traktoriams, turintiems elektroninę įpurškimo sistemą, galia didinama išnaudojant gamintojo paliktą rezervą, nes dažnai skirtingi modeliai skiriasi tik suprogramuota galia.

„Chip tuningas“ nėra tik sportinių automobilių paruošimas. Jis gali pagerinti ir įprastų automobilių važiavimo kokybę, ypač senesnių modelių. Paslauga atliekama greitai ir švariai, nesukeliant estetinių ar mechaninių pažeidimų.

Vertinant kuro sąnaudas po „chip tuning“ darbų, jos gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir variklio tipo:

• VW/Audi/Skoda/Seat 1,9-2.0TDI - iki 10% (apie -0,5L/100km).
• BMW 3.0D - apie 1-1,5L/100km.

Benzininiams varikliams be turbinos galios priaugis yra mažiausias (iki 10%), todėl dažnai toks „čipavimas“ yra beprasmis, nebent variklis yra didelio litražo arba automobilis ruošiamas sportui.

Turbo dyzeliniams automobiliams galios padidėjimas siekia ~30%. Galima pasiekti ir didesnį padidėjimą, tačiau tai reikalauja papildomų mechaninių modifikacijų (našesnės turbinos, išmetimo sistemos, kuro sistemos ir kt.). „Chip tuningas“ skiriasi nuo primityvių „Tuning box’ų“, kurie dažnai tik didina kuro kiekį ir apkrauna kuro siurblį.

Turbo benzininiams varikliams galios didinimas yra brangesnis, nes reikalauja kelis kartus tobulinti programą, siekiant išlaikyti resursų saugumą.

Kokybiškas „chip tuningas“ turi savo vertę ir negali būti itin pigus. Svarbu atkreipti dėmesį į paslaugų teikėjo patirtį ir reputaciją, vengiant nekokybiškų darbų, kurie gali pakenkti automobiliui.

tags: #tdi #cipavimas #skundai

Populiarūs įrašai:

• kiek vietų automobiliams privaloma įrengti daugiabutyje
• Lengvųjų automobilių mokesčiai Latvijoje
• Opel Astra (1998-2004) valytuvai
• Espace 4 kortelės veikimo principai
• Išsami „Mercedes-Benz C klasės“ analizė