Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, pasižyminti vėlyvojo baroko stiliumi, yra svarbus religinis ir kultūrinis objektas Vilniuje. Šiame straipsnyje pateikiamas pamaldų tvarkaraštis ir išsami bažnyčios istorija bei dominikonų ordino veikla.
Pamaldų tvarkaraštis
Šventinis pamaldų tvarkaraštis (kovo-balandžio mėn. pavyzdys)
- Kristaus kančios (Verbų) sekmadienis (03.24): Per visas šv. Mišias bus palaiminamos žmonių atsineštos verbos. 10.00 val. šv. Mišios.
- Didysis Ketvirtadienis (03.28): Paskutinės Vakarienės šv. Mišios 18 val. Jų metu prisimenamas Eucharistijos sakramento įsteigimas. Po šv. Mišių monstrancija su Švč. Sakramentu perkeliama į Altoriaus adoracijos vietą.
- Didysis Penktadienis (03.29): Kryžiaus kelio apmąstymas bažnyčioje 17.15 val. Kryžiaus pagarbinimo apeigos 18 val. Šią dieną, vienintelę metuose, nėra aukojamos šv. Mišios, pagerbiant Jėzaus Kristaus mirtį.
- Didysis Šeštadienis (03.30): Velyknakčio liturgijos šventimas 21 val. - tai pati iškilmingiausia metų liturgija. Tikintieji kviečiami į šv. Mišias.
- Viešpaties Prisikėlimas - šv. Velykos (03.31): Procesija ir Prisikėlimo šv. Mišios 9.00 val.; šv. Velykų dienos šv. Mišios 12.00 val. Skarulių šv. Onos bažnyčioje šv. Mišios 9.00 val.
- Antroji šv. Velykų diena (04.01): šv. Mišios 12:00 val. ir 16:00 val.
Reguliarus pamaldų tvarkaraštis
- Šiokiadieniais: 12:00 val. (lietuvių kalba).
- Gailestingumo savaitės šv. Mišios (kai vyksta):
- Pirmadienį: 11:00 val. (lietuvių kalba) ir 16:00 val.
- Nuo antradienio iki šeštadienio: 12:00 val. (lietuvių kalba) ir 17:00 val.
- Sekmadienį: 11:00 val. (lietuvių kalba) ir 16:00 val.
Dominikonai broliai dėkoja už aukas ir meldžiasi už Jūsų maldos prašymus, kasdien uždegdami žvakutę.
Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorija
Bažnyčios įkūrimas ir statyba
Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia buvo įkurta 1624 m., tačiau dabartinis jos pastatas buvo pastatytas kiek vėliau, XVII a. pabaigoje - XVIII a., vėlyvojo baroko stiliumi. 1642 m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius padovanojo Vilniaus dominikonams 4 000 auksinų ir įpareigojo Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat buvo įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. Tais pačiais 1642 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas.
Bažnyčios plėtra ir perstatymai
Bažnyčia su vienuolynu 1655 m. nukentėjo per karą. 1684 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje buvo pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Šis paveikslas 1649 m. buvo atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į Seinus. 1688 m. vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. 1690 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri baigta mūryti iki 1722 m. Iš pradžių ji buvo žema, su dviem bokšteliais. 1718-1727 m. išmūrytas frontonas, bažnyčia buvo paaukštinta. 1713-1739 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1727-1746 m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą buvo paaukštinti bažnyčios bokštai. 1743-1744 m. dekoruotas bažnyčios vidus. 1765 m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. 1777 m. architektas Augustinas Kosakauskas prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar vieną namą bei ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta Šv. Rūpintojėlio koplyčia.
Karas, remontai ir nauji etapai
- 1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė.
- 1797 m. bažnyčia suremontuota.
- 1799 m. vienuolyne įkurta Šv. Jokūbo ligoninė.
- 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. Tų pačių metų pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių.
- 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine.
- 1841, 1887 ir 1892 m. bažnyčia buvo remontuota.
- Iki 1939 m. dailininkas Jurgis Hopenas restauravo interjerą.
- 1948 m. bažnyčia uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis).
- 1956-1957 m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu.
- 1974 m. atlikti tyrimai ir sudarytas restauravimo projektas.
- 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams.
- 2015 m. didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Šuminas.
Architektūrinės ypatybės
Bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Tai aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė presbiterija pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Bažnyčioje yra 7 altoriai. Šventoriaus tvora yra tinkuoto mūro.
Dominikonų ordinas ir jo misija
Dominikonai (lot. Ordo Praedicatorum, sutrumpintai OP arba O.P.) - tai Katalikų Bažnyčios vienuoliai. Popiežiaus teisių ordinas, kurį 1216 m. patvirtino popiežius Honorijus III. Dominikonai vadovaujasi Šv. Augustino regula ir savo konstitucija, paremta Apaštalų gyvenimo idealu. Šv. Dominykas Guzmanas įkūrė Pamokslininkų ordiną tam, kad būtų skelbiama Evangelija visur ir visais būdais. Svarbus ordino bruožas yra studijos, tai yra tiesos (Veritas) pažinimas, kuris skatina pasidalinti su kitais žmonėmis kontempliacijos vaisiais. Dominikonai gyvena bendruomenėse laikydamiesi vienuolinio skaistumo, klusnumo ir neturto dvasios.
Stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas
Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu ikona (XV a. pab. - XVI a.), nuo XVII a. nutapyta pagal žymios Smolensko Dievo Motinos Hodegetrijos ikonos provaizdį, pasak tradicijos, yra šv. evangelisto Luko sukurtas Marijos atvaizdas. Stebuklais garsėjančio Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdo atsiradimas Lietuvoje siejamas su garsia XVII a. LDK valdančiojo elito gimine - Gosiebskiais.
XVIII ir XIX a. įsitvirtino nuomonė, kad atvaizdą iš karų su Maskva atsivežė LDK artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis. Ikona buvo laikyta Lazdijų seniūnų valdomuose Lazdijų ir Dumblio dvaruose, o 1683 m. ji padovanota Vilniaus Lukiškių dominikonams. Kai paveikslas buvo atvežtas, Lukiškių vienuolyno prioras Aleksandras Šemeta sunkiai sirgo. Tuomet jis patyrė Dievo Motinos regėjimą ir gavo Jos paraginimą ir pažadą, kad atgaus sveikatą ir gyvastį, jei į jo vienuolyną atvežtąjį paveikslą pakabins didžiajame altoriuje. Tik dar sunkiau apsirgęs, jis kreipėsi pagalbos į Švenčiausiąją Mergelę ir nusprendė pakabinti paveikslą didžiajame altoriuje, bet pasveikęs apie savo regėjimus niekam nepasakojo.
Dievo Motina Hodegetrija, pasak tradicijos, yra Šv. evangelisto Luko sukurtas Marijos atvaizdas, V a. iš Šventosios Žemės atvežtas į Konstantinopolį, kur saugotas imperatorienės Pulcherijos pastatydintoje šventovėje prie Hodegono vienuolyno. Ikonos vardas, Hodegetrija, atsirado IX a.
Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje ir Vilniuje
Nors garsiausias Šv. Jokūbo kelias driekiasi Ispanijoje, tačiau 2016 m. Lietuva įsijungė į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, taip pažymėdama bendras Europos krikščioniškas šaknis. Nuo tada Lietuvoje galima aplankyti 32 Šv. Jokūbo simboliu - kriaukle - pažymėtas vietas: 11 Šv. Jokūbo bažnyčių ir kitas šventoves. Iš viso 500 km per visą Lietuvą nuo Latvijos ir Rusijos iki Lenkijos sienos besidriekiantis kelias yra gyvas socialinis ir kultūrinis organizmas, atnešantis ir ekonominės naudos.
Vilniuje taip pat galima aplankyti Šv. Jokūbo kelio objektus, tokius kaip Aušros Vartų koplyčia, Šv. Teresės bažnyčia, Šv. Dvasios bažnyčia ir pati Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) - katalikų piligriminis kelias, vedantis į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas.
tags: #sv #jokubo #vinius #pamaldu #tvarkarastis