Atėjus žiemai ir kelius vis dažniau padengiant plikledžiui ar pirmajam sniegui, pasipila avarijos. Dalis vairuotojų per metus, regis, pamiršta, kaip saugiai vairuoti slidžiame kelyje, nors, pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos, lietuviai yra geri vairuotojai, turintys žieminio vairavimo patirties. Tačiau avarijos rodo, kad ne visi tinkamai įvertina situaciją. Šiame straipsnyje pateikiami išsamūs patarimai, kaip saugiai vairuoti slidžiame kelyje ir išvengti nemalonių situacijų.

Vairuotojai gramdo apšalusius automobilių langų stiklus žiemą

Pasiruošimas žiemai - raktas į saugumą

Automobilio patikra ir padangos

Vienas svarbiausių saugumo elementų yra kokybiškos žieminės padangos. Visuomet rekomenduojama rinktis naujas žiemines padangas, nes jos užtikrina geriausią sukibimą su kelio danga. Taupant ir renkantis naudotas ar restauruotas padangas, stabdymo kelias gali gerokai pailgėti, o tai yra pirmas žingsnis į nepageidaujamą eismo įvykį. Be to, reikia nepamiršti, kad padangų nusidėvėjimas turi įtakos jų patikimumui - kuo padangos naujesnės, tuo jos patikimesnės.

Automobilio paruošimas prieš kelionę

Prieš sėdant prie vairo, būtina tinkamai paruošti automobilį: nuvalyti visą sniegą, nugramdyti langus. Jei planuojate kažkur važiuoti, išeikite link automobilio 10 minučių anksčiau. Per tą laiką automobilis sušils ir bus pasiruošęs kelionei, o jūs puikiai matysite per visus langus. Automobilio kokybiškai nenuvalius, sniegas nuo stogo stabdant gali atsidurti ant priekinio stiklo, o greitėjant - ant už nugaros važiuojančio automobilio priekinio stiklo, taip blokuodamas matomumą.

Vairuotojas valo automobilio langus nuo sniego ir ledo

Kaip atpažinti slidų kelią?

Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Anot lenktynininko Pauliaus Paškevičiaus, reikia pasitikrinti, ar kelias nėra slidus, ir, jei jau pamatėte, kad kelias blizga, kad yra sniegas, reikia įvertinti slidžią dangą. Lenktynininkė E. Globytė teigia, kad tamsesni kelio ruožai ir blizgesys taip pat rodo, jog kelio danga slidi. Net paprasčiausias „testas“ gali padėti: jei automobilio langai yra apšalę, vadinasi, kelyje reikia būti atidesniam.

Vairo lengvumas taip pat gali būti požymis, kad ratų sukibimas su keliu yra prastas. Lenktynininkas Paulius Paškevičius pataria apsidairyti, ar nieko nėra šone, priekyje ar gale, ir šiek tiek stipriau paspausti stabdį. Tada matysite, ar ratai slysta, ar ne. Tai padės suprasti, kokį saugų greitį pasirinkti ir koks maždaug bus jūsų stabdymo kelias.

Saugus greitis ir atstumas

Greitis

Vienas esminių saugaus vairavimo žiemą elementų - pasirinktas saugus greitis. Viską daro tik važiavimo greitis, jokių staigių judesių. Lėtai sukite ir pasirinkite tą greitį, kuris stabiliai laiko automobilį. Jei šiltuoju metų periodu reikėtų vadovautis kelių eismo taisyklėmis ir laikytis jose nurodyto leistino greičio, tai šaltuoju periodu, kai kelio danga yra slidi, būtina vadovautis sveiku protu.

Kelių eismo taisyklėse nurodytas leistinas greitis dažniausiai skiriasi nuo to, kuris tuo metu yra saugus. Greitį būtina rinktis pagal oro sąlygas - kuo jos prastesnės, tuo greitis turėtų būti mažesnis. Be to, patartina nesivadovauti vien tik savo vairavimo įgūdžiais - niekada nežinote, kaip elgsis kiti eismo dalyviai.

Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.“

Automobilis važiuoja slidžiu snieguotu keliu

Atstumas

Žiemą taip pat itin svarbu laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų.

Vairavimo technika slidžiame kelyje

Bendrieji patarimai

Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Visi manevrai turėtų būti atliekami atsargiau ir lėčiau, kad būtų sumažinta klaidos tikimybė. Dažniausios klaidos - per didelis greitis ir per mažas atstumas iki kito automobilio.

Svarbu nepamesti savitvardos, neskubėti ir išlikti tolerantiškiems kelyje, ypač kai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės dėl slidžios kelio dangos ar prasto matomumo sningant.

Pajudėjimas iš vietos

Jeigu jau ratai prasisuko, tai žinokite: jūs padarėte ledą. Galima kažkiek grįžti atgal, pasigauti kitą vietą, ramiai, absoliučiai neakceleruojant, pakelti truputį sankabą, ir ratai pradės kibti. Jei negalite užvažiuoti, pasižiūrėkite: įkalnėje būna kraštelis, žolė ar žemė, net sniego kraštas, jei nesuvažinėtas, - ant jo užvažiuojate ir puikiai važiuojate.

Pajudėti iš vietos reikėtų bandyti sankabos pedalą atleidinėti varikliui dirbant tuščia eiga ir tik pradėjus ratams suktis švelniai paspausti akseleratorių.

Stabdymo technika

Šiltuoju sezonu norint sustabdyti savo transporto priemonę užtenka tiesiog spausti stabdį. Tačiau važiuojant ant labai slidžios kelio dangos, stipriai nuspaudus stabdžio paminą automobilis tiesiog pradės slysti ir sustos gerokai toliau nei jūs norėjote. Automobilio stabdymas prastomis sąlygomis turėtų būti palaipsnis. Stabdį reikia spausti švelniai, vienodais intervalais, neleidžiant užsiblokuoti automobilio ratams ir pradėti slysti. Taip stabdymo kelias šiek tiek sutrumpės.

Dažniausios klaidos - kai stabdoma, iškart spaudžiama sankaba. Kai įspaudi sankabą, variklis jau važiuoja sau, ratai sukasi sau, o stabdymo kelias prailgėja, ypač kai danga slidi ir jeigu dar posūkis nors truputį, tikrai gali pradėti nešti. Sankabą stabdydamas spausti tik kada labai lėtai važiuoji, aikštelėje kažką manevruoji, kad neužgestum.

Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.

Automobilio stabdžių sistema

Posūkiai

Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama perpus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Dar iki prasidedant kelio vingiui sumažinkite greitį. Posūkio metu nestabdykite. Jei važiuojate automobiliu, kuriame sumontuota mechaninė pavarų dėžė - dar iki posūkio įjunkite žemesnę pavarą.

Vingį stenkitės įveikti mažesniu spinduliu. Tokiu atveju turėsite šiek tiek vietos, jei transporto priemonė pradės slysti. Norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite - atleiskite akceleratoriaus pedalą, o tada pasukite vairą dideliu kampu.

Važiavimas įkalne ir nuokalne

Važiuojant įkalne, ka... reikia įgyti šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradedant važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams. Reikia vengti stabdyti automobilį ir laikytis eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio.

Važiavimas nuokalne žiemą: pasiekus kalvos viršų, reikia sumažinti greitį; važiuoti žema pavara; vengti naudoti stabdį; laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio. Jei automobilis su mechanine pavarų dėže, įjunkite žemesnę pavarą - tokiu būdu išnaudosite stabdymą varikliu, o jei reikės stabdyti, tai darykite švelniai.

Kaip saugiai leistis žemyn stačiu sniegu padengtu šlaitu

Ką daryti, jei automobilis pradeda slysti?

Kad ir kiek apie tai skaitome, kad ir kiek praktikuojamės, tikėtina, kad vis tiek kada nors pakliūsime į situaciją, kai automobilis pradės slysti. Kad ir kaip sunku tą akimirką suimti save į rankas, svarbiausia - nepanikuoti. Panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Pirmoji taisyklė - nenaudoti stabdžių (arba juos atleisti). Slydimo metu automobilis negali sustoti, todėl reikia elgtis skirtingai, priklausomai nuo to, kokią pavarą turi jūsų automobilis.

Pavaros tipo įtaka slydimui

  • Galiniais ratais varomas automobilis: slydimo metu atleiskite akceleratoriaus pedalą (beveik visiškai arba visiškai, jei slydimo amplitudė didelė) ir pasukite vairą slydimo kryptimi, t. y. ten, kur neša jūsų automobilio galas. Galiniais ratais varomi automobiliai dėl savo svorio pasiskirstymo yra linkę slysti galu, ypač tada, kai greitėjama ar atliekami staigūs manevrai. Todėl dažnai sakoma, kad tokie automobiliai yra pavojingiausi slidžiame kelyje.
  • Priekiniais ratais varomas automobilis: norėdami išvažiuoti iš slydimo, turite paspausti gazą (nestipriai, reguliuodami šį procesą) ir pasukti vairą norima judėjimo kryptimi. Priekiniai (varomieji) ratai ištrauks galinius iš slydimo. Kitaip nei varomi galiniais ratais, priekiniais ratais varomi automobiliai pasižymi geresniu sukibimu su danga, tačiau yra linkę slysti tiesiai.
  • Visais ratais varomas automobilis: čia svarbu žinoti, kaip paskirstomas sukimo momentas ant automobilio ašių (į priekį ar į galą). Jei automobilis neapkrautas, veikiama priekinių varomųjų ratų principu, jei apkrautas - galinių varomųjų ratų principu. Tačiau, kitaip nei galiniais ratais varomame automobilyje, keturiais ratais varomame automobilyje negalima visiškai atleisti akceleratoriaus - priekiniai ratai turi padėti išlyginti judėjimo trajektoriją.

Svarbu: jei automobilio galinė dalis pradėtų slysti, reikia reaguoti nedelsiant. Jei tai padarysite labai vėluodami, slydimo amplitudė padidės ir automobilis gali ne tik slysti, bet ir apsisukti arba sustoti skersai kelio, o tai gali turėti blogų pasekmių.

Jei vis dėlto mašina pradėjo slysti ir matote, kad nepavyks sustoti iki kliūties, reikėtų bandyti automobilį sukti prie šaligatvio ir stabdytis remiantis į kelkraštį.

Pavojingi kelio ruožai ir planavimas

Pavojingiausios vietos

Slidus kelias gali būti ir ten, kur jo nesitiki. Plikledis dažniausiai susidaro aukščiausiose vietose, kurios pirmos atšąla ir yra labiausiai veikiamos vėjo - apledėti ypač linkę tiltai ir viadukai. Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis. Ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo jose susidaro ledukas, todėl, artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. Taip pat įvažiavimai į pagrindinį kelią ar stotelės yra pavojingos ne tik dėl išvažinėto sniego sluoksnio, kuris virsta ledu, bet ir dėl to, kad jose yra daugybė kitų eismo dalyvių. Būkite itin atsargūs tose vietose, kur pagrindinis kelias kertasi su šalutiniu.

Daugiau dėmesio būtina atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėse bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo. Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti.

Kelionės planavimas

Žiemą svarbu kuo toliau planuoti kelią. Svarbu matyti ne tik šviesoforus, bet ir kuo anksčiau atkreipti dėmesį į pavojingus kelio ruožus. Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai. Reiktų gebėti perskaičiuoti laiką savo veiksmams slidžiame kelyje ir turėti laiko rezervą juos atliekant.

Įgūdžių stoka ir praktika

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika teigia, kad pagrindinė visų eismo įvykių slidžiame kelyje priežastis - vairavimo įgūdžių stoka. Statistika rodo, kad net apie 70 procentų vairuotojų mano, kad jų vairavimo sugebėjimai yra geresni nei vidutininių vairuotojų. Dėl to kelyje ir daromos pagrindinės klaidos: nepasirenkamas tinkamas greitis, neįvertinamos eismo ir oro sąlygos, važiuojamoji danga. Turint mažiau įgūdžių nesuvokiama, kad ir su žieminėmis padangomis transporto priemonės gali slysti.

Prieš kiekvieną žiemą pareigūnai vairuotojams pataria ne tik prisiminti, kad vasara jau baigėsi, bet ir atnaujinti vairavimo sudėtingomis eismo sąlygomis įgūdžius. Yra nemažai įrengtų vairavimo mokymo aikštelių su specialiomis slidžiomis trasomis. Nepatyrę vairuotojai, kurie jaučia, jog jiems gali būti sudėtinga, prieš žiemos sezoną galėtų pasipraktikuoti. Policininkai nepataria pasnigus ar pašalus įgūdžius tobulinti viešose vietose esančiose aikštelėse, nes tai kelia didžiulį pavojų ir priskiriama chuliganiškiems veiksmams.

Daugeliui šiuolaikinių automobilių turi specialias sistemas (ABS, ASC, ESP), kurios slidžiame kelyje automobiliui padeda išlikti stabiliam, tačiau norint mokėti jomis pasinaudoti, taip pat reikia treniruočių, bandymų. Panašūs mitai sklando ir apie keturių varančiųjų ratų sistemą turinčius automobilius - jie nieko patys savaime kelyje nedaro, o vairuoti tokį automobilį sudėtingomis sąlygomis taip pat reikia mokytis.

Vairavimo instruktorius moko vairuoti slidžiame kelyje

Ką daryti, jei automobilis nuslydo į griovį?

Jei visiškai susidoroti su slydimu nepavyko ir automobilis atsidūrė griovyje, ir, ačiū Dievui, visi gyvi ir sveiki, reikia daryti toliau nurodytus veiksmus:

  1. Išjungti automobilį ir išlipti iš jo, taip pat padėti išlipti keleiviams.
  2. Pastatyti avarinio sustojimo ženklą - ne arčiau kaip 20 m nuo avarijos vietos apgyvendintose vietovėse ir ne arčiau kaip 40 m greitkelyje, o jei matomumas ribotas, atstumas iki ženklo turėtų būti 100 m.
  3. Atidžiai apžiūrėkite automobilį - jei pažeista degalų sistema arba benzino bakas, automobilis užsidegs arba sprogs nuo menkiausios kibirkšties.
  4. Jei esate tikri, kad automobilis nepažeistas, galite pabandyti patys jį išstumti iš griovio - tam tikslui „kilstelėkite“ automobilį, t. y. universalių patarimų nėra, todėl reikia praktikuotis.

tags: #slidus #kelias #pavaros

Populiarūs įrašai: