Vairavimas išgėrus yra viena opiausių ir pavojingiausių eismo saugumo problemų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis savanaudiškas poelgis kasmet nusineša daugybę gyvybių ir sukelia tragiškas avarijas, turinčias sunkius padarinius. Nors kontrolė keliuose griežtėja, o alkoholio vartojimo kultūra ir vairuotojų sąmoningumas auga, vairavimo išgėrus problema nyksta lėtai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime atsakomybės rūšis ir dydžius, taikomus asmenims, pagautiems vairuojant apsvaigus, taip pat gvildensime šios problemos priežastis ir galimus sprendimus.

Teminė nuotrauka apie vairavimą išgėrus

Vairavimo apsvaigus sąvoka ir atsakomybės ribos

Sąvoka „vairavimas apsvaigus“ yra platesnė, nei vien apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų. Apsvaigti galima ir nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Narkotinės medžiagos dažniausiai klausimų nekelia, tačiau svarbu žinoti, kad psichotropinės medžiagos apima antidepresantus, raminamuosius, vaistus nuo psichozės, nuotaikos stabilizatorius. Psichiką veikiančios medžiagos yra visos kitos, kurios sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus gydymo tikslais, turi būti informuoti, kad tokių vaistų vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami, jei asmuo nuo jų yra apsvaigęs.

Už vairavimą apsvaigus gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus

Administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus taikoma, kai nustatomas 0,41 promilės ir didesnis, tačiau mažesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Jeigu asmeniui nustatomas mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumo lygis, administracinė atsakomybė jam netaikoma.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikroms asmenų grupėms administracinė atsakomybė taikoma jau nuo 0,01 promilės. Tai apima:

  • Taksi automobilių vairuotojus.
  • Mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių vairuotojus.
  • Transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojus.
  • Pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojus.
  • Pradedančiuosius vairuotojus (neturinčius dvejų metų vairavimo praktikos).
Policijos pareigūnas tikrina vairuotojo blaivumą alkotesteriu

Bausmės už administracinius nusižengimus

Asmenims, nepatenkantiems į specialiųjų subjektų ratą, ir kurių kraujyje nustatomas daugiau nei 0,4, bet mažiau nei 1,5 promilės alkoholio lygis, gali būti paskirta bauda nuo 300 eurų iki 450 eurų, priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jiems taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 metų iki 1,5 metų. Taigi, įkliuvus vairuojant apsvaigus, skiriama ne tik bauda, bet ir laikinai atimama teisė vairuoti transporto priemonę.

Administracinė atsakomybė yra dar griežtesnė, jei transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Tokiu atveju atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti patį asmens apsvaigimo faktą. Asmeniui taikoma bauda nuo 300 eurų iki 860 eurų ir atimama teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 4 metų.

Atsakomybė dar griežtesnė, kai sustabdytas asmuo vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Tokiu atveju gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 4 metų.

Papildomi suvaržymai ir pakartotiniai pažeidimai

Atsakomybė ir teisiniai suvaržymai nesibaigia vien paskyrus ir įvykdžius bausmę. Jeigu teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs, pasibaigus paskirtam teisės atėmimo terminui dokumentai grąžinami tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, kuri apima specialius kursus apie alkoholio žalą. Jei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas ilgiau nei metams, teks iš naujo perlaikyti ir vairavimo egzaminą.

Kai asmuo, būdamas apsvaigęs, pakartotinai padaro šį pažeidimą per vienerius metus nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, atsakomybė žymiai pasunkėja. Griežtesnė atsakomybė taikoma ir turint nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą neblaiviam. Tokiu atveju pažeidėjui skiriama bauda nuo 850 eurų iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 4 metų ir transporto priemonės konfiskavimas. Antrą kartą įkliuvus už vairo apsvaigus, atsakomybė yra labai griežta, sukelianti ilgalaikį teisės vairuoti praradimą ir dideles finansines pasekmes.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad asmuo neatleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jei administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau asmuo gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis prieš savo valią buvo apsvaigintas ir dėl to nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų padarinius ir valdyti savo veiksmus. Šios aplinkybės turi būti nustatytos ir įrodytos.

Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus

Nuo 2017 m. sausio 1 d. už vairavimą išgėrus, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (virš 1,5 promilės), baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui.

Jeigu apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnio lygio (viršija 1,5 promilės) arba atsiranda sunkių padarinių (įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, nesunkiai arba sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba žmogus žuvo), asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė ir žymiai griežtesnės bausmės. Pavyzdžiui, už vairavimą apsvaigus, kai alkoholio kiekis viršija 1,5 promilės, asmeniui gali būti skirtas laisvės atėmimas iki 1 metų, o vairavimas apsvaigus, jeigu dėl to žuvo žmogus - laisvės atėmimas net iki 10 metų.

Teismo posėdis dėl vairavimo išgėrus

Be to, Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio - konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, taip pat gali priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajam už jo turto sužalojimą, sveikatos sutrikdymą arba jo šeimos nariams, jeigu nukentėjusysis žuvo.

Kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės: laidavimas

Yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi atitikti šias sąlygas:

  1. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
  2. Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
  3. Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
  4. Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Praktikoje pastebima, kad prokuratūra ikiteisminiame tyrime vengia derėtis ir ragina prisipažinti, laikydamasi pozicijos dėl automobilio konfiskavimo ir nesutikdama su laidavimo institutu.

Vairavimo išgėrus problemos mastas ir priežastys

Statistika rodo, kad vairavimo išgėrus problema Lietuvoje išlieka aktuali. „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projekto apklausa atskleidė, jog 15 proc. vairuotojų Lietuvoje yra sėdę prie vairo išgėrę, o 2 proc. prisipažįsta tai darę viršydami leistiną 0,4 promilės ribą. 8 proc. teigia atsidūrę situacijoje, kai buvo atkalbinėjami nuo vairavimo išgėrus. Nors situacija keliuose gerėja (2023 m. apsvaigę vairuotojai sukėlė 154 eismo įvykius, 2022 m. - 177), pernai policija išaiškino 9295 neblaivius transporto priemonių vairuotojus, o užpernai - kone 10 tūkst. Psichologė dr. J. Slavinskienė pabrėžia, kad 9 tūkstančiai išgėrusių vairuotojų kelyje yra labai pavojingas skaičius, nes vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką mažiausiai dviem eismo dalyviams.

Video - šokiruoja: prestižiniame Vilniaus rajone - kaip po bombardavimo

Kultūriniai ir psichologiniai aspektai

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad pagrindinė problema yra netinkama alkoholio vartojimo kultūra, kai noras išgerti yra stipresnis nei saugumo jausmas ar bausmės baimė. „Gaila, bet reikia pripažinti, kad visuomenė serga. Alkoholio vartoti nemokame, geriame nekultūringai, išgeriame daugiau, nei reikia, o išgėrę žmonės mažai begalvoja ir elgiasi neatsakingai“, - sako A. Pakėnas, siūlydamas nulinę toleranciją vairuojantiems.

Psichologė dr. J. Slavinskienė išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl žmonės sėda prie vairo išgėrę:

  1. Klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis nepaveiks vairuotojo. Bet koks alkoholis apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas.
  2. Apsvaigusių žmonių polinkis pervertinti savo įgūdžius ir priimti pavojingus sprendimus. Tokie asmenys retai prisiima asmeninę atsakomybę ir kaltina aplinkybes.
  3. Kritiškumo savo elgesiui sumažėjimas. Dalis žmonių alkoholio vartojimo dažnį, kiekį ar elgesį neblaivių vertina kaip tinkamą ar nežalingą.
Psichologas Edvardas Šidlauskas priduria, kad alkoholis slopina žmogaus savikontrolę, suteikdamas drąsos, kuri dažnai lemia nelaimes. Noras sėsti prie vairo išgėrus gali kilti ir dėl menkavertiškumo jausmo, siekiant parodyti savo „galią“. E. Masalskienė pabrėžia, kad daugelis neįvertina rizikos ir nesupranta, kad vairuoti išgėrus yra blogai. Toks požiūris dažnai formuojasi dar nuo senų laikų, kai aplinkiniai skatindavo numoti ranka į apsvaigimą.

Kaip alkoholis veikia vairuotojus?

Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, silpnina kognityvines funkcijas ir lėtina reakcijos laiką. Kai alkoholis patenka į organizmą, cheminiai junginiai su krauju patenka į smegenų kraujagysles, o kai kurie smegenų centrai, atsakingi už elgesį, emocijas ir suvokimą, tampa mažiau aprūpinami deguonimi ir mažiau aktyvūs. Perduodami impulsai tampa ne tokie tikslūs ir greiti. Dėl to apsvaigęs žmogus gali patirti minčių ir elgesio kontrolės, emocijų išraiškos bei suvokimo sunkumų, ypač numatant priežasties ir pasekmės ryšį. Psichoterapeutas Olegas Lapinas pastebi, kad alkoholis „nuima“ kritiką ir stabdžius, o tai paveikia sprendimų priėmimą ir tolimesnių pasekmių numatymą.

Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas aiškina, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią ir eismo įvykį. Žmonės dažnai nesupranta, kad alkoholis slopina, todėl net ir suvartojus nedidelį kiekį ir gerai besijaučiant, vairuotojas į situaciją reaguos lėčiau nei būdamas visiškai blaivus.

Vairuotojų tipai ir rizikingas elgesys

Tyrimai rodo, kad prie vairo apsvaigę dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai ir sunkiau reiškia išgyvenamas emocijas. Dažniau išgėrę vairuoja tie, kurie nelinkę paklusti nustatytoms taisyklėms. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu, o kai kurie gali turėti alkoholio vartojimo problemų.

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupės tyrimai atskleidžia, kad rizikos grupėje yra jauni vairuotojai, ypač vyrai, kurie linkę rizikingai vairuoti. Šį elgesį lemia menka vairavimo patirtis ir tam tikri asmenybės bruožai: impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti. Vyrai labiau nei moterys linkę pavojingai vairuoti dėl siekio konkuruoti ir jaustis svarbiems. Psichologė dr. J. Slavinskienė pažymi, kad žmonės linkę manyti, jog jiems „nieko nenutiks“, o tai susiję su nepažeidžiamumo iliuzija ir grupės efektu.

Sprendimai ir prevencinės priemonės

Nors situacija gerėja, vairavimo išgėrus problema išlieka. Per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą: įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, prevencinės priemonės ir didėjančios baudos už vairavimą apsvaigus. Didesnis žmonių mobilumas leidžia susipažinti su kitų šalių eismo kultūra, o tai taip pat skatina keisti elgesį.

Ką daryti pastebėjus neblaivų vairuotoją?

Psichologė dr. J. Slavinskienė ragina reaguoti visada, pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti. „Nepriklausomai nuo to, ar tai jūsų artimasis, draugas ar visai nepažįstamas žmogus, turime prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti bent du kitus žmones ar net mus pačius. Privalome padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų.“

Jei bandymas kalbėtis ir ieškoti alternatyvų (pvz., pasiūlyti pavėžėti, iškviesti taksi, palikti automobilį) nepavyksta, o žmogus tampa priešiškas ar atmeta siūlomas išeitis, būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie situaciją. Svarbu nerizikuoti savo saugumu. Taip pat veiksmingas gali būti grupės efektas - jei keli žmonės pasakys tą patį, vairuotojui bus sunkiau ignoruoti.

Prevencijos stiprinimas

Psichologė S. Švabauskienė teigia, kad baudų griežtinimas gali turėti įtakos, tačiau kol žmonės nesuvoks pasekmių, tol tai nepadės. Ji siūlo investuoti į prevencines programas, kurios būtų diegiamos vairuotojų rengimo procese. Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui bei būsimų vairuotojų nuostatoms saugaus ir atsakingo vairavimo atžvilgiu.

Taip pat svarbu didinti informuotumą per televiziją ir kitas informavimo priemones apie alkoholio poveikį vairavimui. Kai kurie specialistai siūlo naudoti transporto priemones su antialkoholiniais variklio užraktais, kurie neleidžia užvesti automobilio, jei vairuotojo organizme nustatomas alkoholio kiekis. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“).

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas pastebi teigiamus ženklus - vis daugiau žmonių alkoholį vartoja ne tam, kad apsvaigtų, o jį degustuoja, derina su maistu. Tai parodo ir nealkoholinio alaus populiarumo augimas, liudijantis besikeičiantį visuomenės sąmoningumą.

tags: #vairavimo #isgerus #problemos

Populiarūs įrašai: