Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „tolimųjų reisų vairuotojai“. Transporto ir logistikos įmonių veiklos specifika lemia tai, kad šis verslas pajamas generuoja iš centais apmokestinamų nuvažiuojamų kilometrų, pervežant krovinius po Lietuvos ir užsienio rinkas.
Profesijos specifika ir iššūkiai
Krovininio sausumos transporto sektoriaus įmonės Užimtumo tarnyboje registruoja gausybę laisvų darbo vietų, tačiau neviešai pripažįsta, kad tiek darbuotojų iš tiesų taip greitai nereikia, o laisvos darbo vietos registruojamos tam, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuo skubiau padidintų kvotas vairuotojams iš užsienio.
Pastaruoju metu Lietuva ir kitos Europos šalys ėmėsi griežtų priemonių koronaviruso prevencijai. Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad Migracijos departamentas be perspėjimo anuliuoja jų išankstines registracijas pateikti dokumentus, kad pavyktų gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pasirodo, kad departamentas taip kovoja su ne pirmą kartą sukčiaujančiais tarpininkais.
Tolimųjų reisų vairuotojų ir jų darbdavių atstovams nesutariant dėl didesnio atlyginimų koeficiento, kuris užtikrintų didesnes jų socialines garantijas, šio klausimo svarstymas galėtų būti perduotas specialiai komisijai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių.
Kovą su atlyginimais vokeliuose deklaruojanti valdžia nemato reikalo išnaikinti legalių vokelių - komandiruotpinigių, kuriais vietoje dalies atlyginimo atsiskaitoma su darbuotojais. Tokia situacija daug metų klesti milijonus generuojančiame privačiame vežėjų versle. Oficialus atlyginimas įdarbinus susitraukia. Skelbimuose galima rasti tokių, kaip „Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. Į Rusiją nevažiuojame. Atlyginimas nuo 1 350 eurų“.
Finansiniai klausimai - jau keletą metų yra nuolatinis vairuotojų galvos skausmas. Anksčiau, pasigirdus kalbų apie transporto rinkos šuoliuką aukštyn, vairuotojų gyslose vėl užvirė kraujas: jei rinka po truputį atsigauna, kodėl algos nepakilo. Kad ir kiek audrų bekeltų įnirtingai ratus po Europą sukiojantys tolimųjų reisų atstovai, sistema nekinta - darbo sutartyje nurodoma šiek tiek didesnė nei 1000 litų alga.
„Reisas“: realybę atspindintis serialas
Pirmą kartą naujame „Volvo Trucks Lietuva“ pristatomame seriale „Reisas“ žiūrovai turi progą iš arčiau susipažinti su tolimųjų reisų vairuotojo darbu bei gyvenimu. Nors serialuose mes dažnai matome dalykus, kurie ne visuomet įtikina - specialieji efektai, vaidyba, grimas - seriale „Reisas“ viskas, net naktinės degalų vagystės, yra tai, ką tolimųjų reisų vairuotojams tenka patirti beveik kiekvienos kelionės metu.
Nors L. Savukynas vilkiko vairuotoju dirba nuo 2000-ųjų metų, šią profesiją pasirinko gana atsitiktinai. „Gali atrodyti, kad tolimųjų reisų vairuotojo darbas nėra sudėtingas. Tačiau, norintiems pasirinkti šią profesiją, patarčiau vieną - pabandyti. Po tiek metų darbo, manau, kad šioje srityje svarbiausia išsiugdyti geležinę kantrybę ir palaikyti puikią sveikatą. Tikiu, jog ne kiekvienas žmogus sugebėtų nuolat išvykti trims ar šešioms savaitėms“, - teigia L. Savukynas.
L. Savukyno teigimu, jo rutina yra kitokia nei kitų profesijų atstovų. Nors paprastai žmonės kasdien po darbų grįžta namo, profesionalūs tolimųjų reisų vairuotojai daugiau laiko praleidžia sunkvežimio kabinoje. „Po trijų savaičių kelyje dažniausiai norisi tiesiog pailsėti, pabūti su šeima. Tačiau gyvenimas kelyje irgi įdomus. Profesionalo maršrutai dažniausiai veda į Austriją, Slovėniją, Kroatiją, tačiau yra tekę vykti ir į Rusiją ar Ispaniją. Anksčiau būdavo nelengva pravažiuoti Lenkiją, tačiau dabar ši šalis puikiai pataisė savo infrastruktūrą. Kita vertus, Kroatijos autostrados yra puikios, bet važiuoti šios šalies mažesniais keliais nėra malonu. Manau, kad dabartiniame kontekste ir Lietuva dar turi kur tobulėti.“
Liepą filmuotame seriale bendrovės „LMH Baltic“ vairuotojas L. Savukynas vairavo „Volvo FH“ vilkiką su naujausios modifikacijos 500 AG varikliu, atnaujintais oro aptakais ir automatizuota „I-Shift“ pavarų dėže. „Kaip ir lengvieji automobiliai, taip ir vilkikai nuolat tobulinami. Kai pradėjau dirbti, vilkikuose buvo mažiau komforto ir saugumo įrangos. Žinant, kad sunkiasvorę transporto priemonę sustabdyti reikia daugiau laiko, įvairūs techniniai ir saugumą didinantys patobulinimai yra labai svarbūs. Mūsų kelionės yra ilgos, o vairuojame dažniausiai vieni.“
L. Savukynas teigia, jog nors yra tekę vairuoti įvairius vilkikus, tačiau „Volvo“ gamintojo transporto priemones vairuoja jau 12 metų. Pasak jo, per šį laiką patobulėjo automatizuotos pavarų dėžės, pristatyta daug vairuotojų saugumą užtikrinančių sistemų: avarinio stabdymo, važiuojamosios kelio juostos keitimo, vairuotojo budrumo stebėjimo ir kitos sistemos. Neatsitiktinai „Reiso“ herojaus kelionę stebi „Volvo Trucks Lietuva“ vairuotojų instruktorius, kuris remdamasis informacine „Dynafleet“ sistema analizuoja Lino važiavimą, pateikia savo įžvalgas ir pristato „Volvo Trucks“ sukurtą programinę, techninę įrangą bei paslaugas, padedančias mažinti degalų sąnaudas.
Saugumo ir komforto evoliucija tolimųjų reisų darbe
Žvelgiant iš šalies, tolimųjų reisų vairuotojo darbas neretai vaizduojamas taip, lyg tai būtų ištrauka iš lengvo romantinio filmo: nuolat kelyje, gražūs vaizdai, skirtingos šalys, naujos pažintys. Bet vairuotojai prisipažįsta, kad tik dabar, tobulėjant technologijoms, o kartu ir sunkvežimiams, situacija iš tiesų keičiasi į gerą. Pažvelgus į praeitį, ne vienas vairuotojas gali papasakoti ir tokių istorijų, kurios, veikiausiai, nugultų į veiksmo ar siaubo filmų scenarijus.
Dar aštuntajame dešimtmetyje vairuotoju pradėjęs dirbti ir „DKV LIVE Metų sunkvežimio 2023“ konkurso komisijos nariu tapęs Linas Brazauskas teigė, kad profesionaliems vairuotojams tenka ne tik pasižvalgyti po įvairias šalis, bet susidurti ir su pavojingomis situacijomis. „Per daugelį metų man teko matyti įvairių situacijų. Dirbau Europoje, teko ne kartą važiuoti į Rusiją, dvidešimt metų dirbau Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad patirčių yra visokių. Žinoma, visi profesionalūs vairuotojai labiausiai nori išvengti situacijų, kai tenka susidurti su smurtu ir vagystėmis, tačiau tikrai ne visiems tai pavyksta. Už save yra tekę pakovoti ir man, tik sakyčiau, kad gana lengvai toji situacija praėjo, pavyko apsiginti, didesnių sužalojimų nepatyriau“, - pasakojo L. Brazauskas.
Saugios aikštelės ir vagysčių prevencija
Tam, kad pavyktų tokių situacijų išvengti, pirmiausia, kiekvienas vairuotojas stengiasi žinoti, kokios stovėjimo aikštelės yra saugios. Jei tik yra galimybė, kiekvienas poilsiui ar nakvynei bando stoti jau pažįstamoje vietoje, tokioje, kuri yra apšviesta. Vengiama stoti ten, kur aikštelės nėra apšviestos, nes degalų vagystės, anot pašnekovo, dar tikrai nėra praeitis. „Pačiam su degalų vagimis susidurti neteko, tačiau kolegai dar pernai poilsio metu iš sunkvežimio bako buvo pavogta 400 litrų degalų. Jei šį skaičių padaugintumėte iš degalų kainos, suprastumėte, kad nuostolis ne toks ir mažas. Tokios situacijos vis dar gana dažnos yra Anglijoje. Ten net užrakinus degalų baką, vagys įžūliai pragręžia jame skylę ir išleidžia ten esančius degalus“, - pasakojo L. Brazauskas.
L. Brazauskas prisiminė, kad anksčiau pavojų būdavo dar daugiau, mat kai nebuvo mokėjimo kortelių, vairuotojai buvo priversti vežiotis didesnes sumas pinigų. Tai, be abejonės, viliodavo ir vagis. „Buvo tokie laikai, kai tekdavo išvažiuoti turint 2-3 tūkst. markių. Už tokią sumą ir automobilį tuomet buvo galima nusipirkti. Tikrai būdavo baisu, nes visi žinodavo, kad vairuotojai turi pinigų. Dabar visi žino, kad vairuotojai turi tik korteles, dėl to ir vairuotojams ramiau ir saugiau“, - lygino pašnekovas.
Visgi, pasak jo, dabar dirbti tikrai yra saugiau. Per pastaruosius penkerius metus apiplėšimų ir kitų nemalonių situacijų būna vis mažiau. Žinoma, įmonės taip pat rūpinasi saugumu, vilkikai ir puspriekabės aprūpinamos vaizdo kameromis, todėl vairuotojas gali matyti, kas dedasi iš visų vilkiko pusių. „Tačiau kalbant apie tai, svarbu suprasti, kad tais atvejais, kai artėja smurtui pasiruošęs vagis, tai jo ir kameros nesustabdys. Tai labiau veikia tuos, kurie nori veikti visiškai nepastebėti. Apie tai, kad sunkvežimis stebimas kameromis, įspėja ant jo esantys ženklai, todėl tokius vagis atbaido“, - aiškino L. Brazauskas.
Komfortas kabinoje: nuo kondicionieriaus iki mikrobangų krosnelės
Kalbėdamas apie darbo sąlygas, vairuotojas pabrėžė, kad kelionės malonesnės tampa ir dėl sunkvežimiuose naudojamų komforto technologijų bei sprendimų. Pašnekovas prisiminė, kad vos jam pradėjus dirbti niekas nė nežinojo apie tokį dalyką, kaip oro kondicionierius, todėl vasarą nuvykus į pietines Europos šalis, vargindavo didžiulis karštis. Dabar gi sunkvežimiai aprūpinami oro kondicionieriumi, kuris kabiną vėsina važiuojant, ir papildomu, kuris optimalią temperatūrą padeda palaikyti poilsio metu, kai sunkvežimis stovi vietoje.
L. Brazauskas pabrėžė, kad dabar sunku įsivaizduoti tolimųjų reisų vairuotojo darbą be papildomai sunkvežimyje montuojamos įrangos, tokios kaip šaldytuvas maistui, kavinukas, o kai kur - net ir mikrobangų krosnelė. Vairuotojas neslėpė, kad turint tokią įrangą, kelionės tampa malonesnės, o ir pasitenkinimas tokiomis darbo sąlygomis - didesnis.
Technologijų vaidmuo ir vairuotojų gerovė
Tiesa, išvengti nuovargio vis tiek nepavyksta, ypač dirbant naktinėmis pamainomis. Anot L. Brazausko, būtent dėl to ypač svarbu, kad vairuotojai gebėtų pasirūpinti savo sveikata, nusistatyti griežtą poilsio ir darbo režimą, mat priešingu atveju ima kankinti ne tik nuovargis, bet ir ligos. „Kartais būna situacijų, kai tenka visą dieną pralakstyti, net ir pavalgyti laiko nelieka, tačiau iš esmės, vairuotojas turi planuoti savo laiką. Žinoma, dabar sunkvežimiai geresni, kai kurie sprendimai mažina nuovargį, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vairuotojai turi galvoti apie savo darbo ir poilsio režimą. Aš visada mėgstu dieną susiplanuoti taip, kad 5 val. ryte jau pradėčiau važiuoti ir tai galėčiau daryti šviesiu paros metu. Lygiai taip pat, stengiuosi planuoti taip, kad 20 val. jau būčiau sustojęs, o 21 val. eičiau miegoti“, - patirtimi dalijosi vairuotojas.
Vairuotojo pagalbos sistemos
„DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurso komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad tolimųjų reisų vairuotojams ypač svarbios ir sunkvežimiuose montuojamos vairuotojo pagalbos sistemos, mat jaučiant nuovargį, jos gali padėti išvengti avarinių situacijų. „Ypač naudinga yra avarinio stabdymo sistema. Vairuotojai pavargsta, kartais kas nors išblaško, dėl to nepastebi, jog priekyje važiuojanti transporto priemonė jau pradėjo stabdyti, todėl ši sistema tikrai labai padeda išvengti tokių nesusipratimų. Kaip standartinė įranga montuojamos ir kitos vairuotojo pagalbos sistemos, kurios yra ne tik dažnai naudojamos, tačiau ir padeda, kai jų labiausiai reikia“, - sakė L. Brazauskas.
Tai, kaip veikia sunkvežimiuose montuojamos sistemos, o taip pat, kokie sprendimai prisideda prie vairuotojo darbo vietos ergonomikos ir patogumo, 11 kompetentingų specialistų komisija aiškinsis „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurse. Šiemet į garbingiausius titulus ir kitas nominacijas pretenduoja septyni per pastaruosius porą metų į rinką išriedėję sunkvežimiai.
„DKV LIVE Metų sunkvežimio 2023“ konkursas
Šiemet „DKV LIVE Metų sunkvežimiu 2023“ pretenduoja tapti (abėcėlės tvarka):
- „Ford F-MAX“
- MAN TGX
- „Mercedes-Benz E-Actros“
- „Scania 460S“
- „Scania P230“
- „Volvo FH“
- „Volvo FH Electric“
tags: #serialas #tolimuju #reisu #vairuotojai