Kiekvienas variklis, išleistas pro gamyklos vartus, turi paskaičiuotą resursą - kiek kilometrų gali nuvažiuoti iki kapitalinio remonto. Kartais gamintojas atvirai deklaruoja šį rodiklį, tačiau dažniausiai jis yra nutylimas. Tiems, kurie ketina turėti automobilį ilgesnį laiką arba įsigyja jau gerokai panaudotą, šis parametras yra itin aktualus.
Kas lemia variklio ilgaamžiškumą?
Reikia pripažinti, kad variklių resursas dabar yra gerokai, kartais net kelis kartus mažesnis, negu prieš 20 metų, tačiau galų gale vis tiek kur kas svarbiau yra tai, kaip automobilis buvo eksploatuojamas ir kaip gerai prižiūrimas.
Svarbiausi variklio gyvybingumo aspektai
Yra keletas parametrų, kurie variklio gyvybingumui yra itin aktualūs, pavyzdžiui, variklio darbinis tūris. Kuo jis didesnis, tuo mažesnes apkrovas patiria variklis. Be to, turbina varikliui padidina galią, tačiau sumažina jo resursą, nes variklio dalys patiria kur kas didesnes apkrovas.
Dar vienas itin svarbus elementas ilguoju laikotarpiu - medžiaga, iš kurios pagamintas variklio blokas. Jeigu jis pagamintas iš ketaus, yra daug sunkesnis, tačiau gerokai mažiau jautrus perkrovoms, temperatūrų skirtumams ir yra kur kas ilgaamžiškesnis negu modernūs iš aliuminio lydinio gaminami varikliai.
Kuo mažiau variklyje yra detalių - tuo mažiau galimybių joms sugesti. Kuo sudėtingesnė degalų įpurškimo ir išmetimo sistemos, kuo daugiau įvairių daviklių - tuo daugiau galimybių joms gesti.
„Renault“ variklių evoliucija ir patikimumas
Prancūzijos automobilių gamintojai šiame kontekste buvo baudžiami du kartus. Pirmoji bausmė atkeliaudavo iš Europos Sąjungos, o antroji - iš Prancūzijos vyriausybės, kuri žvėriškais mokesčiais apmokestindavo automobilius, turinčius jiems nepriimtino dydžio variklį. Šių dviejų veiksnių įtakoti, automobilių gamintojai iš Prancūzijos pradėjo kurti variklius, kurių tūris retkarčiais būdavo mažesnis už įprastą pieno pakelį.
Legendinis benzininis variklis: „Renault K7M 1.6“
„Renault“ kompanijos kūrinys, 1,6 litro darbinio tūrio variklis K7M, gaminamas iki šiol, o jo galia siekia iki 100 arklio galių, pelnytai laikomas vienu patikimiausių.
Tai neabejotinas patikimumo lyderis tarp vadinamųjų „liaudies“ automobilių, nes jis buvo montuojamas į bene visus masinius „Renault“ modelius ir vis dar yra gaminamas. Iš modernių atributų jis turi nebent tiesioginio įpurškimo sistemą, tačiau toks variklis turi ir negatyvią pusę - palyginus su moderniais agregatais, tikrai nėra ekonomiškumo viršūnė.
Modernieji „TCe“ varikliai: 0.9 litro ir 1.2 litro
„Renault H4Bt 0.9 TCe“ (nuo 2012 m.)
2012 metais „Renault“ oficialiai pristatė ilgai lauktą, vos 0,9 litro darbinio tūrio, trijų cilindrų benzininį variklį, kuriam buvo liepta pakeisti iki tol naudotus motorus, kurių darbinis tūris išsipūsdavo iki pat 1,4 litro.
Žvelgiant į šio variklio konstrukciją, nori to ar ne, apima jausmas, jog „Renault-Nissan“ inžinieriai į pagalbą pasitelkė keletą labai sumanių sprendimų, kurie, teoriškai, turėjo padėti šiam varikliui užkariauti vairuotojų širdis. Variklį kūrę inžinieriai pasirūpino, jog visos judančios dalys, paskirstymo grandinė, kumštelinis velenas ir kitos, pasižymėtų itin maža trintimi. Variklis taip pat buvo aprūpintas elektronikos valdomu alyvos siurbliu, kuris, priklausomai nuo važiavimo sąlygų, gali akimirksniu keisti alyvos slėgį. Inžinieriai taip pat optimizavo oro srauto pasiskirstymą cilindro viduje. Tai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių 0,9 litro motorui išgyventi pakankamai sunkias „Euro“ taršos reikalavimų permainas.
90 arklio galių ir 135 Nm sukimo momentą išvystęs variklis, teoriškai, pasižymėdavo 25 procentais mažesnėmis CO2 emisijos ir mažesnėmis kuro sąnaudomis negu analogiškos galios atmosferiniai analogai, kurių „Renault“ privalėjo atsisakyti. Vis dėlto, realybėje naujasis „TCe“ motoras neprilygo analogiškam „Ford EcoBoost“ agregatui, kuris buvo gerokai gyvesnis, dinamiškesnis ir reikalavo mažiau kuro 100 kilometrų. Jeigu „TCe“ mieste pareikalaudavo maždaug 8 litrų benzino, tai analogiškas „Ford“ motoras sugebėdavo išsiversti su 5 ar 6 litrais.
898 kubinių centimetrų variklis geriausiai jaučiasi „Twingo”, „Micra” ir „Clio” modeliuose. Skirtingai nuo aukščiau aprašytų variklių, čia naudojamas netiesioginis įpurškimas, o kintamos fazės - tik įsiurbimo pusėje. Didelis privalumas - masė: mažiau nei 100 kg. Patikimumas geras, su sąlyga, kad servisas reguliarus. Šis variklis dėl palyginti didelio degalų suvartojimo trijų cilindrų varikliui dažnai konvertuojamas į dujų įrangą. Čia svarbus niuansas: gamyklinė dujų versija turi sustiprintus vožtuvų lizdus ir veikia patikimai. Pogamyklinė instaliacija gali sukelti vožtuvų lizdų išdegimą.
„Renault D4Ft 1.2 TCe“ (nuo 2007 iki 2014 m.)
Praėjus vieneriems metams nuo 0,9 litro variklio pasirodymo, „Renault“ pademonstravo didesnį ir pajėgesnį - 1,2 litro agregatą, kuris, beje, buvo sukurtas pasinaudojus mažojo varikliuko pagrindu. Cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga buvo identiška, todėl nenuostabu, jog daugelis galvoja, jog tai tas pats variklis su papildomu cilindru. Deja, bet ne. Didžiausi skirtumai slypėjo cilindrų galvutėje, kuri nebuvo perimta iš 0,9 litro variklio. Jis taip pat turėjo tiesioginio įpurškimo sistemą, didesnį suspaudimo laipsnį, naujo dizaino stūmoklius. Keturių cilindrų variklis, priklausomai nuo pasirinktos versijos, išvystė 115, 120 arba 130 arklio galių.
Didesnis ir pajėgesnis - 1,2 litro „TCe“, visuomet buvo puiki alternatyva tiems, kas norėdavo turėti šiek tiek daugiau dinamikos ir pajėgumų susidoroti su didesne automobilio mase ir, iš dalies, jis savo darbą atlikdavo puikiai. Be to, jis buvo stebėtinai ištvermingas ir nereikalaujantis labai didelių išlaidų priežiūrai. Originalus 1,2 litro „TCe“ motoras (gamintas nuo 2007 iki 2014 metų), geriau žinomas kaip „D4Ft“, reikalauja paskirstymo diržą keisti kas 120 000 kilometrų ir į papildomų darbų sąrašą įtraukti vožtuvų reguliavimo procedūrą, tam, kad varikliu galėtumėte džiaugtis ilgai ir laimingai. Viskas. Daugiau papildomos priežiūros jis nereikalavo.
Modernizuotas „Renault H5Ft/HR12DDT 1.2 TCe“: iššūkiai ir sprendimai
Tuo tarpu modernizuotas įpėdinis - „H5Ft“ arba „HR12DDT“ - yra visiškai kitas sutvėrimas, kuris kėlė didžiulį galvos skausmą „Dacia“, „Nissan“ ir „Renault“ vairuotojams.
Trumpos kelionės - nėra pats mėgstamiausias šio variklio žanras. Nesudegusios kuro liekanos dėl kondensacijos gali nusėsti ant cilindro sienelių ir kartu su alyva pro tarpą tarp stūmoklio ir cilindro patekti į alyvos karterį ir atskiesti jame esančią alyvą. Šio nerekomenduotino elgesio pasekmė - velniop išėję stūmoklio žiedai. Ši problema, kartu su gamintojo rekomenduojamu alyvos laikotarpiu, siekiančiu 30 000 kilometrų, automatiškai variklį vedė link savidestrukcijos. Net ir pati geriausia alyva pasaulyje pačias vertingiausias savybes praranda po maždaug 20 000 kilometrų, tad tik galite įsivaizduoti kas lieka iš alyvos po 30 000 kilometrų. Šio variklio istorijoje būta ir tokių atvejų, jog tam tikra variklių partija tiesiog nesugebėjo pasiekti pirmojo planinio aptarnavimo.
„Renault“ norėdama išspręsti šią problemą, pakoregavo tam tikrų sistemų darbą, kurios turėdavo užtikrinti, jog variklis darbinę temperatūrą pasiektų gerokai greičiau ir efektyviau. Taip pat buvo atsižvelgta į vartotojų nusiskundimus dėl per didelio alyvos suvartojimo ir paskirstymo grandinės įtempėjo.
„Renault“ dyzeliniai varikliai Lietuvoje
Daugeliui Lietuvos šeimų dyzelinis variklis išlieka pageidaujamu pasirinkimu perkant naudotą automobilį. Dyzeliniai automobiliai dažnai pasižymi geresne degalų naudojimo efektyvumu, didesniu sukimo momentu ilgoms kelionėms ir mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, palyginti su benzininiais analogais. Pagrindinės priežastys paprastos: mažesnės degalų sąskaitos, ilgesnis nuvažiuojamas atstumas su vienu baku ir geresnė traukos galia pakrautoms transporto priemonėms. Lietuvoje ilgos kelionės į darbą, atšiaurios žiemos ir sudėtingos eismo sąlygos pasitaiko gana dažnai, todėl lietuviams labai svarbus yra patikimas dyzelinis variklis.
Ekonomiškumas ir patikimumas: „Renault Megane IV 1.5 dCi“
Tarp ekonomiškų ir patikimų dyzelinių variklių, verta paminėti „Renault Megane IV 1.5 dCi“ (2016-2020 m.) variklį, kurio degalų sąnaudos siekia 3,8-4,3 l/100 km. Jis laikomas labai ekonomišku ir patikimu.
Apskritai, „Renault“ ir „Nissan“ kartu gaminti dyzeliniai varikliai yra vertinami kaip neblogi, tačiau visada svarbu atsižvelgti į konkretaus modelio modifikaciją ir jo istoriją.
Problemos su kai kuriais dyzeliniais „Renault“ varikliais
Deja, ne visi „Renault“ dyzeliniai varikliai gali pasigirti nepriekaištinga reputacija. Kai kurie „Renault“ motorai, ypač ankstesnės kartos, turi problemų sąrašą, kuriame minima nepatvariai suprojektuota paskirstymo diržo sistema, iš rikiuotės išeinančios turbinos, EGR vožtuvai, purkštukai ir įvairūs davikliai.
Patarimai modernių „Renault“ variklių eksploatavimui
Visų pirma - turite būti atsargesni ir supratingesni. Modernūs varikliai reikalauja truputėlį daugiau dėmesio negu prieš 30 metų gaminti analogai, tad iškart turėsite išmokti naują šių variklių eksploatavimo mantrą.
- Venktite trumpų kelionių, nes jos neleidžia varikliui pasiekti darbinės temperatūros, o tai gali sukelti nepageidaujamą kuro kondensaciją ir alyvos praskiedimą.
- Visuomet leiskite varikliui pasiekti darbinę temperatūrą. Šaltuoju metu laiku užveskite variklį ir leiskite jam prasidirbti bent 30 sekundžių prieš pradedant važiuoti.
- Rekomenduojama variklio alyvą keisti kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba kas vienerius metus, nepriklausomai nuo gamintojo ilgesnių rekomendacijų.
- Šaltuoju metų laiku nenaudokite „Eco“ važiavimo režimo, kuris prailgina trukmę, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą.
Jeigu laikysitės visų šių taisyklių, galbūt tapsite vienu iš tų, kuris su „TCe“ motoru sugebės pasiekti 400 000 ar 500 000 kilometrų ribą. Renkantis mažą „Renault“ automobilį su „TCe“ varikliu, rekomenduojame rinktis 1,2 litro (D4Ft) arba 0,9 litro (H4Bt) variklius, kurie sugebėjo įrodyti, jog yra pakankamai patvarūs. Be to, abudu varikliai „draugauja“ su dujų įranga, o tai galėtų būti papildoma motyvacija norintiems sumažinti išlaidas degalams dar labiau.
Ką žinoti renkantis naudotą automobilį su „Renault“ varikliu?
Pirkdami naudotą automobilį, pirmiausia reikia atsižvelgti ne į kėbulą ar pakabos darbą, o į variklio gyvybingumą. Tai pats svarbiausias ir brangiausias automobilio komponentas, kurio taisymas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Variklio patikimumas yra itin subjektyvus dalykas, nes labai daug kas priklauso nuo automobilio savininko. Reikia atsižvelgti, kaip gerai savininkas prižiūri variklį ir kaip jį eksploatuoja.
Nors statistiniai duomenys ir ekspertų atsiliepimai, kuriais paremtas šis vertinimas, negarantuoja, kad jūsų įsigytas automobilis bus toks geras, kokio tikitės. Prieš perkant verta apsilankyti pas gerą mechaniką, kuris su specialia įranga profesionaliai patikrintų, ar nėra tokios rūšies varikliui būdingų trūkumų.
tags: #renault #patvariausi #varikliai