Nors socialiniuose tinkluose neretai susidaro įspūdis, kad viešojoje erdvėje galima reikšti bet kokias mintis, realybė yra kitokia. Internete paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių. Advokatas Julius Sakalauskas pabrėžia, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai internetiniai komentarai ar įrašai tampa teisminių ginčų objektu.
Interneto erdvė nėra laisva zona, kurioje galioja kitokios taisyklės nei tradicinėje žiniasklaidoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, todėl ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios normos kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje.
Žmogaus garbės ir orumo pažeidimas
Žmogaus garbė ir orumas laikomi pažeistais tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Teismai, vertindami tokius atvejus, atsižvelgia į kelias esmines aplinkybes:
- Ar informacija buvo paskleista viešai.
- Ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu.
- Ar ji neatitinka tikrovės.
- Ar ji žemina žmogaus garbę ir orumą.
Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokia informacija paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu paminėti, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu.
Vis dėlto, ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. Problema kyla tuomet, kai nuomonė, kuri neatitinka tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia. Jeigu asmuo tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų neteisėtą veiksmą, ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu.
Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Atsakomybė už komentarus ir įrašus
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. Pirmiausia, atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku nepašalina. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti ir solidari, todėl dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Ką daryti, jei apie jus paskleistas melas?
Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Rekomenduojama pirmiausia kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. Jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą.
Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant bylinėjimosi bei advokato išlaidas. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas.
Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu. Teismai tokius atvejus vertina griežtai.
Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina asmens garbę ir orumą, t. y. pažeidžia jo teises, taikoma teisinė atsakomybė.
Tarnybinio automobilio naudojimo tvarka ir apmokestinimas
Lietuvos Respublikoje tarnybinio automobilio naudojimo tvarką reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant ir institucijų vidaus tvarkas. Pavyzdžiui, Vilniaus etninės kultūros centro direktoriaus patvirtinta tarnybinio automobilio naudojimo tvarka nustato taisykles, kuriomis privalo vadovautis visi įstaigos darbuotojai.
Pagrindiniai tarnybinio automobilio naudojimo principai
- Tarnybinis automobilis - tai įstaigai teisėtu pagrindu priklausantis automobilis, kurį darbuotojas naudoja tarnybinėms reikmėms.
- Netarnybinis automobilis - tai darbuotojo automobilis, naudojamas įstaigos reikmėms, už kurio naudojimą mokama kompensacija.
- Tarnybinis automobilis gali būti naudojamas tik įstaigos reikmėms.
Tarnybinis automobilis nuolatiniam naudojimui ir priežiūrai skiriamas atsakingam darbuotojui, kurio pareigybės aprašyme yra vairuotojo funkcija. Kiti darbuotojai gali naudotis tarnybiniu automobiliu įstaigos reikmėms kartu su vairuotoju arba, esant direktoriaus įsakymui, savarankiškai. Darbuotojai, naudojantys tarnybinį automobilį, privalo laikytis visų galiojančių teisės aktų, įskaitant Kelių eismo taisykles.
Draudžiama priskirtą naudoti tarnybinį automobilį leisti vairuoti kitiems darbuotojams, kuriems nėra suteikta tam teisė. Apie eismo įvykius privaloma nedelsiant pranešti.
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei ji padaryta tyčia, jo veika turinčia nusikaltimo požymių, neblaivus ar apsvaigus, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, ar padarius darbdaviui neturtinę žalą.
Tarnybinio automobilio laikymas ir priežiūra
Tarnybinis automobilis paprastai turi būti laikomas nuolatinėje laikymo vietoje, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėje prie įstaigos pastato. Po darbo, poilsio ar švenčių dienomis, taip pat darbuotojų atostogų ar ligos metu, automobilis laikomas nuolatinėje laikymo vietoje, išskyrus atvejus, kai yra tarnybinė būtinybė ir gautas direktoriaus sutikimas.
Draudžiama tarnybiniame automobilyje palikti transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimo liudijimą ar išimamus radijo aparatus.
Už automobilio kasdienę priežiūrą, techninės būklės kontrolę ir periodinius techninius aptarnavimus atsakingas yra įstaigos vadovo paskirtas asmuo, kuriam automobilis paskirtas nuolatiniam naudojimui. Draudimą ir techninę apžiūrą organizuoja tas pats atsakingas asmuo.
Ridos ir degalų apskaita
Automobilio ridos ir degalų sunaudojimo apskaitą tvarko įstaigos vyriausiasis buhalteris pagal kelionės lapuose pateiktus įrašus. Kelionės lapai išduodami ne ilgiau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos ir juose nurodomas vairuojančio asmens vardas, pavardė, pareigos, spidometro rodmenys, važiavimo maršrutas, nuvažiuotų kilometrų suma ir vidutinė kuro norma.
Kelionės lapai perduodami vyriausiajam buhalteriui mėnesio pabaigoje. Jis patikrina kelionės lapų užpildymo teisingumą ir degalų sunaudojimą, palygina su faktiniu sunaudojimu ir sąskaitomis-faktūromis.
Degalų normų ir automobilio ridos limitų viršijimo išlaidas, nustačius darbuotojų kaltę, padengia šiuos limitus viršiję darbuotojai.
Tarnybinio lengvojo automobilio bazinė kuro sąnaudų norma patvirtinama įstaigos direktoriaus įsakymu. Žiemos kuro norma gali būti didinama iki 10 procentų.
Tarnybinio automobilio žymėjimas
Tarnybinis lengvasis automobilis privalo būti pažymėtas - nurodytas įstaigos pavadinimas ir/arba patvirtintas įstaigos logotipas. Žymėjimo reikalavimai nurodo raidžių dydį ir storį.
Netarnybinių automobilių naudojimas
Netarnybiniai automobiliai tarnybos reikmėms gali būti naudojami išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės naudotis tarnybiniu automobiliu (pvz., remontuojamas arba užimtas). Tokiu atveju darbuotojas turi pateikti prašymą direktoriui, kuriame nurodomas automobilio naudojimo tikslas, maršrutas, laikas ir automobilio duomenys.
Leidimas naudoti netarnybinį automobilį įforminamas direktoriaus įsakymu. Darbuotojas, naudojęs savo automobilį tarnybos reikmėms, per dvi darbo dienas pateikia laisvos formos ataskaitą apie vykdytas užduotis ir dokumentus, patvirtinančius degalų įsigijimą.
Pajamų natūra ir apmokestinimas
Mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai aiškina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai prisidengia paaiškinimu, jog įmonės automobiliu važinėja „tik į darbą ir iš darbo“. Tačiau realybėje, pasak VMI, darbiniai automobiliai dažnai naudojami ir asmeninėms kelionėms. Dėl to buvo pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo komentaras.
Jeigu anksčiau verslininkai ar darbuotojai galėjo važiuoti įmonės automobiliu namo ir tai nebuvo laikoma apmokestinamosiomis pajamomis natūra, tai nuo šiol bus laikoma, kad taip važinėdami darbuotojai gavo pajamas ir už tai reikės papildomai susimokėti.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė komentavo, kad įmonės turtas gali būti naudojamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, jeigu įmonės automobilis naudojamas kelionėms, toks turtas turi būti tinkamai apskaitytas, o vėliau sumokėti ir mokesčiai.
Naujoji tvarka ir jos kritika
Dalis įmonių vadovų griebiasi gudrybių, bandydami dirbtinai praplėsti darbuotojų asmeniniams poreikiams naudojamo įmonės turto sampratą. VMI aiškina, kad dabartinis įstatymas numato, jog pajamų mokesčio mokėti nereikia tik už darbuotojo gautą naudą, kai darbdavys apmoka už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, kurie skiriami gyventojui vykti į darbo vietą ir iš jos parvykti atgal namo.
Tačiau ši lengvata nenumato, kad nemokėti mokesčio galima tais atvejais, jeigu iš namų į darbą ir iš darbo į namus važinėjama darbdavio automobiliu. Kitais atvejais, kai įmonės automobilis suteiktas naudotis ir darbuotojams asmeniniais tikslais, jis gali būti įvertintas taikant tam tikrus procentus nuo automobilio tikrosios rinkos kainos arba pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė kritikuoja VMI žingsnį, teigdama, kad gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie numatomus pakeitimus. Ji pabrėžia, kad senasis GPM įstatymo komentaras buvo panaikintas, o naujasis sukelia daug neaiškumų.
Pavyzdžiui, kyla klausimų, kaip VMI įrodys, kad įmonei priklausančios transporto priemonės statymas prie darbuotojo namų nėra tiesiogiai susijęs su darbu. Jei įvyksta avarinė situacija, darbdavys turi nedelsiant nuvykti į darbo vietą, todėl automobilio laikymas prie namų turėtų būti pateisinamas.
VMI pozicija ir pavyzdžiai
VMI atstovė R. Virvilienė aiškina, kad jeigu automobilis laikomas prie namų, mokesčių administratorius gali daryti išvadą, kad jis naudojamas ir asmeniniais tikslais, nebent būtų nustatyta kitaip. Automobilio laikymas prie namų nebus vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais tik tuo atveju, kai tam yra tarnybinis būtinumas.
VMI pateikia pavyzdį, kai buvo vertinama, ar įmonės vardu registruoti automobiliai nėra naudojami darbuotojų asmeniniais tikslais. Nustatyta, kad kuras buvo nurašinėjamas net ir tais mėnesiais, kai darbuotojai nedirbo, o automobiliai nuvažiavo didelius atstumus. Surinkus papildomą informaciją, buvo nustatyta, kad darbuotojai gavo naudą - pajamas natūra.
VMI skaičiavimais, pajamas natūra už 2022 m. deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., o deklaruotų mokesčių suma išaugo beveik 3 kartus.
VMI atstovė taip pat pateikė konkretesnes mokesčio sumas: jei imti vadybininko automobilį, kurio rinkos vertė 15 000 eurų, jo mokesčiai nuo pajamų natūra sudaro tik 45 eurus per mėnesį.
Darbo kodekso pakeitimai
Naujajame Darbo kodekse atsiranda būdas galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimo metu nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų, mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Naujasis Darbo kodeksas atsisako drausminių nuobaudų rūšių - pastabos ir papeikimo.
Priežastis nutraukti darbo sutartį (be įspėjimo ir išeitinių išmokų) gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Svarstant atleidimo iš darbo galimybę, reikia įvertinti pažeidimo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę ir elgesį iki pažeidimo padarymo.
Tiek senajame, tiek ir naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė be įspėjimo darbuotoją atleisti padarius vieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Šis terminas gali būti pratęsiamas iki dvejų metų, jei pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Apibendrinant, tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, nesilaikant nustatytos tvarkos ar teisės aktų, gali būti traktuojamas kaip darbo teisės pažeidimas. Be to, tai gali užtraukti papildomus mokesčius, jei tokia nauda nebus tinkamai apskaityta ir apmokestinta kaip pajamos natūra.
JK įmonės automobilių mokesčio paaiškinimas – kas yra natūra teikiama nauda?
tags: #ar #yra #darbo #teises #pazeidimas #naudotis