Važiuoti atvira mašina - didelis malonumas, ypač kai šilti orai galvoje pasėja mintis, kaip lėksite prie jūros, o vėjas plevėsuos plaukus. Vis dėlto, vasarą orai Lietuvoje labai permainingi - tai šviečia saulė, tai lyja lietus. Ne itin malonu, kai elektra valdomas stogas subjurus orui atsisako paklusti. Automobilių ekspertai pažymi, kad nors Lietuva nepanaši į kabrioletams skirtą šalį dėl dažnų lietingų dienų, tai nereiškia, kad čia neverta eksploatuoti tokios transporto priemonės. Svarbiausia - tinkama priežiūra ir atidumas, ypač jei stogas patyrė žalą po avarijos ar tiesiog nustoja veikti.
Kabrioleto stogo mechanizmo gedimai po avarijos
Viena iš rimčiausių situacijų, kai kabrioleto stogas gali neatsidaryti ar neužsidaryti, yra po eismo įvykio. Tokios avarijos metu pažeidimai gali būti didesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir paveikti sudėtingą stogo mechanizmą. Anksčiau gautas pranešimas apie avariją Vaidilutės g. atskleidė, kad nuo kelio nuvažiavo ir į medžius atsitrenkė automobilis, galėjo būti sužeistų. Paaiškėjo, kad per incidentą sudaužytas apynaujis prabangus kabrioletas „Mercedes-Benz AMG“, o per avariją greta pirmojo Valakampių paplūdimio niekas nenukentėjo. Prie automobilio iš viso nerasta žmonių - vairuotojas paspruko.
Apynaujį automobilį, greičiausiai, teko išmesti. Buvo sudaužytas ir jo priekis, ir galas, nubrūžinti šonai. Tokios avarijos metu stogo mechanizmas galėjo būti pažeistas, net jei išorinių defektų nebuvo daug. Kitas pavyzdys - vieno automobilio pardavėjas nieko nežinojo nei kur stogo atsidarymo mygtukai, nei kas per mašina, tik pasakė „nežinau, kas galėtų tokias lievas mašinas pirkti“. Šio automobilio apžiūra atskleidė: stogas neatsidaro, tik kažkas suklanksi paspaudus atidarymo mygtuką ir viskas. Be to, salone, vairuotojo sėdynėje, panašu, kad kažkas sulūžę prie bėgių ar nedasukta, oda - tragiška, priekinis stiklas įtrūkęs, keleivio durys iš vidaus neatsidaro, centrinis grybauja, kondicionierius neveikia. Iš salono žiūrint, pilna plyšių į lauką pro stogą, plastmasės atsokinėjusios, aplūžusios, nesusuktos, aparatura išdraskyta. Ant stogo buvo net viena skylutė pradurta dešinėje pusėje. Variklis užsiveda, dirba neidealiai, juntamas mikropasipurtymas, tepalo vos vos ant matuoklės galo. Priekis turėjo smūgį per patį vidurį (panašu į stulpą ar pan.), radiatoriai keisti ir ten neaišku kas pridaryta, labai daug „chaltūrinių laidų“ ir pusė jų maskatuoja. Pardavėjas sakė, kad po avarijos automobilis buvo atiduotas už dyką jo draugeliui, o tada jis nusipirko už 1000 eurų ir „sutvarkė“. Akivaizdu, kad tokia mašina tinka tik išardymui arba yra verta 500-700 eurų geriausiu atveju.
Kitos stogo neveikimo priežastys ir priežiūra
Net ir be avarijos, kabrioleto stogas gali atsisakyti paklusti dėl įvairių priežasčių, pradedant paprastais gedimais ir baigiant netinkama eksploatacija. Jeigu tokią akimirką kas nors pradės vartyti eksploatacijos instrukciją, norėdamas sužinoti, kaip neįjungus variklio uždaryti kabrioleto stogą, gali greitai pajusti sėdįs vonioje. Todėl reikia iš anksto išmokti uždaryti stogą ir mechaniniu būdu.
Stogo mechanizmų priežiūra
- Visus stogo sulankstymo mechanizmo elementus reikia gausiai išpurkšti specialia priemone. Būkite atsargūs ir neištepkite audinio pamušalo.
- Jeigu mechanizmo sistema yra hidraulinė, reikia atidžiai stebėti hidraulikos skysčio lygį.
- Salono užliejimas gresia tinkamai neprižiūrint guminių tarpinių. Automobilių ekspertai pataria, kad įsigijus kabrioletą verta kruopščiai sutepti visus stogo mazgus, stogą impregnuoti, sandarinimo gumas sutepti silikonu.
- Kai kurie kabrioletai turi funkciją, kuri leidžia judant pakelti arba nuleisti stogą, jeigu automobilis neviršija 10 km/h greičio, tačiau šia funkcija naudotis nerekomenduojama. Pavyzdžiui, automobilio savininkas, važiuodamas pro arką, pabandė išskleisti stogą. Jo kampai užsikabino už pačios arkos, o vairuotojas liko su sugadintu stogu, nes nulūžo plastikiniai šoniniai atvartai. Remontas buvo nepigus, kadangi po viso remonto jį dar reikėjo kalibruoti. Dažniausiai kabrioletų dalys nėra pigios, o pats remontas kainuoja labai brangiai.
Stogo medžiagos priežiūra ir remontas
- Ne kiekvienas šampūnas tinka audiniui, iš kurio pagamintas sulankstomas stogas, plauti. Išplautą medžiagą reikia impregnuoti.
- Jeigu stogas nusidėvėjo ir atsirado įtrūkimų, juos būtina pašalinti, nes pakeisti seną stogą nauju labai brangiai kainuoja. Jei pajamos to padaryti neleidžia, o kabrioletas nenaujas, geriausia stogą remontuoti.
- Seni minkšti kabrioletų stogai laikui bėgant linkę išblukti. Automobilio reikmenų parduotuvėje galima įsigyti specialių dažymo priemonių.
Kaip teigia ekspertai, prieš perkant tokio tipo automobilį svarbu patikrinti, ar stogo atidarymo ir uždarymo funkcijos veikia tinkamai. Anot jų, be variklio tai yra pagrindinė šio automobilio funkcija, nes jeigu kabrioleto stogas neatsidaro - tai jau nebe kabrioletas.
Kabrioletų stogų tipai: kietieji ir minkštieji
Kabrioletų stogai būna dviejų pagrindinių rūšių: kieti ir minkšti. Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų, kurie daro įtaką automobilio eksploatacijai ir priežiūrai.
Minkštieji stogai
- Lengviau pažeidžiami.
- Prastai sulaiko šilumą.
- Per lietų ar plaunant automobilį, dėl jo struktūros ir berėmių durelių stiklų į automobilio saloną gali patekti vanduo.
- Turi labai prastą garso izoliaciją, todėl aplinkos garsai išlieka girdimi net uždarius stogą. Daugelis rodsterių turi labai spartietišką stogą, todėl juose triukšmo izoliacija lygi nuliui. Vis dėlto, triukšmas gali būti prislopinamas ir salone tapti jaukiau naudojant „Auco“ firmos „Auto-Comfort“ vidaus tentą.
- Seni minkšti kabrioletų stogai laikui bėgant linkę išblukti.
Kietieji (metalizuoti) stogai
- Turi milžinišką privalumą - tokiu automobiliu galima komfortiškai važinėti ir žiemą.
- Sandaresni, neturi lanksčios medžiagos, kuri greičiau susidėvi.
- Geriau tinkami eksploatuoti ir žiemą.
- Kabrioletai su metaliniu stogu dažniausiai yra brangesni.
Jeigu nusipirkote kabrioletą minkštu stogu, verta pasidomėti, galbūt jūsų modeliui gaminamas kietas „hardtop“ stogas, kurį galima uždėti ir automobilį eksploatuoti ir esant lietingam orui. Kabrioletai, kurie turi kietos struktūros stogą, neturi garso izoliacijos problemų.
Pirkimas ir eksploatacija: ko ieškoti ir ko vengti
Saulė šviečia, širdis nerimsta ir labai norisi kuo greičiau pirkti kabrioletą. Tokią akimirką reikia vadovautis šaltu protu, nes galima labai greitai paleisti pinigus vėjais. Nusprendus pasirinkti kabrioletą, svarbu patikrinti jo stogo struktūrą ir būklę.
Prieš perkant atkreipkite dėmesį
- Stogo būklė: Reikia patikrinti, ar stogas nėra suplėšytas, pratrintas arba sulopytas. Labai atidžiai būtina patikrinti nuleidžiamą automobilio stogą, sulenkimo vietas, sandarumą. Reikia įdėmiai apžiūrėti ir vietą, į kurią sudedamas sulankstytas stogas.
- Mechanizmo veikimas: Ekspertas rekomenduoja patikrinti, ar stogo atidarymo ir uždarymo funkcijos veikia tinkamai.
- Sandarumas: Stogo sandarumą galima patikrinti nuvažiavus nuplauti kabrioletą į automatinę automobilių plovyklą. Tai ypač aktualu minkšto stogo automobiliams, nes per lietų ar plaunant automobilį dėl jo struktūros ir berėmių durelių stiklų į automobilio saloną gali patekti vanduo.
- Pažeidimai: Didesnį dėmesį reikia atkreipti, jeigu automobilis buvo „daužtas į galą“.
Eksploatacijos ypatumai
- Erdvė ir bagažinė: Kabrioletai, suprantama, labai didele erdve nepasižymi. Blogiausia tai, kad jų stogas dažniausiai sudedamas į bagažinę. Jeigu ten dar reikia ir kelionės bagažą sutalpinti, tuomet daiktai gali prispausti sulankstytą stogą. Įsigijus lagaminų dėklą, kuris tvirtinamas prie kėbulo iš išorės, galima sukurti papildomą erdvę. Kabrioletų krovumas dažniausiai būna labai nedidelis. Pavyzdžiui, į Mazda MX-5, priklausomai nuo modelio, galima pakrauti ne daugiau kaip 245 kg. Važiuojant su uždarytu stogu, bagažinė būna pakankamai talpi, tačiau jį atidarius, dažniausiai telpa tik nedidelis rankinis bagažas.
- Apsauga nuo vėjo: Vėjo trauka, deja, ne itin džiugina. Labiausiai jautrūs tam yra sprandas ir kaklas. Padėti gali apsaugos nuo vėjo sistema, kurią galima įsigyti automobilių papildomos įrangos parduotuvėse.
- Saugumas: Nedidelė įpjova stoge - ir kabrioletas atviras. Ilgapirščius tai labai vilioja. Apdraudę kabrioletą daliniu kasko draudimu, apsaugosite savo turtą, be to, draudimas kompensuoja ir CD radijo grotuvo vagystę. Tačiau jeigu vagys pasikėsina į automobilyje esantį turtą, pavyzdžiui, išplėšia navigacinę sistemą, savininkas patiria nuostolius. Kabrioletai, nors ir turi daug specialios saugumo įrangos, pavyzdžiui, automatiškai išlendančius lankus už keleivių galvos, nėra tokie tvirti kaip visureigiai.
Turint tokį automobilį, svarbiausia juo mėgautis ir gerai leisti laiką, o jį palikus stovėti aikštelėje svarbu nepamiršti vertingų daiktų automobilio salone.
Kabrioletai Lietuvoje: mitai, realybė ir rinkos tendencijos
Kabrioletai Lietuvoje nėra itin populiarūs, ir daugelis pagrindine to priežastimi įvardija orą. Tačiau ekspertai teigia, kad tai yra mitas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur oras dar labiau permainingas nei Lietuvoje, kabrioletų kiekis, lyginant su visu automobilių parku, kur kas didesnis nei Lietuvoje. Atsakymas - automobilių kultūra. Dėl oro sąlygų galima sakyti netgi priešingai: ryškiai šviečianti saulė neretai yra neigiamas dalykas kabrioletų vairuotojams - esant 35 laipsnių karščiui ir plieskiant saulei kur kas maloniau vairuoti automobilį uždaru stogu bei naudotis oro kondicionieriaus privalumais.
Praktiškumo ir kainos mitai
- Nepraktiškumas: Lietuviai dažnai neperka kabrioletų, manydami, kad šio kėbulo tipo automobiliai nėra praktiški: dažniausiai turi tik dvi sėdimas vietas, itin mažą bagažinę bei neekonomišką variklį. Tačiau galima sutikti ir praktiškų kabrioletų, pavyzdžiui, „Audi A4“ arba „Mercedes-Benz CLK“ kabrioletai yra vidutinės klasės automobiliai, kuriuose telpa 4 suaugę žmonės.
- Kaina: Kitas argumentas „prieš“ - kaina. Pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“ kabrioletas už analogišką hečbeką kainuos bene pusantro karto daugiau. Automobilių rinkoje kabrioletų kainos yra beveik 25 proc. didesnės negu kito kėbulo tipo automobilių - pavyzdžiui, 2018 metų gamybos „Mercedes-Benz“ E klasės kabrioletas yra net 8 tūkst. eurų brangesnis negu panašios komplektacijos „Mercedes-Benz“ E klasės sedanas.
- Žiemos eksploatacija: Dar vienas populiariausias argumentas „prieš“ - šaltis, neva kabrioletu negalima važinėti žiemą. Tai nėra tiesa - netgi priešingai, dėl mažo kabrioleto salono tūrio jis įšyla kur kas greičiau nei hečbekas. Žinoma, su atidarytu stogu važiuoti per šalčius nėra labai malonu. Tačiau, jeigu automobilis turi kietos struktūros stogą, jis puikiai tinka tiek vasaroms, tiek žiemoms. Kai kurie kabrioletų savininkai netgi žiemą važinėja su atidarytu stogu, nepaisant šalto oro.
Rinkos pasiūla ir modeliai
Daugelis mano, kad kabrioletai yra tik sportiniai automobiliai. Nors dėl savo struktūros tvirtumo jie beveik visada gaminami tik dviejų durų, tačiau galima sutikti ir itin originalių pavyzdžių, tarkime nedidelis miesto automobilis „Smart“, kuris irgi gaminamas su kabrioleto kėbulu. Visureigiai kabrioletai nėra itin populiarūs tarp pirkėjų.
- Pigūs kabrioletai: Skelbimų portaluose galima surasti nemažai kabrioletų, kurių kaina neviršija 3000 eurų. Lietuvoje šiuo metu pigiausi kabrioletai kainuoja iki 2 tūkst. eurų - už tokią sumą nesunku rasti trečios serijos BMW „kregždę“, trečios kartos „VW Golf“, „Ford Escort“, „Honda CRX“ ar „Peugeot 306“. Pakėlus kainos kartelę iki 4-5 tūkst. eurų, pasirinkimas plečiasi.
- Premium segmentas: Kokybiškiausius kabrioletus gamina premium segmento automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“, BMW ar „Audi“. Minėtos kompanijos yra pagaminusios ne vieną kabrioleto modelį. Jų yra ir dviviečių, kaip pavyzdžiui, BMW Z4 ar „Mercedes-Benz SLK“, ir 2+2 sėdimų vietų. Įdomu, kad norint vairuoti tikrą „Porsche“, vienas pigiausių būdų tą padaryti - įsigyti kabrioletą „Boxster“. Pirmosios kartos kabrioletai nuvertėjo gana greitai ir šiandien geros būklės 15-20 metų amžiaus „Porsche Boxster“ galima rasti už 10 tūkst. eurų.
- Reti ir klasikiniai modeliai: Skelbimų portaluose įmanoma surasti ir prieš daugiau nei 30-etį ar dar seniau pagamintų kabrioletų. Jų kaina priklauso nuo automobilio amžiaus ir modelio retumo.
Sezoniškumas
Aktyviausias kabrioletų perkamumas pastebimas rudens ir žiemos laikotarpiu - šaltuoju sezonu mažėja ir tokio tipo automobilių kainos. Taip nutinka dėl to, nes žiemą kabrioletas praranda savo paskirtį kaip pramoginis automobilis - su atidarytu stogu važiuoti per šalčius nėra labai malonu. Savininkai nori jų atsikratyti, nuleidžia kainą žemiau rinkos, o automobilių perpardavinėtojai ir tie žmonės, kurie planuoja šiltajam metų laikotarpiui įsigyti kabrioletą, tuo pasinaudoja ir jį nuperka.
Ši transporto priemonė dažniausiai nebūna skirta kasdieniam naudojimui, bet jeigu automobilis turi kietos struktūros stogą, jis puikiai tinka tiek vasaroms, tiek žiemoms. Nepaisant to, tokio tipo automobiliai Lietuvoje dažniausiai perkami tik pramogoms ir laisvalaikiui - šiltuoju sezonu jų parduodama vidutiniškai po vieną per mėnesį.
Convertibles car top mechanism
tags: #po #avarijos #neatsidaro #kabrioletui #stogas