Branduolinės avarijos yra vieni didžiausių technologinių katastrofų, galinčių turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. Istorija mena daugybę tokių nelaimių, kurios įvyko dėl įvairių priežasčių - nuo techninių gedimų ir žmogiškų klaidų iki skubėjimo ir saugumo reikalavimų ignoravimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias reikšmingiausias branduolines avarijas, taip pat paliesime ir transporto nelaimių, ypač susijusių su specifine technika, pavyzdžius.
Reikšmingiausios branduolinės avarijos
Kyštymo branduolinė katastrofa (1957 m.)
1957 m. rugsėjo 29 d. įvykusi Kyštymo tragedija, sprogus radioaktyviųjų medžiagų saugyklai prie Čeliabinsko (SSRS), yra trečioji pagal mastą branduolinė avarija žmonijos istorijoje. Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje ji vertinama 6 lygio incidentu, prilygstama tik Černobiliui ir Fukušimai (7 lygis).
Avarija įvyko branduolinių medžiagų perdirbimo gamykloje „Mayak“, kuri buvo itin svarbi sovietų branduolinio ginklo programai. Gamykla, kurioje veikė šeši branduoliniai reaktoriai, gamino plutonį branduoliniams ginklams. Dėl didelio slaptumo ir skubėjimo, nesilaikant saugumo reikalavimų, bei menkai suprantant radiacijos žalą, radioaktyviosios atliekos buvo tiesiog pilamos į upes ar laidojamos netinkamai.
1957 m. rugsėjo 29 d. sprogo viena iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų, kurios sprogimo jėga prilygo 70-100 tonų TNT. Nors pats sprogimas tiesioginių žmonių aukų nesukėlė, į orą pateko didžiulis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, užteršusių apie 32 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją. Nors bandyta slėpti informaciją ir evakuacija vyko su didele vėlavimu, vėliau dėl šios nelaimės mirė nuo 200 iki daugiau kaip 8 000 žmonių.
Gaisras „Windscale“ branduolinėje jėgainėje (1957 m.)
Vos prieš dvi savaites po Kyštymo avarijos, 1957 m. spalio 10 d., Jungtinėje Karalystėje „Windscale“ branduolinėje jėgainėje kilo gaisras. Ši jėgainė buvo naudojama branduoliniam ginklui gaminti. Reaktoriaus šerdis, aušinama oru, pradėjo nekontroliuojamai kaisti ir užsidegė. Darbuotojai bandė gesinti gaisrą įvairiomis priemonėmis, tačiau tik užblokavus oro patekimą pavyko jį užgesinti.
Šis gaisras sukėlė radioaktyvių radionuklidų išmetimą, kurie pasiekė visą JK ir dalį Europos, įskaitant Daniją. Londone radiacijos fonas kurį laiką buvo 20 kartų didesnis nei įprastai. Dėl užteršto pieno buvo uždrausta jį vartoti pusantro mėnesio, o fermeriai buvo priversti išpilti apie 2 mln. litrų pieno. Tik 1983 m. vyriausybė pripažino, kad avarija sukėlė 33 žmonių mirtį ir 260 skydliaukės vėžio atvejų. Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje „Windscale“ tragedija laikoma 5 lygio incidentu.
Sovietinio povandeninio branduolinio laivo „K-19“ nelaimė (1961 m.)
1961 m. liepos 4 d. prie Grenlandijos krantų vykusios pratybos metu sovietų povandeniniame branduoliniame laive „K-19“ įvyko nuotėkis aušinimo sistemoje, sukėlęs radiacijos išmetimą per ventiliacijos sistemą. Nors buvo pastatyta nauja aušinimo sistema, kuri neleido reaktoriaus šerdiui visiškai išsilydyti, visa įgula ir dalis balistinių raketų buvo apšvitintos. Per mėnesį po nelaimės mirė aštuoni laivo inžinieriai, o per dvejus metus - dar 15 jūreivių.
Laivas pasiekęs uostą užteršė 700 metrų plotą. Sugadintas branduolinis reaktorius buvo paskandintas Karos jūroje. 2002 m. pagal šią nelaimę buvo sukurtas filmas „K-19“.
Gajanos branduolinė nelaimė (1987 m.)
1987 m. rugsėjo 13 d. Brazilijoje, Gajanoje, nutiko nelaimė, kai du vyrai, ieškodami metalo laužo, įsilaužė į apleistą radioterapijos ligoninę ir pavogė kapsulę su ceziu-137. Jie išardė kapsulę, neįtardami, su kuo susiduria. Dėl radiacijos poveikio vienam iš vyrų teko amputuoti pirštus, kitam - ranką. Cezis-137 pateko į metalo laužyno savininko namus, kur jis demonstravo mėlyną švytėjimą draugams ir šeimai. Galiausiai šis incidentas užteršė 250 žmonių, keturi mirė nuo radiacijos sukeltų ligų, įskaitant 6-metę mergaitę.
Gajanos nelaimė Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje vertinama 5 lygio incidentu. Apie šią nelaimę buvo sukurtas filmas ir ji įkvėpė vieną „Žvaigždžių kelias: kita karta“ epizodą.
„Chalk River“ reaktoriaus nelaimė (1952 m.)
1952 m. gruodžio 12 d. Kanadoje, Ontarijo provincijoje, eksperimentiniame „Chalk River“ reaktoriuje įvyko galios šuolis, kuris sugriovė šerdį ir išlydė dalį branduolinio kuro. Kelis vandenilio dujų sprogimus lydėjo branduolinių skilimo produktų išmetimas į atmosferą. Avarijos pasekmėms likviduoti buvo pasitelktas ir vėliau JAV prezidentu tapęs Džimas Karteris.
Ši nelaimė Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje vertinama 5 lygio incidentu. Po šešerių metų, 1958-aisiais, naujoje reaktoriaus šerdyje kilo gaisras, kai keli urano kuro strypai perkaito ir sutrūkinėjo. Degantis kuras skleidė mirtinus skilimo produktus, užteršdamas didelę teritoriją. Mokslininkų ir technikų komanda, rizikuodama gyvybėmis, gesino ugnį.
„Three Mile Island“ atominės elektrinės nelaimė (1979 m.)
1979 m. kovo 28 d. Pensilvanijos valstijoje esančioje „Three Mile Island“ atominėje elektrinėje įvyko avarija, sukelta žmogiškos klaidos ir vienos iš reaktoriaus sklendžių gedimo. Operatoriai, netinkamai įvertinę situaciją, išjungė avarinę aušinimo sistemą, o neuždaryta garų išleidimo sklendė lėmė aušinimo skysčio mažėjimą. Tai sukėlė branduolinio kuro strypų irimo procesą bei vandenilio dujų sprogimą.
Iš apylinkių buvo evakuota beveik 150 tūkst. gyventojų. Pažeistos sistemos valymas truko beveik 14 metų ir kainavo apie 973 mln. JAV dolerių. Ši avarija, iki Černobylio katastrofos laikoma viena rimčiausių civilinės branduolinės energetikos incidentų, turėjo didelės įtakos amerikiečių požiūriui į atomines elektrines.
Černobylio avarija (1986 m.)
1986 m. balandžio 26 d. įvykusi ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtis yra pirmoji iš dviejų avarijų, įvertinta 7 balais Tarptautinėje branduolinių avarijų skalėje. Sprogus reaktoriui, į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, kurios išnešiotas didžiojoje Europos dalyje. Labiausiai nukentėjo regionas dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.
Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus, o ilgalaikio poveikio vertinimai skiriasi, tačiau manoma, kad nuo spinduliuotės mirė dešimtys ar net šimtai žmonių. Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km zonos. Pasekmėms likviduoti sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 tūkst. žmonių.
Pagrindinėmis avarijos priežastimis įvardintos reaktoriaus projekto ir konstrukcijos klaidos, netinkama valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija, teigiamas garinio reaktyvumo koeficientas ir netinkami eksploatavimo reglamentai bei procedūros. Nors iš pradžių pagrindinė atsakomybė buvo priskirta operatyviniam personalui, vėlesni tyrimai ir ataskaitos patvirtino ir konstrukcijos defektų svarbą.
Transporto avarijos ir specifinės nelaimės
Nors branduolinės avarijos yra itin sunkios, transporto sektoriuje taip pat įvyksta daugybė nelaimių, kurios gali būti labai skaudžios ir mirtinos. Dažnai jas lemia greitis, vairuotojo įgūdžių stoka, prastos kelio sąlygos ar techniniai gedimai.
Greiderio avarija (2020 m.)
2020 m. vasario 19 d. greiderio „HBM-Nobas BG 190T“ vairuotojas, išvažiuodamas iš degalinės teritorijos ir sukdamas į kairę, nepraleido automobilio „Toyota Prius“. Atvykus ugniagesiams, lengvasis automobilis buvo susidūręs su greideriu. Vyras, vairavęs „Toyota Prius“, patyrė sužalojimus ir gydėsi ambulatoriškai.
Daugių automobilių susidūrimas
Kartais įvyksta ir didesnės avarijos, kai susiduria keli automobiliai. Viename tokių atvejų, kai susidūrė 9 automobiliai, žmonės nenukentėjo smarkiai, tačiau buvo sutrikdytas eismas.
Politinės figūros žūtis avarijoje
2008 m. spalio 11 d. Austrijos politikas J. Haideris žuvo automobilio avarijoje. Jis viršijo leistiną greitį ir buvo neblaivus. Tokios nelaimės, nors ir nebranduolinės, parodo, kokios skaudžios gali būti transporto avarijos.
Costa Concordia kruizinio laivo avarija (2012 m.)
2012 m. sausio 13 d. didžiulis kruizinis laivas „Costa Concordia“ užplaukė ant seklumos prie Džilijos salos Italijoje. Apie 4 000 keleivių buvo evakuota. Laivo kapitonas Franco Schettino ir jo padėjėjas buvo sulaikyti dėl netyčinio nužudymo ir pasišalinimo iš laivo prieš baigiant evakuaciją. Laivo atstatymo ir išardymo darbai truko keletą metų.
Cruise ship Costa Concordia disaster: a timeline
Šios ir daugelis kitų avarijų, tiek branduolinės energetikos, tiek transporto srityse, primena apie technologijų keliamus pavojus ir būtinybę griežtai laikytis saugumo taisyklių bei nuolat tobulinti prevencines priemones.
tags: #kokios #avarijos #buna #su #greidereis