Tragiški eismo įvykiai Østlandet regione balandžio mėnesį
Østlandet regione įvyko virtinė tragiškų eismo įvykių, kurių metu balandžio mėnesį žuvo šeši žmonės. Remiantis preliminariais Norvegijos viešųjų kelių administracijos duomenimis, pastebimai išaugo žuvusiųjų skaičius šį mėnesį. Visi mirtini eismo įvykiai balandį užfiksuoti būtent Østlandet regione.
Pavasario atėjimas tradiciškai skatina didesnį eismo intensyvumą. Pagerėję orai skatina žmones daugiau keliauti ir aktyviai leisti laiką lauke, todėl keliuose padaugėja motociklininkų ir dviratininkų. Balandį pietų Norvegijoje žuvo vienas motociklininkas ir vienas dviratininkas. Padidėjęs eismas neišvengiamai didina ir sunkių avarijų riziką. Pastebima tendencija, kad vairuotojai, pagerėjus eismo sąlygoms, dažnai didina greitį.
Aukos ir pavojingiausios situacijos keliuose
Dauguma balandžio mėnesio eismo įvykių aukų buvo jauni vyrai, amžiaus grupėje nuo 20 iki 30 metų. Keturi žmonės žuvo lengvuosiuose automobiliuose, o beveik visos aukos buvo vyrai. Tik viena iš aukų buvo apie 80 metų moteris.
Ypač pavojingais laikomi vingiuoti ir siauri kelio ruožai. Pavojingiausios avarijos, pasak specialistų, yra tos, kurių metu transporto priemonė nuvažiuoja nuo kelio. Šios avarijos dažnai įvyksta dėl per didelio greičio.
Reikalavimai vairuotojams ir saugumo priemonės
Pavasarį situacija keliuose keičiasi itin dinamiškai, todėl vairuotojai privalo būti itin susikaupę. Svarbu pritaikyti važiavimo greitį prie esamų sąlygų, matomumo ir eismo intensyvumo.
Norvegijos viešųjų kelių administracija (Statens vegvesen) ragina vairuotojus būti atsargius padidėjusio eismo laikotarpiu. Rekomenduojama vengti naudotis mobiliuoju telefonu ir kitais daiktais, kurie blaško dėmesį vairuojant. Taip pat pabrėžiama būtinybė daryti pertraukas ilgesnėse kelionėse ir užtikrinti saugos diržų segėjimą bei tinkamą vaikų apsaugą.
Motociklininkai ir dviratininkai turėtų nepamiršti dėvėti šalmus ir ryškius drabužius, kad būtų geriau matomi kelyje.
Mirtinos avarijos ir regionai
Balandžio mėnesį mirtinos avarijos įvyko Østfold, Buskerud, Akershus ir Innlandet regionuose. Daugiausia įvykių - po du - užfiksuota Akershus ir Innlandet regionuose.
Nuošliaužos ir laikinosios priemonės kelių transportui
Rugpjūčio 30 dieną, netoli Nesvatnet vietovės Trøndelag regione, įvyko didelė nuošliauža, paralyžiavusi pagrindinį E6 transporto maršrutą. Dėl šios situacijos vežėjams, kuriuos paveikė kelio uždarymas, buvo suteikta laikina išimtis iš ES vairavimo ir poilsio laiko taisyklių. Ši išimtis galioja iki rugsėjo 6 dienos arba tol, kol bus atidarytas E6 kelias.
Krovininis transportas nukreipiamas per regioninį kelią fylkesveg 755, kuriuo leidžiama važiuoti transporto priemonėms iki 50 tonų. Alternatyvus maršrutas - E14 per Švediją. Dėl šios situacijos Švedijos muitinė nuo rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 3 d. dirbo papildomu režimu.
Nuošliaužos Fjæros gyvenvietėje
2026 m. kovo 2 d. vieną pakrantės kaimelį Norvegijoje sudrebino baisi nelaimė - nuo kalno nusirito milžiniška nuošliauža, kuri traiškydama viską savo kelyje, užvirto ir ant automobilių. Tarp sunaikintų transporto priemonių buvo automobilis su lietuviškais valstybiniais numeriais (MYY 392).
Nelaimė įvyko Fjæros gyvenvietėje, netoli E134 kelio Etne savivaldybėje. Liudininkų teigimu, nuo kalno atskilo milžiniška uolienų dalis, o žemyn pasipylė rieduliai, kurių dydis siekė net 4-5 metrus. Kai kurie gyventojai, buvę netoliese, vos spėjo pasišalinti. Milžiniški rieduliai nusirito iki pat pakrantės, traiškydami pakelėje stovėjusius automobilius.
Po incidento teritorija buvo nedelsiant aptverta, evakuota mažiausiai dvylika žmonių. Geologai įspėjo, kad aukštai kalno šlaite liko pavojingas uolienų masyvas. Gyventojams neleidžiama grįžti į namus, kol nebus atliktas išsamus teritorijos vertinimas. E134 kelias uždarytas, vairuotojams rekomenduojamos apylankos.
Statistika ir tendencijos Norvegijos keliuose
Preliminarūs Norvegijos viešųjų kelių administracijos (Statens vegvesen) duomenys rodo, kad žuvusiųjų keliuose skaičius didėja. Nuo 2025 metų pradžios žuvo 99 žmonės - 21 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Guro Ranes, Statens vegvesen kelių eismo saugumo direktorė, išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios padėties keliuose ir pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų, ypač jaunų vairuotojų atžvilgiu.
Spalis atnešė daugiau aukų nei tas pats mėnuo pernai. Vienoje avarijoje, E8 kelyje netoli Tromsø, žuvo net penki žmonės. 2025 metais 17 žmonių žuvo avarijose, kuriose žuvo daugiau nei vienas asmuo. Šeši iš jų buvo vos 18 metų, dar du - 20 ir 21 metų. Per didelis greitis yra dažniausia tragedijų, kuriose dalyvauja jauni vairuotojai, priežastis.
Daugiausia žuvusiųjų užfiksuota Vestlando regione - 16 žmonių, daugiausia vasaros mėnesiais. Daugelis avarijų susijusios su neapsaugotais eismo dalyviais, tokiais kaip pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai. Statens vegvesen pabrėžia, kad tokie tragiški metai Vestlande nebuvo daugiau nei dešimtmetį. Kelių tarnybos skelbia apie naujas priemones, kurios turėtų padėti pakeisti neigiamą tendenciją, įskaitant dėmesį pavojingiems ruožams ir iniciatyvas jaunimui, taip pat švietėjišką veiklą ir modernias greičio kontrolės sistemas.
Lyginamoji statistika su kitomis šalimis
Norvegijos sostinėje Osle pernai kelių eismo nelaimių metu žuvo vos vienas žmogus. Pirmą kartą istorijoje visoje Norvegijoje avarijose nežuvo nė vienas jaunesnis nei 16 metų vaikas. 2019-ieji buvo rekordiniai pagal žuvusiųjų Oslo keliuose skaičių, kai žuvo vos vienas žmogus. Nebuvo žuvusių nei dviratininkų, nei pėsčiųjų, nei vaikų. Tiesa, pačioje Norvegijoje žuvusiųjų skaičius, lyginant su 2018-aisiais, išaugo nuo 108 iki 110.
Lietuvoje 2019-aisiais keliuose žuvo net 184 žmonės. Vilniaus mieste per 2019-ųjų sausio-lapkričio mėnesius žuvo 16 žmonių.
tags: #furos #norvegijos #siaures #keliuose #avarijos