Vairavimas su išmaniuoju telefonu rankose, net ir trumpam, gali lemti nemalonią staigmeną grįžus namo - baudą. Šiuolaikiniame eisme vis didesnį vaidmenį atlieka įvairios stebėjimo sistemos, kurių paskirtis - užtikrinti saugumą, kontroliuoti pažeidimus ir rinkti duomenis eismo analizei.
DI Kameros: Pažanga Kelių Eismo Kontrolėje
Naujosios dirbtiniu intelektu (DI) paremtos eismo kameros sparčiai įgyvendina ateities viziją, kurioje pažeidimai fiksuojami automatiškai. Nors šios technologijos jau spėjo užfiksuoti šimtus pažeidėjų, jų vertinimas išlieka nevienareikšmis.
DI kamerų pritaikymas ir veikimo principai
Jungtinėje Karalystėje (JK) pradėtos eksperimentuoti DI kameros dar pernai, o jau pirmosiomis dienomis parodė įspūdingus rezultatus. Kornvalio grafystėje įrengta DI kamera per 72 valandas užfiksavo 297 pažeidėjus. Lietuvoje vairuotojus drausmina įvairių tipų greičio matuokliai ir techninės apžiūros galiojimą tikrinančios kameros. Iki šiol išmaniųjų telefonų naudojimo vairuojant ar diržo nesegėjimo atvejus galėjo užfiksuoti tik policijos pareigūnai.
„Negalėjimas paleisti išmaniojo iš rankų yra savotiška šių laikų epidemija“, - teigia S. Deja. Remiantis 2023 m. Europos Komisijos statistika, beveik trečdalis vairuotojų bent kartą per mėnesį kalba telefonu, laikydami jį rankose, o ketvirtadalis nesidrovi patikrinti socialinių tinklų ar atrašyti į žinutes kelyje. Ypač aktyvūs šioje srityje yra 18-26 metų jaunuoliai, kurių net 31% prisipažįsta naudojantys telefoną vairuodami. Tai leidžia daryti išvadas apie sąmoningumo stoką ir nebaudžiamumo jausmą, susijusį su išmaniojo naudojimu prie vairo.
DI kameros atskleidžia ir kitą liūdną tiesą - vairuotojai linkę neprisiimti atsakomybės ne tik už savo, bet ir už keleivių saugumą. Policija dalijosi nuotraukomis, kuriose matyti kūdikiai, vežami ne specialiose kėdutėse, o laikomi ant kelių ir neprisegti.
JK naudojamos DI kameros paprastai montuojamos ant mikroautobusų ar specialių priekabų, todėl yra lengvai perkeliamos. Sistema susideda iš kelių objektyvų ir infraraudonųjų spindulių elemento, užtikrinančio kokybišką vaizdo fiksavimą tamsiu paros metu. Pažangiu vaizdų filtravimu pasižyminčios kameros naudoja DI algoritmus analizuojant užfiksuotus vaizdus. Jei algoritmas atpažįsta išmaniojo telefono laikymą rankoje ar vairavimą neprisisegus, nuotrauka siunčiama policijos specialistams, kurie atlieka galutinį vaizdo vertinimą ir priima sprendimą dėl baudos skyrimo. Tokiu būdu eliminuojami galimi DI algoritmų veikimo netikslumai.
Jungtinėje Karalystėje diegiamos pažangios dirbtiniu intelektu paremtos 4D eismo stebėjimo kameros, galinčios aptikti daug daugiau nei greičio pažeidimus. Šios sistemos, jau naudojamos keliuose regionuose, gali nustatyti kelis vairavimo pažeidimus iki vieno kilometro atstumu. Skirtingai nuo tradicinių greičio matavimo kamerų, naujieji stebėjimo įrenginiai nuskaito tiek judančios transporto priemonės išorę, tiek vidų. „DI pagrįsta kontrolė žymiai padidina tikimybę aptikti išsiblaškiusį vairavimo elgesį, kuris anksčiau buvo nepastebėtas.“ Bandymai buvo atlikti Vakarų Midlandse, Devone, Kornvalyje, Didžiajame Mančesteryje, Darame, Sasekse, Norfolke ir kai kuriose Velso dalyse. Vien Devone atliktų ankstyvųjų bandymų metu daugiau nei 10 000 vairuotojų buvo nubausti už šių sistemų aptiktus pažeidimus. Dirbtinio intelekto sistema analizuoja užfiksuotus vaizdus, ieškodama neteisėto elgesio požymių. Jei algoritmas aptinka galimą pažeidimą, vaizdas pažymimas ir peržiūrimas rankiniu būdu. Pasak AA, pagrindinis šių kamerų tikslas - padėti JK iki 2030 m. 50 procentų sumažinti mirčių keliuose skaičių. Ši technologija siekia anksčiau ir nuosekliau nustatyti rizikingą elgesį, nei tai gali padaryti žmonių patruliai.
Kritika ir privatumo klausimai
JK vykstantis DI kamerų eksperimentas susilaukė kritikos ne tik iš nubaustų pažeidėjų, bet ir iš privatumo aktyvistų. Už pilietines teises kovojančios organizacijos „Big Brother Watch“ atstovas Džeikas Hurfurtas teigia, kad į visus eismo dalyvius neturėtų būti žiūrima kaip į potencialius pažeidėjus. Kitas populiarus argumentas tarp kritikų yra baimė, kad išmanios eismo stebėjimo sistemos renka duomenis apie pravažiuojančius automobilius ir net skenuoja keliaujančių asmenų veidus, vėliau juos sugretindamos su automobilio registracijos duomenimis. Tačiau JK policijos pareigūnai tokias baimes kategoriškai atmeta, tvirtindami, kad DI kameros nemasiškai nerenka nei automobilių numerių, nei juose važiuojančių žmonių atvaizdų.
DI kamerų potencialas Lietuvoje
Lietuvos žiniasklaidoje jau pasirodė istorijų apie vairuotojus, nustebusius gavę baudas už naudojimąsi išmaniuoju telefonu vairuojant. Ateityje Lietuvoje taip pat galimai atsirasiančios DI kameros, nors ir nepakeis esminio eismo stebėjimo paveikslo, padidins pažeidimų nustatymo našumą ir palengvins operatorių darbą. Nors Lietuvoje leistinas greitis yra žemesnis nei JK, kur DI kameros dirba net ir prie 300 km/h greičio, mūsų šalyje taip pat siekiama didinti eismo saugumą.
Greičio Matuokliai: Kontrolė ir Prevencija
Šiuo metu Lietuvos keliuose veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas. Šiemet jau užfiksuota daugiau nei 767 tūkstančiai greičio viršijimo atvejų, o tai yra apie 300 tūkstančių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Siekiant suvaldyti šią tendenciją, planuojama įrengti dar pusšimtį vidutinio greičio matuoklių, o į kelius išriedės ir nauji nežymėti policijos automobiliai.
Greičio matuoklių tipai ir veikimas
Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius - stacionarius ir vidutinio greičio. Stacionarūs užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. O vidutinio greičio matuokliai dirba tam tikruose ruožuose. Pavyzdžiui, viename ruožo gale jis užfiksuoja laiką, kai automobilis į ruožą įvažiavo, o kitame gale fiksuojamas laikas, kada automobilis iš ruožo išvažiavo. Pagal tai nustatomas vidutinis transporto priemonės greitis. Jei jis didesnis nei numatyta - fiksuojamas pažeidimas. Atskirti, kur stacionarus, o kur vidutinio greičio matuoklis, galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis“, - paaiškina Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.
Greičio viršijimo statistika ir prevencija
„Via Lietuva“ pabrėžia, kad didelis leistinas greitis automagistralėse gali lemti skaudžias avarijų pasekmes. Įmonė pateikia statistiką, rodančią milžiniškus leistino važiavimo greičio viršijimus. Pavyzdžiui, ties 190,7 km automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, šiltuoju metu laiku, kai leistinas greitis yra 130 km/val., 191 030 vairuotojų važiavo 140-150 km/val. greičiu. Nors šio įrenginio duomenys nėra perduodami policijai, tai rodo tendencijas. Dideli greičio viršijimai (160-170 km/val., 180-190 km/val., 200-260 km/val.) kelia grėsmę ne tik baudomis, bet ir teisių atėmimu. Remiantis patirtimi, momentinio greičio matuoklio įdiegimas su informaciniais kelio ženklais ženkliai pagerino vairuotojų elgesį - didžioji dalis ėmėsi laikytis nustatyto leistino greičio. Šiuo metu automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra keturi momentiniai ir vienas vidutinio greičio matuoklis, o magistralėje A2 Vilnius-Panevėžys - penki vidutinio greičio matuokliai.
Nauji greičio matuokliai Kaune
Kaune planuojama įrengti dar tris vidutinio greičio matuoklius dviejuose kelio ruožuose. Šie matuokliai fiksuoja tiek priekinį, tiek galinį automobilio numerį, matuoja vidutinį važiavimo greitį ruože, todėl vairuotojams sunkiau išvengti kontrolės. Viena sistema kainuoja apie 16 946 Eur be PVM. Naujos kameros bus įdiegtos ruožuose, kur iki šiol esamos kameros automobilius fiksavo tik viena kryptimi.
Kelių Mokesčio Kontrolės Kameros ir Informaciniai Stendai
Pastarosiomis savaitėmis šalies magistraliniuose keliuose atsirado nauji mėlyni informaciniai stendai su užrašu apie vykdomą transporto priemonių stebėseną. „Via Lietuva“ aiškina, kad šie stendai atsirado pasikeitus Kelių eismo taisyklėms, pakeičiant ankstesnį ženklą „Automatinė eismo kontrolė“. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.
„Mūsų tikslas - kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad tai nėra kelio ženklas, o informacinis stendas, kurio paskirtis - pranešti, kad šiame kelyje vykdoma komercinio transporto kontrolė dėl kelių mokesčio. Stende aiškiai pažymėta, jog čia veikia vaizdo stebėjimo sistema. Šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, - pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas. Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios.
„Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis. Daugiau kaip 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, nefiksuoja greičio. Lengvųjų automobilių vairuotojams, važinėjantiems privačiais tikslais, šie stendai nieko nekeičia. Tačiau svarbu suprasti, kokie duomenys renkami ir kam jie naudojami.
Kitų Kamerų Funkcijos ir Valdymas
Eismo stebėjimo kameros sankryžose ir viešajame transporte
Dalį vairuotojų domina ir sankryžose įrengtos kameros. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prižiūrimos vaizdo kameros skirtos eismo stebėjimui. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Siaurusaičio, šios kameros nustato KET pažeidimus tik tuo atveju, jei operatoriai pastebi eismo įvykius, kurių metu apgadinama infrastruktūra, automobiliai ar sužalojami žmonės. Tokie atvejai perduodami policijai. Patys operatoriai protokolų nerašo.
Siekiant suvaldyti pažeidėjų srautą, policija bendradarbiauja su Vilniaus viešojo transporto (VVT) atstovais. Dešimtyje viešojo transporto priemonių įrengtos kameros fiksuoja pažeidėjus, važiuojančius viešojo transporto juosta (A juosta). Nuo praėjusių metų spalio mėnesio VVT persiuntė policijai apie 450 fotonuotraukų su užfiksuotais A juostos pažeidimais, pagal kuriuos policija surašo protokolus. Vairuotojams, važiuojantiems A juosta, gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Kameros eismo, oro sąlygų ir svorio stebėjimui
Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tokias, kurios stebi eismą. Kartais, pamatę jas, vairuotojai išsigąsta, kad tai gali būti nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramina - greičio jos tikrai nefiksuoja. „Kelio ženklais šios eismo stebėjimo kameros nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jokių asmens duomenų jos nerenka“, - tikina S. Jansonas.
Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali fiksuoti stambiagabarites transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu. Taip pat identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius. Nuskaičius valstybinius numerius, galima nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat identifikuoti policijos, valstybės sienos apsaugos ar muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones. Vaizdo stebėjimo įranga gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, bet visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui. Į kelio dangą įmontuoti jutikliai gali nustatyti transporto priemonės svorį. Tai itin aktualu dėl to, kad tyrimai rodo, jog ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, o tai daro neigiamą įtaką kelių būklei ir greitesniam dėvėjimuisi. S. Jansonas papildo, kad ši daugiafunkcė įranga šiuo metu pilnai paruošta naudojimui, bet kol kas veikia tik bandymų režimu. Automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą.
Meteorologinės stotelės ir eismo intensyvumo skaitikliai
Dar vienas įrenginys, kurį vairuotojai kartais klaidingai identifikuoja kaip greičio matavimo įrangą - meteorologinės stotelės. „Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės, iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją:“
- kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą;
- oro santykinę drėgmę;
- rasos tašką;
- vėjo kryptį, greitį ir gūsius;
- kritulių intensyvumą ir tipą;
- matomumą;
- kelio dangos būklę;
- kelio konstrukcijos įšalo gylį.
Dar vienas įvairiais mitais apipintas kelio įrenginys - į asfalto dangą įlieti „kvadratai“. Tai eismo intensyvumo skaitikliai, kurie į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti, kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir kokiu vasarą.
Kintamos informacijos ženklai
Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos. Jos įspėja apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus. A1 ir A5 keliuose tokie ženklai įspėja ir apie prastas eismo sąlygas.
Vaizdo Registratoriai (Dashcams) ir Autoparko Sprendimai
Vaizdo registratoriai - tai nedideli prietaisai, kurie fiksuoja ir įrašo vaizdą priešais ir, kai kuriais atvejais, gale ir viduje viso važiavimo metu. Tiesioginės transliacijos ekrane galima stebėti, kas vyksta kelyje. Kai kurie vaizdo registratoriai turi ekranus, kurie leidžia matyti įrašomą vaizdą. Vaizdo registratorių įrašytą vaizdo medžiagą galima panaudoti kaip įrodymą įvykus eismo įvykiui. Vaizdo registratorių būna įvairių formų ir dydžių. Galite juos rasti su skirtinga atminties talpa (dažnai nuo 16GB iki 512GB) ir skirtingomis įrašymo galimybėmis (nuo 720p iki 4K skiriamoji geba).
Parkavimo režimas
Įprastai vaizdo registratorius įrašinėja vaizdą tik važiavimo metu. Jie automatiškai įsijungia pradėjus važiuoti ir išsijungia sustojus. Tačiau kai kurie modeliai integruoja ir parkavimo režimą. Parkavimo režimas - tai pažangi technologija, skirta aktyviai stebėti jūsų pastatytą automobilį. Jis veikia tiek dienos, tiek nakties metu. Kad atminties kortelė nebūtų užpildyta nenaudingais failais, dauguma parkavimo režimų failus išsaugos tik tada, kai įvyks įvykis, kurį verta įrašyti. Vaizdo registratoriai su parkavimo režimu gali filmuoti 24 valandas per parą, net kai automobilis stovi ir variklis išjungtas.
Vaizdo registratoriai su parkavimo režimu turi G-Force jutiklius, kurie aptinka judėjimą prie automobilio arba kontaktą su transporto priemone. Registratoriai su parkavimo režimu gali turėti vieną, dvi arba tris kameras. Siekiant maksimalios apsaugos priparkavus automobilį, rekomenduojama naudoti bent dviejų kamerų (2CH) vaizdo registratorių. Dvi kameros padvigubina jūsų matymo lauką, todėl padidėja tikimybė pamatyti, kas įvyko prie automobilio. Trijų kanalų vaizdo registratorius (3CH) papildomai fiksuoja automobilio vidų.
Profesionalūs vaizdo registratoriai ir autoparko sprendimai
Profesionalios vaizdo kameros automobiliams užtikrina patikimą vaizdo medžiagą, padedančią spręsti ginčus, apsaugoti verslą nuo melagingų kaltinimų ir sumažinti draudimo įmokas. Šios kameros aptinka pavojingo vairavimo atvejus, staigius stabdymus, aštrius manevrus. Autoparko kamerų sistemos gali būti integruotos į platformą ir leidžia stebėti įvykius realiu laiku, taip pat pasiekti vaizdo registratoriaus vidinę atmintį nuotoliniu būdu.
Autoparko kameros gali būti naudojamos įvairiose transporto priemonėse - vilkikuose, furgonuose, lengvuosiuose automobiliuose, sunkiojoje technikoje. Jos padeda aptikti neteisėtą patekimą į krovinių skyrių, stebėti darbo zonas, apsaugoti brangią įrangą nuo vagysčių ir vandalizmo. Kameros gali fiksuoti vaizdą visomis kryptimis, suteikiant 360° apžvalgą. Autoparko valdymo kameros taip pat naudojamos aiškinantis nedidelių, bet brangiai kainuojančių avarijų priežastis, pvz., susidūrimų statybos darbų metu. Kai kurie vaizdo registratoriai reaguoja į susidūrimus ir pradeda įrašinėti net išjungus variklį.
Transporto Priemonių Registravimas ir Kontrolė
Daugeliui Lietuvos vairuotojų kyla klausimas, ar greičio matuokliai ir eismo kontrolės sistemos fiksuoja transporto priemones, kurios turi tik transporto priemonės identifikavimo numerį (SDK), bet oficialiai negali dalyvauti eisme. SDK - tai transporto priemonės identifikavimo kodas, kurį suteikia VĮ „Regitra“, kai automobilis įvežamas į Lietuvą arba pasikeičia jo statusas. Tačiau SDK kodo turėjimas nereiškia, kad transporto priemonė teisėtai gali dalyvauti viešajame eisme. Teisės ekspertai ir policija įspėja, kad vairavimas neregistruotos transporto priemonės yra pažeidimas. Net jei kameros ne visada tai užfiksuoja automatiškai, policijos patikrinimai arba kryžminės duomenų bazės nuorodos gali baigtis baudomis ar kitomis nuobaudomis.
Baudų Sistema ir Kamerų Priežiūra
Už greičio viršijimą gresia įvairios baudos, priklausomai nuo viršijimo masto. Didžiausios baudos ir galimas teisių atėmimas numatyti už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/val. Taip pat baudos numatytos už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ir A juosta. Vieno momentinio greičio matuoklio priežiūra per metus kainuoja apie 1 200 eurų, o vidutinio - apie 1 233 eurus. Visų greičio matuoklių priežiūra per metus siekia apie 250-300 tūkst. eurų. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad kai kurių matuoklių įrengimo tikslingumas buvo nepakankamai pagrįstas.
tags: #ka #filmuoja #kameros #keliuose