Automatinė pavarų dėžė (AP dėžė) vis labiau populiarėja tiek tarp pradedančiųjų, tiek tarp patyrusių vairuotojų. Jos patogumas, paprastumas ir vairuotojo darbo sumažinimas vairuojant ilgus atstumus ar eismo spūstyse yra pagrindinės priežastys, dėl kurių daugelis renkasi automatinę pavarų dėžę vietoje mechaninės. Automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis jau seniai nebėra prabanga ir tapo įprasta transporto priemonės dalimi.
Nors visuomenėje vis dar egzistuoja mitų apie jų patikimumą ir eksploataciją, šiuolaikinės technologijos ir tinkama priežiūra užtikrina sklandų ir efektyvų AP dėžių darbą. Pati automatinė pavarų dėžė yra sudėtingas mechaninis-hidraulinis mazgas, kurio veikimą reguliuoja elektronika. Jos konstrukcija skiriasi nuo mechaninės, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats - užtikrinti sklandų variklio darbą perjungiant pavaras.
Automatinės pavarų dėžės selektoriaus padėtys ir jų reikšmės
Automatinės pavarų dėžės selektoriaus svirtis dažniausiai yra sumontuota automobilio grindyse ir turi keletą pagrindinių padėčių, kurių kiekviena atlieka specifinę funkciją. Automatinės pavarų dėžės raidės rodo skirtingus vairavimo režimus, kuriuos vairuotojas gali pasirinkti priklausomai nuo situacijos.
Pagrindiniai režimai
-
P (Parkavimo režimas): Tai režimas, kurį reikia naudoti, kai automobilis yra visiškai sustabdytas ir ketinate jį palikti stovėti. Ši padėtis mechaniškai užrakina transmisiją, laikydama automobilį stovint. Naudojant šį režimą, pavarų dėžė užfiksuoja transmisiją, užkertant kelią automobilio judėjimui pirmyn ar atgal. Variklis gali veikti laisva eiga. „P“ režimą visada reikia naudoti, kai automobilis yra visiškai sustabdytas ir ketinate jį palikti.
-
R (Atbulinės eigos režimas): Ši pavara naudojama, kai norite važiuoti atgal. Šis režimas naudojamas, kai reikia atbulai išvažiuoti iš stovėjimo vietos ar kitos situacijos, kurioje būtina važiuoti atgal. Ši pavara įjungiama tik automobiliui visiškai sustojus.
-
N (Neutrali padėtis): Tai režimas, kuriame transmisija nėra sujungta su varikliu, todėl automobilis gali laisvai riedėti pirmyn arba atgal, jei jis yra ant nuokalnės ar nuožulnumo. Variklio sukimo momentas neperduodamas varantiems ratams. Šioje padėtyje galima užvesti variklį. Neutrali pavara retai naudojama kasdieniam vairavimui. Nerekomenduojama įjungti N padėties, jei automobilis rieda.
-
D (Važiavimo režimas): Tai yra pagrindinis automatinės pavarų dėžės režimas, naudojamas važiuojant į priekį. Pavaros perjungiamos automatiškai, atsižvelgiant į automobilio apkrovimą, kelio tipą ir vairavimo stilių. „D“ režimas naudojamas bet kuriuo metu, kai vairuojate automobilį ir judate pirmyn. Automobilis gali pradėti judėti net nenaudojant akceleratoriaus pedalo, o tai patogu stovėjimo aikštelėse.
Papildomi režimai
Kai kuriuose automobiliuose, priklausomai nuo modelio ir gamintojo, gali būti ir papildomų režimų:
-
S (Sportinis režimas): Žymi sportinį režimą. Tai specialus režimas, skirtas tiems atvejams, kai vairuotojas nori dinamiškesnio, sportiškesnio vairavimo patirties. Jis suteikia greitesnį pagreitėjimą ir maksimalų automobilio našumą, todėl jį reikėtų naudoti tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, lenkiant ar greitėjant.
-
L (Žemos pavaros režimas, „Low“): Tai pavara, kuri riboja automobilio važiavimą žemesnėmis pavaromis, todėl padeda kontroliuoti greitį stačiose nuokalnėse ar važiuojant sudėtingais, kalnuotais keliais. „L“ režimas naudingas važiuojant nuokalnėmis arba esant sudėtingoms eismo sąlygoms, pavyzdžiui, ant slidžių ar kalnuotų kelių.
-
M (Rankinis režimas): Šis režimas suteikia vairuotojui galimybę rankiniu būdu pasirinkti ir perjungti pavaras naudojant svirtelę ar valdymo mygtukus ant vairo. Tai leidžia vairuotojui jausti didesnę kontrolę, panašiai kaip mechaninėje pavarų dėžėje.
-
O/D (Overdrive): Šis režimas įjungia aukščiausią pavarą, skirtą ekonomiškam važiavimui greitkeliuose.
-
B (Brake): Režimas, skirtas „E-Tech Full Hybrid“ versijoms, didinantis regeneracinį variklio stabdymą atleidus akceleratoriaus pedalą.
Automatinės pavarų dėžės tipai ir jų ypatumai
Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šiuolaikinės technologijos leidžia rinktis iš kelių automatinių transmisijų tipų, kurie skiriasi savo konstrukcija ir veikimo principu.
Transmisija su hidrotransformatoriumi (klasikinė automatinė)
Šios transmisijos tipas yra seniausias ir labiausiai paplitęs. Jį sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Hidrodinaminis transformatorius veikia kaip sankaba ir sukimo momento transformatorius - varikliui veikiant tuščiąją eiga, transmisijai galios srautas neperduodamas. Planetinė pavarų dėžė yra esminė automatinės transmisijos dalis, kurioje keičiant daugiadiskių sankabų padėtį, perjungiamos pavaros ir keičiamas automobilio greitis.
Jos dėka mažinamos kuro sąnaudos, o švelnus ir tolygus pajudėjimas iš vietos yra vienas pagrindinių privalumų. Pasiekus atitinkamą greitį arba pradėjus stabdyti varikliu, hidrotransformatoriaus darbo ratai blokuojami specialiu frikciniu stabdžiu, taip mažinamos degalų sąnaudos ir didinamas stabdymo varikliu efektyvumas. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas senesniuose modeliuose. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Belaipsnė transmisija (Variatorius, CVT)
Belaipsnė transmisija, dažniausiai suprantama kaip variatorius, veikia naudojant skriemulių ir diržų arba grandinės sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Jos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda. Tokia transmisija sugeba eliminuoti vairuotojo klaidas, todėl neigiamos pasekmės pačiam agregatui bei varikliui yra minimalios.
Važiavimo komforto, degalų sąnaudų ir dinamikos požiūriu tai bene optimalus variantas. Belaipsnis perdavimo skaičiaus keitimas naudojamas ir populiarėjančiuose hibridiniuose automobiliuose su sinergetine pavara. Vienas belaipsnės transmisijos trūkumų - riboto dydžio sukimo momento perdavimas. Be to, jos gamyba ir remontas gali būti brangesni, o valdymo blokas, sankabos sistema ar alyvos siurblys dažnai „išeina iš rikiuotės“.
How CVT, e-CVT and RatioZero Transmission Actually Work?
Dvigubos sankabos transmisija (DCT)
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje). Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Pusiau automatinė (robotizuota) transmisija
Šio tipo transmisija išsiskiria savo konstrukcija - tai mechaninė pavarų dėžė su robotizuota pavarų ir sankabos valdymo sistema. Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją. Tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.
„Pavarų perjungimas laidais“ (Shift-by-wire) technologija
Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisomi po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu.
„Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą.
Automatinės pavarų dėžės eksploatacija ir priežiūra
Nors automatinės pavarų dėžės laikomos patogesnėmis, tinkama eksploatacija ir priežiūra yra būtina norint užtikrinti ilgalaikį jų tarnavimą.
Svarbūs patarimai vairuojant
-
Stabdymas ir perjungimas: Norint išvengti transmisijos pažeidimų, svarbu visada stabdyti automobilį prieš perjungiant pavaras iš „D“ į „P“, „R“ ar kitas pozicijas. Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus. Visi perjungimai pirmyn-atgal turėtų būti atliekami tik per neutralią poziciją ir tik automobiliui visiškai sustojus.
-
„N“ pavaros naudojimas: Nors „N“ pavara leidžia automobiliui riedėti laisvai, ją naudoti važiuojant nuo kalno gali būti pavojinga, nes jūs prarasite variklio stabdymo efektą. Be to, važiuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę, o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių, dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai.
-
Stovėjimo stabdys: Naudojant stovėjimo stabdį, prailginamas AP dėžės eksploatacijos laikas. Automobiliui sustojus, rekomenduojama įjungti stovėjimo stabdį prieš perjungiant selektorių į P padėtį, ypač nuokalnėse, taip apsaugant AP dėžės blokavimo mechanizmą.
-
Šaltas variklis: Žiemą, esant šaltam orui, pavarų dėžės alyva būna sušalusi, todėl didelės apkrovos jai nėra naudingos. Rekomenduojama leisti varikliui šiek tiek sušilti (keliolika minučių), kol selektoriaus svirtis yra N padėtyje, prieš pradedant važiuoti.
-
„Kick-down“ režimas: Rekomenduojama kuo rečiau naudotis šiuo režimu (kai akceleratoriaus pedalas spaudžiamas „iki dugno“), nes tai didina dėžės apkrovą.
-
Tempimas: Automobilio su AP dėže tempimas, kai neveikia variklis, yra rizikingas. Pavarų dėžės tepimo mechanizmas nedirba, todėl gali sugesti pavaros. Jei tempimas neišvengiamas, tai reikėtų daryti nedideliu greičiu ir trumpą atstumą (dažniausiai gamintojai leidžia tempti iki 50 km/h greičiu ir nedideliu atstumu), arba naudoti specialią platformą, užkėlus varančius ratus.
-
Vilkti priekabas: Automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Prieš vilkdami priekabą, patikrinkite didžiausią leistiną priekabos svorį ir ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes jo trūkumas gali sukelti pavarų dėžės perkaitimą ir gedimus.
-
Užvedimas stumiant: Bet kokie bandymai užvesti automobilį su automatine pavarų dėže stumiant pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
Alyvos keitimas ir tikrinimas
Automatinėms pavarų dėžėms kritiškai svarbi yra alyva. Ją reikia reguliariai keisti gamintojo nurodytais intervalais. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies:
-
Klasikinė pavarų dėžė (su hidrotransformatoriumi): Alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą.
-
Dvigubos sankabos transmisija: Kai kuriems automobiliams gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūloma sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų.
-
Belaipsnė transmisija (CVT): Ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau nei po 60 tūkst. km.
-
Pusiau automatinė pavarų dėžė: Nors atspariausia aplaidžiam naudojimui, nepamirškite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje.
Alyvos lygio tikrinimas yra svarbus ritualas, atliekamas tam tikra tvarka, kad būtų gautas tikslus rezultatas. Alyvos kokybė ir lygis yra tiesiogiai susiję su pavarų dėžės veikimu. Netinkamas alyvos lygis gali sukelti įvairius gedimus. Transmisinis skystis turėtų būti skaidrus ir raudonos arba geltonos spalvos. Rudas atspalvis rodo eksploataciją sunkiomis sąlygomis, o neskaidrus, pajuodęs skystis - perkaitusias sankabas ir diskus.
Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai
Pastebėjus tam tikrus požymius, vertėtų nedelsiant patikrinti pavarų dėžę pas specialistus:
-
Sunkiai persijungiantys bėgiai: Tai vienas akivaizdžiausių gedimų, galintis signalizuoti apie problemas su pavarų dėže. Jei problema yra sumažėjęs tepalo lygis, jį papildžius situacija gali pagerėti.
-
Variklio apsukų kitimas: Jei važiuojant pastoviu greičiu pastebimai kinta variklio apsukos (šoka į viršų arba smunka žemyn), vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
-
Vėluojantis automobilio pajudėjimas: Užvedus automobilį ir perjungus parkavimo režimą į važiavimo padėtį, atleidus stabdį, automobilis pajuda ne iškart.
-
Neįprasti garsai: Garsai, sklindantys iš pavarų dėžės, gali nurodyti gedimus.
-
Degėsių kvapas: Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros, kuri gali būti sukelta nekokybiško tepalo, jo trūkumo arba aušinimo sistemos problemų. Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą.
-
Pranešimai prietaisų skydelyje: Įspėjamieji pranešimai, tokie kaip „Patikrinkite pavarų dėžę“, „Perkaito pavarų dėžė“ arba „Gali sugesti pavarų dėžė“, reikalauja nedelsiant kreiptis į specialistus.
Neteisinga eksploatacija, tokia kaip bandymas išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono, gali sukelti rimtus AP dėžės gedimus. Rimtą remontą gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
How CVT, e-CVT and RatioZero Transmission Actually Work?
Mechaninės pavarų dėžės palyginimas
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria automatinėms pavarų dėžėms, verta trumpai apžvelgti ir mechanines transmisijas palyginimui. Mechaninė pavarų dėžė - tai seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Jos veikia naudodamos pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti norimą pavarų santykį, kad variklio galia būtų perduodama ratams.
Vienas iš pagrindinių mechaninės pavarų dėžės privalumų yra geresnė automobilio greičio ir galios kontrolė. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas. Be to, mechaninės pavarų dėžės yra paprastesnės, patikimesnės ir dažnai pasižymi didesniu naudingumo koeficientu bei mažesnėmis degalų sąnaudomis, ypač senesniuose automobiliuose. Jos reikalauja reguliarios priežiūros, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą.
Tačiau mechaninės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Tai sukuria didesnę vairuotojo apkrovą ir mažina komfortą.
tags: #pavaru #dezes #selektorius